Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja nuosavybės teisę, įskaitant asmeninę ir bendrąją (dalinę ir jungtinę) nuosavybę. Šiame straipsnyje aptarsime esminius skirtumus tarp šių nuosavybės formų, ypač atkreipiant dėmesį į sutuoktinių turto teisinius aspektus.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
- Bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
- Bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą.
- Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.
Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.
Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.
Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
- Asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
- Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.
Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas - jo asmeninis turtas.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Procesiniai Aspektai
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Sutuoktinio asmeninė teisė į turtą teismo proceso metu įrodinėtina rašytiniais įrodymais.
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės.
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.
Nuosavybės Sąvoka Apskaitoje
Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo apskaičiuoti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė).
Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu, kitaip tariant, apibūdina, kas konkrečiai įdėjo turtą į įmonę.
Šį rezultatą galima apibūdinti kaip pelną, pasireiškiantį konkretaus įmonės turto padidėjimu, arba nuostolį pasireiškiantį šio turto sumažėjimu.
Taigi savininkų nuosavybė biznyje atspindi tai, ką jie investavo į savo įmonę ir ką gavo iš jos veiklos, disponuodami visu turtu.
Be savininkų įdėto turto, įmonė gali laikinai disponuoti ir pasiskolintu kitų įmonių turtu, kurį vėliau reikės grąžinti savininkams. Šiuo atveju atsiranda skolintojų nuosavybė (angl. liabilities), kurią reikėtų suprasti kaip įmonės įsipareigojimą suteikti tam tikrą naudą kitai įmonei - skolintojai.
Dažniausiai skolintojų nuosavybę suvokiame kaip pasiskolintą materialų turtą, pavyzdžiui, skolą bankui ar tiekėjams.
Lygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitinė lygybe.
Ji pagrįsta dviem požiūriais: tas pačias vertybes, kuriomis įmonė disponuoja.
Turtas parodo mums, kas konkrečiai priklauso įmonei, kitaip tariant, kuo ji disponuoja.
Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek ir kam priklauso įmonės turto.
Kadangi kreditoriai juridiškai turi pirmumo teisę į įmonės turtą, tai savininkų nuosavybė (angl. equity) vadinama liekamąja nuosavybe.
Nuosavybės Aspektai Skirtingose Įmonėse
Nuosavybės aspektu tikslinga išskirti personalines įmones, ūkines bendrijas bei akcines bendroves (korporacijas).
Personalinės Įmonės
Šios įmonės turtą sudaro: patalpos, instrumentai, įvairios atsarginės detalės bei 15000 litų.
Patalpos, instrumentai, atsarginės dalys bei dalis pinigų įdėta į šią įmonę paties savininko.
Be to, 10000 litų S. Rugys pasiskolino iš banko, nes ketina pirkti įrengimų.
Personalinės įmonės savininko nuosavybė išreiškiama terminu kapitalas. Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui.
Todėl S. Įmonės turtas (50000 Lt) - Skolintojų nuosavybė (10000 Lt) = Savininko nuosavybė (40000 Lt) (S. Rugio kapitalas).
Ūkinė Bendrija
Šios įmonės savininkai yra jau du asmenys: Gylys ir Jonušis. Įmonė taiso mašinas, keičia tepalus, atlieka kitus smulkius automobilių remonto darbus.
Visas įmonės turtas įvertintas 250000 litų, jį sudaro: garažas, įvairūs įrengimai, atsarginės dalys, instrumentai.
banko paskola -15000 litų, Gylio įnešto į įmonę turto vertė -100000 litų, kito savininko (Jonušio) -135000 litų.
Kaip matote, ūkinės bendrijos atveju savininkų nuosavybė išskaidoma atskiriems asmenims pagal turto įdėjimų į įmonę dydį.
Štai todėl nuosavybės dalyje fiksuojama, kokia turto dalis priklauso kiekvienam savininkui. Pagal tai, kiek kiekvienas iš jų įnešęs turto, galima paskirstyti pelną.
Akcinės Bendrovės
Akcinių bendrovių savininkai (akcininkai) už įmonės įsiskolinimus atsako tik pačių įneštomis į įmonę sumomis, o jų neužtekti įmonės įsipareigojimams padengti.
Akcinių bendrovių savininkų (akcininkų) nuosavybės pagrindas yra akcinis kapitalas, kurio priklausomybę akcininkams patvirtina specialūs vertybiniai popieriai - akcijos.
Tam, kad įsigytų šį turtą, įmonė „Malyba" išleido ir pardavė paprastųjų akcijų už 1000000 lirų.
Taigi apskaitoje akcijų savininkų investuotus pinigus vadinsime akciniu kapitalu (angl. share capital, capital stock). Akcinis kapitalas parodo, kokia abstraktaus įmonės turto dalis priklauso savininkams (akcininkams).
Tačiau, kaip minėjome, savininkų nuosavybei priklauso ir įmonės ūkininkavimo rezultatas - pelnas arba nuostolis.
Taigi neišdalytas akcininkams pelnas vadinamas nepaskirstytuoju pelnu (angl. retained earnings).
Finansinė Struktūra ir Savininkų Nuosavybės Apskaita
Įmonės finansinę struktūrą galime vertinti kaip labai subjektyvų dalyką.
Rizikos nebijantys investitoriai dažnai renkasi įmonę su didesne skolintojų nuosavybės dalimi. Šį pasirinkimą jie motyvuoja galimybe uždirbti daug didesnį pelną negu kitose įmonėse.
Savininkų nuosavybei apskaityti skirtos to paties pavadinimo, kaip ir balanso skyriai A.I.-A.V., sąskaitų grupės Nr.30 - Nr. 34: Nr. 30 Kapitalas, Nr. 31 Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis), Nr. 32 Perkainojimo rezervas, Nr. 33 Rezervai.
Sutuoktinių Nuosavybės Formos
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį yra atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, yra laiko kriterijus. Pagal šį kriterijų yra vertinamas konkretaus turto objekto į... PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
| Nuosavybės forma | Apibūdinimas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Asmeninė nuosavybė | Turtas, įgytas iki santuokos, dovanotas ar paveldėtas po santuokos (jei dovanojimo sutartyje nenurodyta kitaip), asmeninio naudojimo daiktai. | Butas, įgytas iki santuokos; dovanų gautas automobilis; drabužiai. |
| Bendroji jungtinė nuosavybė | Turtas, įgytas po santuokos abiejų ar vieno sutuoktinio vardu, pajamos iš veiklos, dividendai, pensijos (išskyrus tikslines išmokas). | Butas, įgytas po santuokos; darbo užmokestis; verslo pajamos. |