Greta įvairių sunkių mūsų amžiaus ligų (širdies ir kraujagyslių, cukraligės, vėžio) yra dantų kariesas (ėduonis) ir periodonto ligos, taip pat labai pavojingos savo komplikacijomis. Kariesas tampa didžiule socialine, biologine problema ir vienintelis efektyvus kovos su šia liga būdas - dantų karieso profilaktika.
Siekiant išlaikyti sveiką dantį, reikia labai nedaug - jis turi būti švarus.
Danties anatomija: struktūra ir audiniai | Vainikėlis, kaklelis, šaknis, dentinas, cementas, emalis, pulpa
Danties Sandara
Skiriamos trys danties dalys: vainikas, kaklelis ir viena ar kelios šaknys.
- Vainikas - dantinių žandikaulio ataugų ir sudaro matomą danties dalį. Kaplių ir krūminių dantų kramtomajame paviršiuje yra gumburėliai.
- Kaklelis - šiek tiek siauresnė tarp šaknies ir vainiko esanti danties dalis. Prie danties kaklelio yra prisiglaudęs dantenų kraštas.
- Šaknys - viena ar kelios šaknys.
Dantis sudarytas iš emalio, dentino ir cemento.
- Emalis - dengia vainikinę danties dalį ir yra pati kiečiausia organizmo medžiaga.
- Dentinas - pagrindinė vainikinės ir šakninės danties dalių medžiaga.
- Cementas - šakninę dalį dengia cementas - medžiaga, panaši į kaulą.
Danties viduje yra pulpa, kurią sudaro kraujagyslės ir nervai, ateinantys pro šaknies viršūnę iš žandikaulio.
Tarp dantų šaknų ir alveolės yra apydantis, kurį sudaro kraujagyslės, nervai bei stiprios skaidulos, kurios tarsi pririša dantį prie žandikaulio.
Alveolines žandikaulio ataugas ir danties kaklelį dengia dantenos, tarp dantų išsidėstę dantenų speneliai. Sveikos dantenos yra rausvos spalvos, tvirtai prisitvirtinusios prie danties kaklelio.
Dantų Augimas ir Dygimas
Paprastai kūdikiai gimsta be dantų. Europos populiacijose maždaug iš 2000 - 3500 gimusių kūdikių vienas gimsta su prasikalusiais dantimis. Dažniausiai tai yra apatinio žandikaulio centriniai kandžiai. Šie dantys yra silpni, dažnai pilkšvi ar rusvi, su beprasidedančiu kariesu kaklelio srityje.
Dažniausiai, jei kūdikis gimsta turėdamas vieną ar kelis dantis arba jie prasikala praėjus l - 2 dienoms po gimimo, tai nieko blogo, tai tik anksti išdygę pieniniai dantys.
Dažniausiai, gimus kūdikiui, dantys pradeda kaltis apatiniame žandikaulyje. Iš pradžių matyti kietoki iškilimai, dydžiu ir forma atitinkantys būsimų pieninių dantų vainikus. Paprastai 5,5 - 8 gyvenimo mėnesį apatiniame žandikaulyje, paskui viršutiniame pasirodo kandami dviejų centrinių kandžių kraštai. Po to apatiniame ir viršutiniame žandikauliuose prasikala šoniniai kandžiai. Taigi antrųjų gyvenimo metų pradžioje vaikas turi turėti 8 dantis. ( Beje, berniukų dantys dygsta šiek tiek anksčiau negu mergaičių. )
Po nedidelės pertraukos, 12-16 mėnesį pasirodo pirmieji pieniniai krūminiai dantys, 16-20 mėnesį pasirodo iltiniai, o 20 -30 mėnesį - antrieji pieniniai krūminiai dantys.
Jei dantis dar neišdygęs, tuomet reikia ieškoti ir šalinti priežastis, sunkinančias jo dygimą. Pavyzdžiui, ligotiems vaikams pieniniai dantys gali kaltis sunkiau. Tada vaikas būna irzlus, gali pakilti kūno temperatūra, atsirasti nemiga, nepriaugti svorio, kartais mažyliui išberia odą. Jeigu šie reiškiniai nestiprūs, pakanka vaikui duoti gerti aviečių ar liepžiedžių arbatos, pamaitinti švelniu nedirginančiu maistu.
Maždaug 3 - 5 mėnesius anksčiau laiko pieniniai dantys, ypač kandžiai, prasikala labai jaunų mamų pirmagimiams, taip pat vaikams, kurie gimsta per didelio svorio. Kartais toks labai ankstyvas pieninių dantų prasikalimas yra paveldimas.
Anksčiau laiko nuolatiniai kandžiai, iltiniai dantys ir kapliai dažniausiai prasikala tuomet, kai per anksti prasikalė tie patys pieniniai dantys. Kadangi visi nuolatiniai dantys kartu prasikala ypač retai, tai per anksti kai kurie nuolatiniai dantys prasikala tuomet kai prieš laiką vaikas netenka tos pačios grupės pieninio danties.
Kai kada, žandikauliuose formuojantis augliams, toje vietoje gali per anksti prasikalti visa dantų grupė. Nuolatinių dantų ankstyvą išdygimą gali lemti augimo ir skydliaukės hormonų sutrikusi funkcija.
Pieniniai dantys vėlai prasikala kur kas rečiau negu nuolatiniai. Vėlai prasikala pieniniai dantys vaikams, sergantiems rachitu, ūmiomis infekcinėmis ligomis, esant chromosomų anomalijoms, medžiagų apykaitos sutrikimams.
Pastebėta, kad išgydžius pieninių dantų karieso komplikacijas endodontiškai, vėliau rezorbuojasi pieninių dantų šaknys ir kartu vėliau prasikala nuolatiniai dantys.
Priežastys, dėl kurių gali vėluoti nuolatinių dantų dygimas
Prof. J. J. Pindborgas aprašė, dėl ko gali vėluoti arba net kuriam laikui būti sustabdytas kai kurių nuolatinių dantų dygimas:
- dėl pernelyg plataus dygstančio danties vainiko;
- kai anksti netenkama pieninių krūminių dantų, anksti išdygsta pirmas nuolatinis krūminis dantis ir per mažai lieka vietos kapliams;
- kai pasikeičia vietomis dantų grupės.
Taip pat priekiniai nuolatiniai dantys prasikala vėliau ir sunkiau esant didesniam negu normalus dantų skaičiui.
Per anksti išrovus pieninį dantį, ypač esant sveikam periodontui, alveolinės ataugos viršūnėje susidaro storas kaulinio audinio sluoksnis, trukdantis dygti nuolatiniam dančiui.
Pavėluotai dygstantys nuolatiniai dantys nustatomi vaikams, kurie gimsta per mažo svorio. Tai patvirtinto monozigotinių dvynių tyrimai: paprastai vienam iš dvynių, kuris gimė mažesnio svorio, diagnozuojamas vėlyvesnis dantų dygimas ir kaita.
Sergant įvairiomis endokrininės sistemos ligomis, dantys visada prasikala ne laiku - dažnai per anksti ir dar dažniau - per vėlai.
Dantų Priežiūra ir Ligos
Viena iš pagrindinių dantų ligų priežasčių - dantų apnašos, jei nebūtų dantų apnašų ir bakterijų jjose, ilgai būtų galima išsaugoti sveikus dantis.
Apnašos nuolat kaupiasi ant danties paviršiaus, gleivinės, dantenų ir po jomis, ant plombų, protezų ir ortodontinių aparatų, esančių burnoje. Dalis dantų apnašų pasišalina burnos ertmei natūraliai valantis, pvz., valgant vaisius, daržoves, kietą maistą. Tačiau visas apnašas galima pašalinti tik gerai valant dantis.
Dantų apnašas sudaro per dieną ant danties paviršiaus besikaupiančios seilės, nusilupęs burnos paviršius epitelis, tam tikri mikroorganizmai.
Apnašoms susidaryti įtakos turi dantų paviršiaus nelygumai ir šiurkštumas, burnoje esančių mikroorganizmų rūšys, jų kiekis, bei seilių sudėtis, jų išsiskyrimo ir tekėjimo greitis, asmens burnos higienos įpročiai.
Dantų apnašos būna gerai matomos - baltosios, ir sunkiau matomos - bakterinės, susikaupusios ir prilipusios prie pat emalio. Baltąsias apnašas, dengiančias bakterines apnašas, matome akimis. Tai balkšvos ar gelsvos spalvos puri masė, kuria aplipę dantys. Liečiant liežuviu, jaučiamas šiurkštumas.
Jei apnašų daug ties dantenų kraštu, dantenos parausta, paburksta, ima kraujuoti. Virš baltųjų apnašų dar galima rasti maisto likučių sluoksnį. Maisto likučius galima pašalinti gerai skalaujant burną, bet dažnai jų dar lieka tarpdančiuose. Jei jie laiku nepašalinami, pradeda rūgti, pūti, atsiranda blogas kvapas iš burnos. Jei maisto likučiuose daug angliavandenių (cukraus, gliukozės), iškyla didelė rizika atsirasti dantų ėduoniui.
Veikiant apnašų bakterijoms, angliavandenių likučiai skaldomi iki rūgščių, kurios graužia emalį, sudarydamos gilias ėduonies ertmes.
Jei apnašos ilgai nepašalinamos, jos gali sukietėti, mineralizuotis, prisijungti kalcio, fosforo, magnio druskas iš seilių.
Anksti susidarę akmenys gali sukelti apydančio audinių pažeidimą ar būti jų uždegimo priežastis.
Kariesas
Lietuvoje pati dažniausia ir daugiausia bėdų sukelianti dantų liga - kariesas. Tai nebūtų labai sunki liga, jeigu nebūtų jos sunkių ir pavojingų komplikacijų, kurios visada prasideda negydant ar prastai gydant dantų kariesą. Mikrobai ir jų toksinai, esantys nesveikuose dantyse jautrina organizmą, gali palaikyti ar paūminti lėtinį tonzilitą, sukelti širdies, sąnarių, inkstų ir kt. organų ligas. Taigi geriausia kariesu nesirgti, o norint nesirgti, reikia pašalinti priežastis, sukeliančias kariesą. Pirmiausia - saldumynai.
Karieso susidarymui įtakos turi maisto apdorojimas, kuris veikia kietąjį danties audinį keliais budais: minkštam maistui sukramtyti nereikia intensyvesnio mechaninio darbo, dėl to dantys netenka netgi fiziologinės apkrovos ir tampa imlesni kariesui. Rupesnį maistą reikia energingiau ir ilgiau kramtyti. Šis procesas kartu valo dantis, neleidžia susikaupti maisto likučiams retencinėse zonose. Ypač pavojinga valgyti maistą, kuriame yra daug angliavandenių.
Taigi, kad nebūtų apnašų, būtina laiku ir teisingai valyti dantis, laikytis burnos higienos. Pavalgius saldumynų - draudžiama neišsivalyti dantų!
Dar karieso genezėje yra nulemtas žmogaus organizmo ir kietųjų danties audinių imlumas kariesui. Taigi dantų apnašas, angliavandeniai ir žmogaus emalio nepilnavertiškumas (imlumas kariesui) yra pagrindinės karieso priežastys. Beje, dažniausiai šios priežastys veikia kartu.
Daugelis žmonių gerai žino dantų karieso problemą, nes susiformavus skylutėms dantyse į jas patenka maisto likučių, atsiranda nemalonių pojūčių, jautrumas karštiems, šaltiems produktams ar net skausmas.
Periodonto Ligos
Periodonto ligomis serga daugelis 6 - 14 metų amžiaus vaikų ir beveik kiekvienas suaugęs. Besikreipiančių į gydytoją laiku, t. y. ligos pradžioje, nedaug, nes tuomet dažniausiai dantų neskauda. Periodonto ligos klastingos. Tai ligos, kurios lokalizuojasi apie dantį. Dažniausia šių ligų priežastis - bakterijos, esančios dantų apnašose.
Dantų apnašos, taip pat ir daugybė bakterijų bei kitų mikroorganizmų, dėl blogos burnos priežiūros sukelia uždegiminius pakitimus apie dantį esančiuose audiniuose: dantenose, dantų raiščiuose, danties cemente ir aplink dantį esančiame kaule. Mikroorganizmai išskiria toksinus, kurie dirgina dantenas ir apie dantį esančius audinius. Ilgainiui dantenose prasidėjęs pažeidimas plinta iš lėto, ir lokalizuojasi žandikaulio kauliniame audinyje.
Be to, dantų apnašas, jeigu jis nepašalinamas ir persisunkia druskomis, po kiek laiko nusėda ir kalkėja vis nauji sluoksniai, šitaip atsiranda dantų akmenys. Dantų akmenys, susidarę ant dantų paviršių, dar greičiau skatina progresuoti ligą.
Gingivitas yra pati ankstyviausia patologijos stadija, kai pažeidimas lokalizuojasi tik dantenose ir kaulinis audinys yra visiškai sveikas. Sergant gingivitu, dantenos yra šiek tiek paburkę, truputį kraujuoja valant dantis.
Liga progresuoja. Pagrindinis vaistas šiuo atveju - teisinga burnos higiena. Gerai valant dantis, gingivitas greitai praeina. Bet prisimintina, kad gali būti ir kitų gingivito priežasčių - tai blogai įdėtos plombos ir protezai, dantų padėties ir sąkandos anomalijos, kai kurios viso organizmo ligos (endokrininės sistemos, nervų, kraujo, virškinimo organų).
Periodontitas - tai gerokai įsisenėjusi ligos stadija. Šiuo atveju jau yra pažeistos dantenos, kaulas ir kitos dantį supančios struktūros.
Rizikos veiksniai
- Rūkymas.
- Brendimas.
- Prasta mityba.
- Bendras organizmo nusilpimas, ligos, ypač diabetas, AIDS.
- Nuolat vartojami įvairūs vaistai, ypač epilepsijai, vėžiui gydyti, kalcio blokatoriai ir daugelis kitų, turi įtakos ir dantenoms.
Gydymas ir priežiūra
Jau ankstyvose periodontito stadijose stomatologas pradeda ir baigia gydymą, kai nustato ligos priežastis ir jas pašalina, kai nuima dantų apnašas ir akmenis, išgydo dantenų uždegimą, ir dantenas vėl yra rausvos ir standžios. Tik tuomet pacientas turi gydymą tęsti pats ir tik tuomet liga neprogresuos, kai teisingai 2 kartus per dieną žmogus valys dantų paviršių ir masažuos dantenas minkštu šepetuku, naudos fluoro turinčias pastas.
Ypač didelis dėmesys turi būti kreipiamas į tas vietas, kur yra seilių ištekamieji latakai - į apatinių priekinių dantų liežuvinį paviršių ir viršutinių krūminių dantų skruostinį paviršių. Tai vietos, kurias sunkiausia išvalyti, o seilių druskos lengvai nusėda ant dantų paviršiaus.
Be to, sergantiems periodontitu, vien šepetėliu gerai išvalyti tarpdančius ir dantenų vageles sunku, todėl reikėtų naudoti papildomas priemones - dantų siūlą, medinius, plastmasinius krapštukus, šepetėlius tarpdančiams valyti.
Sergančiųjų periodonto ligomis dantys turėtų būti kartu ir valomi, ir masažuojami. Dantenų masažą patartina atlikti tuo pačiu dantų šepetėliu intensyviais sukamaisiais judesiais ties dantų kakleliais, ar specialiais guminiais antgaliais. Beje, galima masažuoti ir pirštu.
Po valymo ir po valgio siūlome burną išskalauti ąžuolo žievės, ramunėlių, jonažolių, medetkos, mėtų, šalavijų, gysločio arbatomis. Šios arbatos gydo ne tik uždegimą, bet skatina audinių regeneraciją, pasižymi dezodoruojančių veikimu.
Burnai skalauti priemonių galima nusipirkti vaistinėse. Daugelio efektyviausių tirpalų, stabdančių mikrobinio apnašo formavimąsi, sudėtyje yra chlorheksidino.
Profilaktika
Įrodyta, kad vieno danties gydymas nuo vaikystės iki senatvės - plombų pakeitimas, po to dantų šaknų ( endodontinis ) gydymas, danties ištraukimas, implantas ir protezas yra 50 kartų brangiau negu to danties profilaktika ir jo išlaikymas sveiku.
Valgyti rupesnį maistą (pvz., sažuoti dantenas, valgyti rupesnį maistą, graužti obuolį, ropę, morką ir kt.), valgant produktus, turinčius daug kalcio (pieno, rupios duonos, kiaušinių, kopūstų).