Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) - svarbi Lietuvos kultūros įstaiga, nuolat pristatanti įvairų repertuarą ir pritraukianti didelį žiūrovų susidomėjimą. Teatras ne tik puoselėja klasikinio meno tradicijas, bet ir atviras naujovėms, pristatydamas šiuolaikinius kūrinius ir bendradarbiaudamas su įvairiais menininkais.
Pastaruoju metu teatras išgyveno svarbius pokyčius, įskaitant renovaciją ir naujų erdvių atidarymą. Tai atvėrė naujas galimybes tiek teatro kolektyvui, tiek žiūrovams. Aptarkime svarbiausius teatro gyvenimo įvykius ir repertuaro ypatumus.
Kristinos Inčiūraitės videoprograma "Scenos 2002-2005"
Spalio 6 d. “Skalvijos” kino centre Vilniuje buvo parodyta Kristinos Inčiūraitės videoprograma “Scenos 2002 - 2005”. Šioje videoprogramoje demonstruojamos ištuštėjusios, nykstančios viešos erdvės, kurios kadaise buvo populiarios. Tai įvairios scenos, kuriose pasigirsta šiandien gyvenančių moterų balsai, sujudinantys statiškus vaizdus, pripildantys juos gyvybės.
Keturiasdešimties minučių programą sudaro videofilmai, sukurti nuo 2002 iki 2005 metų:
- Repeticija, 2002
- Senmergės, 2003
- Laisvalaikis, 2003
- Tvarka, 2004
- Uždarymas, 2004
- Žlugimas, 2005
- Ugnis, 2005
Videofilmų apžvalga
"Repeticija" (2002, video, 9 min.) rodoma tuščia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scena, pripildyta garsų. Lyg iš užkulisių sklindantis „Liepaičių“ choro dainavimas primena ankstesnius laikus, kada šis merginų choras Lietuvoje buvo itin populiarus. Šiandien tebegyvuojantis choras intensyviai koncertuoja, tačiau koncertinių pasirodymų industrija, skirtingai nei anksčiau, yra išsiplėtusi ir išsklaidžiusi išskirtinį dėmesį „Liepaitėms“.
Repeticijos pertraukos metu užfiksuotas jaunųjų chorisčių pokalbis apie nesaugią meilę bei didesnį gimstamumą tarytum atskleidžia intuityvų reprodukcijos troškimą. Apskritai, patys balso organai gali būti metaforiškai asocijuojami su moterišku reprodukavimo „įrankiu“ (Wayne Koestenbaum). Kitas videofilmo akcentas - po pertraukos prasidėjusi repeticija, vadovaujama griežtos chorvedės. Jos skatinimas siekti kuo geresnės dainavimo kokybės metaforiškai galėtų būti suvoktas kaip pastanga merginas nepriekaištingai paruošti brandai, moteriškumui.
"Laisvalaikis" (2003, video, 5 min.) veiksmas vyksta Visagine, jauniausiame Lietuvos mieste, kuris pradėtas statyti 1975 metais Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams. Repetuojančio jaunimo choro dainų skambesys paskinda po tuščią Visagino kultūros namų sceną. Dainos žodžiai primena iš sovietmečio likusį desperatišką, tvirtą tikėjimą ateitimi: „Mes linkim laimės jums, laimės šiam pasauly dideliam“.
Šiandien Visagine daina nebeskamba taip pozityviai. Kadangi artimiausioje ateityje planuojama uždaryti atominę elektrinę, miestas tikriausiai ištuštės taip pat greitai, kaip kažkada buvo užpildytas. Tuščia scena tarsi šmėkščiojančios ateities vaizdinys. Greta šio pagrindinio akcento videofilme girdimi mieste gyvenančių rusių balsai, įsiterpiantys į jaunų choristų atliekamą dainą. Jos liūdnai kalba apie ribotas savo laisvalaikio galimybes, apie moterų klubų stoką, tačiau Visagino gyventojos daro viską, kad gerai atrodytų. Žmonės, kurie aplanko miestą, mano, kad čia moterys yra gražios.
"Senmergės" (2003, video, 4 min.) buvo filmuojamos Vilniaus specialiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, kuriuose gyvena ir mokosi elgesio problemų turinčios paauglės. Mūrinė globos namų teritorijos tvora, už kurios matosi apleista, lėtai restauruojama cerkvė, slepia vidinį kolonijos gyvenimo ritmą - merginų kasdieninį džiaugsmą ir liūdesį.
Mokslo metų pabaigos proga merginos atliko vaidinimą, kurio linksmiausia dalis buvo skirta „senmergių“ pasirodymui. Paties pasirodymo filme nematyti - jis pateiktas pasitelkus tik keletą detalių: nekokybišką lietuviškos estradinės dainos apie meilę įrašą, „senmergių“ vaidinimo ketureilį, slaviškai apsirengusios, į bobutę panašios jaunos „senmergės“ nugarą. Nepaisant merginų ketinimų pajuokauti „senmergių“ tema, šie fragmentai byloja apie šių paauglių socialinę izoliaciją.
"Tvarka" (2004, video, 6 min.) galima išgirsti dviejų jaunų policininkių pasakojimą apie jų darbą Vilniaus viešojoje policijoje. Nepriekaištingo fizinio ir psichologinio pasirengimo reikalaujanti profesija nėra lengva - policininkės jautriai prabyla apie savo darbo patirtį - šaudymo pamokos itin retos, o moteriškumas bei jaunas policininkių amžius kartais trukdo darbui.
Policininkių pasakojimą lydi nerimastingai besiblaškančios kalės ir ištuštėjusios šaudyklos vaizdai. Ši vizuali medžiaga padeda atskleisti policininkių būsenas. Finalinė šaudyklos scena primena ištuštėjusią teatro sceną, kurioje buvo vaidinamas gyvenimo spektaklis - tai aliuzija į moterų policininkių minorines nuotaikas - nuovargį ir liūdesį, kuris kartais apima po sunkios darbo dienos.
"Uždarymas" (2004, video, 6 min.) - apie „Gintaro“ viešbutį, kuris buvo uždarytas 2002 metais. Kažkada tai buvo vienas prabangiausių viešbučių Vilniuje, turėjęs didžiulį populiarų restoraną. Šis tarybinių laikų viešbutis dabar renovuotas, pakeistas jo pavadinimas. Dingo senoji viešbučio aura. Visa, kas dar liko nepakeista, - „Gintaro“ užrašo kontūrai ant namo stogo bei manieringai dekoruota restorano pasirodymų scena.
Šie „Gintaro“ viešbučio atributai įamžinti videofilme, kuris panardintas į nostalgiškus prisiminimus - blykčioja vidun kviečiantis nebeveikiančio viešbučio užrašas, tuščioje restorano salėje groja muzika, skambėjusi viešbučio uždarymo proga surengtame pasirodyme. O muzikinės grupės „Bobų vasara“ narė bei restorano barmenė dalijasi prisiminimais apie uždarymo vakarėlį, kuris užmarštin nusinešė prabangą bei šurmulį.
"Žlugimas" (2005, video, 4 min.) prasideda trumpu pasakojimu apie „Ozo“ videoteką. Jos darbuotoja pasakoja apie seniausią videoteką Lietuvoje, minėdama blogėjančią vaizdajuosčių kokybę. Archyvas naujomis vaizdajuostėmis nepasipildo, tad jam pranašaujama tokia pat liūdna ateitis kaip ir „Ozo“ kino salei, kuri seniau garsėjo savo populiarumu.
Videotekos darbuotojai pasakojant parodytą archyvo fragmentą keičia tuščias „Ozo“ kino salės vaizdas. Kino salė ir videoteka susijusios, kadangi kino salės programoje naudojama videotekos archyvinė medžiaga. „Ozo“ kino salė vis dar funkcionuoja, tačiau kaimynystėje esanti „Siemens“ arena bei kiti Vilniaus mieste naujai pastatyti didžiuliai kino teatrai užgožia šią nedidelę kino salę.
Į videofilmą įterpti iš videotekos išsinuomoto nekokybiško, rusiškai įgarsinto filmo „Romos imperijos žlugimas“ pagrindinės herojės (Sophia Loren) monologo fragmentai brėžia paralelę tarp Romos imperijos griūties bei senosios Lietuvos kino teatrų imperijos saulėlydžio.
"Ugnis" (2005, video, 5 min. 30 sek.) užfiksuota ištuštėjusi Šiaulių parko vasaros estrada. Anksčiau šią vietą mėgo jaunimas. Tačiau laikui bėgant čia vyksta vis mažiau ir mažiau renginių. Kalbinamos Šiaulių moksleivės, kurios gana pesimistiškai vertina kultūrines iniciatyvas mieste, kalba apie snaudžiantį miesto gyvenimą.
Jų liūdnokas mintis pertraukia triukšmas iš ugniagesių šventei skirto koncerto, kasmet vykstančio Šiaulių parko vasaros estradoje. Anot šiauliečių, šis koncertas bene vienintelis likęs populiarus miesto renginys po atviru dangumi. Tačiau koks uždegantis jis bebūtų, miestiečiams to nepakanka.
Prieš videofilmų peržiūrą buvo pristatytas nedidelis katalogas, skirtas videoprogramos Scenos 2002-2005 apžvalgai.
Kristina Inčiūraitė (g. 1974 Šiauliuose) gyvena ir dirba Vilniuje. Menininkė daugiausia dirba video srityje.
LNOBT darbuotojai sunerimę: paskelbus apie keičiamą vadovą, piktinasi ir bijo, kad bus atleisti
Kavinės „Opera“ istorija
Paklausti apie kavinę „Opera“, daugelis vilniečių mostels link Operos ir baleto teatro, užmiršdami, kad užeiga tokiu pavadinimu kadaise veikė jo pašonėje. Tiesa, kavinė „Opera“ J.Lelevelio gatvėje duris užvėrė 2001 metais. Naujieji pastato J.Lelevelio gatvėje savininkai sieks atgaivinti joje tvyrojusią bohemos dvasią. Juolab kad išlikę sovietmetį menantys baldai, veidrodžių lubos, nors beveik porą dešimtmečių kavinės patalpos buvo paverstos Operos ir baleto teatro sandėliu.
Tačiau siekdami pažinti pastato istoriją dabartiniai šeimininkai susidūrė su sunkumais. Apie jį beveik nėra rašytinių šaltinių. Nėra užuominų apie „Operą“. Turto bankas pastatą J.Lelevelio gatvėje praėjusiais metais pardavė už 927 tūkst. eurų. Jis buvo renovuotas 2009 metais. Kadaise 5 aukštų pastate buvo ne tik kavinė, bet ir Operos ir baleto teatro bendrabutis. Jame buvo 21 kambarys. Dabar juose antrus metus įsikūręs hostelis. Tai - viskas, ką apie J.Lelevelio gatvės statinį galima aptikti interneto platybėse. Užuominų apie kavinę „Opera“ - nė vienos.
Hostelio ir kavinės vadybininkas Rokas Timaitis pasakojo, kad naujieji pastato savininkai apie išlikusį „Operos“ interjerą nieko nežinojo. Pasirodo, viskas buvo išlikę - veikė net lubas apšviečiantys prožektoriai. Ant grindų buvo senas kilimas, išlikę net tų laikų langai.
Anot R.Timaičio, abejonių nekilo - „Operoje“ turi skambėti praėjusio amžiaus aštuntojo ir devintojo dešimtmečių muzika. Vadybininkas atkreipė dėmesį į kavinės akustiką. Jis tuomet buvo teatro meno vadovas ir labai rūpinosi ką tik tuometę M.K.Čiurlionio menų mokyklą baigusiais baleto šokėjais. Dauguma jų Vilniuje neturėjo kur apsistoti, todėl jiems J.Lelevelio gatvėje, teatro pašonėje, buvo įkurtas bendrabutis.
V.Noreikos žmona baleto solistė Loreta Bartusevičiūtė „Sostinei“ sakė, kad patalpose buvo įkurtas net medicinos centras, nes baleto šokėjai dažnai patiria traumų. Čia veikė ir odontologo kabinetas, o rūsyje buvo įrengtas baseinas ir sūkurinės vonios. Anot L.Bartusevičiūtės, kavinė „Opera“ iš pradžių ir buvo skirta bendrabučio gyventojams maitinti. Bohemos atstovai joje pradėjo lankytis tik vėliau.
Pastato statybos istorija
Buvęs Operos ir baleto teatro direktorius Arvydas Kregždė prisiminė, kaip prasidėjo pastato statyba. 1975 metais iškilus teatrui akis badė griuvėsiai J.Lelevelio gatvėje. Kadaise ten buvo butai, bet iškrausčius visus gyventojus juose ėmė rinktis chuliganai. Tad teatrui perėmus apgriuvusį pastatą, A.Kregždė su V.Noreika paprašė pabraižyti eskizų, kas toje vietoje galėtų iškilti. Nešini jais jie nuskubėjo į komunistų partijos centro komitetą. Juos priėmė tuometis centro komiteto sekretorius Algirdas Brazauskas.
Jam patiko sumanymas teatro pašonėje įkurti bendrabutį, tad netrukus jo autoriai sulaukė ministerijų paramos, buvo skirti geriausi rangovai. V.Noreika ir A.Kregždė taip pat puoselėjo idėją būsimame pastate įkurti mažąją (200-250 vietų) teatro salę ir požeminę perėją. Prieš pasirodymą apšilę baleto studijoje perėja turėjo naudotis šokėjai, kad pasiektų Operos ir baleto teatro didžiąją sceną vėjo neperpūsti. Bet šių sumanymų įgyvendinti nepavyko.
Pastatą J.Lelevelio gatvėje ėmėsi projektuoti Vladimiras Oleiničenka (1924-1996), kuris tuo metu dirbo Komunalinio ūkio projektavimo institute. Pagal šio architekto projektus Vilniuje jau buvo pastatyti kino teatras „Vingis“ (dabar „Forum Cinemas“), Aukščiausiojo teismo rūmai, sovietinės Lietuvos ministrų tarybos rūmų priestatas (dabar Užsienio reikalų ministerija).
Klaipėdos Valstybinio Muzikinio Teatro veiklos etapas
Spalio 6 d. vakarą Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centre Žvejų rūmuose nuskambėjusi „Ispaniškoji sarsuela“ žymi naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro veiklos etapą - prasidėjus teatro pastato rekonstrukcijai, trupę priglaudė Žvejų rūmai. „Mes jų laukėme, o jie geranoriškai atėjo! - ką tik prasidėjusia draugyste džiaugiasi Žvejų rūmų direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas. - Teatro darbuotojai, ypač techninis personalas, patenkinti, jiems čia daug patogiau.
„Didžiausia problema buvo sutalpinti orkestrą, norėjome, kad čia grotų ne vien Klaipėdos muzikinio teatro orkestras, bet kad būtų galima kviesti ir kitus, didesnius kolektyvus. Atsinaujinusiais Žvejų rūmais galės džiaugtis ir žiūrovai: perdažytos sienos, atnaujinta kiliminė danga, sovietinės salės kėdės pakeistos naujomis. Pradėta įgyvendinti energijos taupymo programa - seni ir daug elektros eikvojantys šviestuvai keičiami naujais. „Manome, kad padarėme daugiau, nei buvo skirta pinigų pasiruošti Klaipėdos muzikinio teatro atėjimui“, - sako A. J. Lenkauskas.
„Skambesys puikus, akustika kur kas geresnė nei Nacionaliniame operos ir baleto teatre, - įsitikinęs muzikinio spektaklio „Ispaniškoji sarsuela“ režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladimiras Prudnikovas. - Nepriekaištingai veikia geriausia garso, apšvietimo aparatūra, erdvi scena - vienas malonumas dirbti. 1200 vietų salėje naujos kėdės, platūs praėjimai.
Žvejų rūmų atnaujinimai
- Perdažytos sienos
- Atnaujinta kiliminė danga
- Naujos kėdės salėje
- Energijos taupymo programa
Edo Sheerano koncertų sėkmė Kaune
2024-ųjų vasarą Kaune vyksiančių Edo Sheerano koncertų pardavimai sumušė visus ankstesnius Baltijos šalių rekordus: bilietai į pirmąjį britų muzikos žvaigždės koncertą buvo iššluoti vos per parą, į antrajį pasirodymą jau parduota daugiau nei pusė bilietų, nors iki renginio liko dar 9 mėnesiai. Žiūrovų, kurie rugpjūčio 3-4 d. susirinks į Edo Sheerano „+ - = ÷ x Tour” („The Mathematics Tour”) turo koncertus S.Dariaus ir S.Girėno stadione, lauks įspūdingas 360 laipsnių šou. Galimybę savo akimis išvysti unikalų vieno talentingiausių ir sėkmingiausių šiandienos dainininkų pasirodymą turės virš 90 000 žmonių iš viso pasaulio, tarp kurių, žinoma, daugiausiai - Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.
Toks didžiulis susidomėjimas maloniai nustebino koncerto organizatorius, Kauno m. savivaldybę ir patį atlikėją. „Edo Sheerano koncertus Baltijos šalyse organizuojame jau 3-ią kartą ir kaskart džiugina vis didėjanti publikos meilė jam. Kai 2019-aisiais Rygoje vykusiame E.Sheerano koncerte apsilankė apie 50 000 žmonių, tai buvo visų laikų užsienio atlikėjų koncertų lankomumo rekordas Latvijoje. O dabar štai - naujas rekordas, šįkart - jau visose Baltijos šalyse,”- sako Gints Putnins, britų superžvaigždės koncertus Kaune organizuojančios „L Tips Agency“ įkūrėjas.
„Piletilevi Group AS“, kuriai priklauso bilietų platinimo platforma „Bilietai.lt“ bei bilietų platinimo platformos Latvijoje, Estijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkjoje, generalinio direktoriaus Sveno Nuutmanno teigimu, tokio didelio susidomėjimo renginiu dar nėra buvę: „Bilietai į 2024 m. rugpjūčio 3 d. Kaune vyksiantį Edo Sheerano koncertą buvo išpirkti taip greitai, kaip nėra nutikę per 26-erius „Piletilevi Group“ veiklos Baltijos šalyse metus.
Pasak Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio, „Kaunas džiaugiasi, kad mieste vyksta sėkmingi renginiai, ypač tokiuose objektuose, kaip neseniai renovuotas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas. Geriausias tokios sėkmės liudijimas - jau įvykę ir būsimi įvykiai, tokie kaip 2024 m. rugpjūčio mėn. vyksiantys du Edo Sheerano koncertai. Tikimės, kad koncerto lankytojai ne tik mėgausis nuostabia dainininko atliekama muzika, bet pasimėgaus ir pačiu miestu, kuris turi tiek daug ką pasiūlyti - praėjusių metų Europos kultūros sostinę, kurios modernizmo architektūra neseniai įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą!
Tokio masto renginių svarbą miestui pabrėžia ir „Žalgirio“ arenos renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas: „Kitų metų rugpjūtį Kauno Dariaus ir Girėno stadione įvyksiantys du Edo Sheerano koncertai dar kartą įrodo, kad Kauno miesto požiūris ir tinkamos investicijos į sporto ir kultūros infrastruktūrą atsiperka su kaupu. Ką tik stadione įvykęs Lietuvos popmuzikos atlikėjo SEL koncertas ir Lietuvos futbolo rinktinės rungtynės prieš pilnas tribūnas - puikūs to pavyzdžiai. Reikėtų suprasti, kad daugiatūkstantinės minios renginyje yra ne tik puikus reginys akims, bet ir realus postūmis vietos ekonomikai. Iš kitų miestų ar šalių atvykę sirgaliai užpildo viešbučius, vietos restoranai pilni, o besimėgaujančiųjų eilės nusidriekia iki pat jų durų.
Edo Sheerano koncertų Kaune populiarumu džiaugiasi ir jo koncertinį turą „+ - = ÷ x Tour” („The Mathematics Tour”) rengiančios „FKP Scorpio“ įkūrėjas bei generalinis direktorius Folkertas Koopmansas: „Pardavęs daugiausiai bilietų iš visų kada nors Baltijos šalyse koncertavusių atlikėjų, Edas Sheeranas pasiekė dar vieną rekordą. Didžiuojamės ir džiaugiamės, nebūtume galėję to pasiekti be vietos partnerių pagalbos - antrasis E.Sheerano koncertas Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione įvyks „L Tips Agency“ dėka. Nekantriai laukiame 2024-ųjų rugpjūčio!”.
„L Tips Agency“ - vienas didžiausių nepriklausomų koncertų organizatorių Baltijos šalyse, jau surengęs tokių pasaulinių muzikos žvaigždžių kaip Edas Sheeranas, 50 Cent, Bryanas Adamsas, „The Cure“, „Placebo“, „Maneskin“, Nick Cave, „OneRepublic“, Sarah Brightman, Jose Carreras, Damien Rice, James, Emeli Sande, „The xx“, David Guetta, „Three Days Grace“, „Sigur Ros“, „Apocalyptica“, „Megadeth“, „Hurts“, LP, „Bullet For My Valentine“, James Arthur, Grandson, „Kraftwerk“ ir kt. koncertus.
Rokiškio mikrorajono namo jubiliejus
Ar žinote, ką bendro turi pirmieji Rokiškio mikrorajono namai ir Nacionalinis operos ir baleto teatras? Paminėtas pirmojo mikrorajono namo, kuris dabar yra pažymėtas trečiuoju Taikos gatvės numeriu, šešiasdešimtmetis. Tai nebuvo pirmasis daugiabutis namas mieste, pora pavienių jau stovėjo kitose Rokiškio vietose, bet pirmasis naujamiesčio pastatas, šalia kurio buvo statomi kiti.
Minėjimo iniciatorė buvo šiame name gyvenanti Alė Kazlauskienė, kuri pirmoji pradėjo domėtis namo istorija, rinkti ikonografinę medžiagą. Pasak jos, sunkiausia buvo nustatyti kai kurių nuotraukų autorystę. Pirmoji rasta namo nuotrauka buvo Ninos Jančienės, kuri maloniai leido ja naudotis. Kitų autorių dar ieškoma. Ponia Alė prašo atsiliepti ir kitų turinčių šio namo nuotraukų, pasidalinti jomis.
Pasveikinti susirinkusius dabartinius ir buvusius namo gyventojus atvyko rajono meras Ramūnas Godeliauskas, kuris su bendrijos pirmininke atidengė atminimo lentą, vicemeras Antanas Taparauskas, savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas. Meras prisipažino taip pat, kalbėdamas su A. Kazlauskiene, atėjusia pakviesti į iškilmes, ne iš karto patikėjęs tokių iškilmių prasmingumu, bet paskui buvo įtikintas, kad miestui tai svarbus įvykis - naujo modernaus miesto rajono atsiradimas.