Planuojate nugriauti seną namą ar kitą statinį? Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas leidimas norint nugriauti privatų pastatą Lietuvoje, kokie reikalavimai taikomi griovimo darbams ir kokios institucijos kontroliuoja šį procesą.
Leidimai ir derinimas su institucijomis
Klausimas: Buvusioje senoje sodyboje, norėčiau statyti naują namą, todėl kilo klausimas ar norint nugriauti seną gyvenamąjį namą, reikia gauti leidimus ar kitaip suderinti namo griovimą su savivaldybės institucijomis?
Atsakymas: Norint nugriauti seną gyvenamąjį namą reikia pasidaryti jo griovimo projektą. Išsiimti leidimą namo griovimui galima kartu su naujo namo projektu ir statybos leidimu. Gaunant leidimą statyti naują namą, bus kartu gautas ir leidimas griauti senąjį namą.
Pagal naująjį Statybos įstatymą ir jo nuostatas detalizuojančius statybos techninius reglamentus, prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) taikoma statant ir nedidelį gyvenamąjį namą bet kokioje teritorijoje. Šios nuostatos negalioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. pradėtiems statyti II grupės nesudėtingiesiems gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatams.
Statybos inspekcijos vaidmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) primena, kad ji statybos valstybinę priežiūrą vykdo tol, kol vykdoma statinio statyba. Tuo metu VTPSI gali įpareigoti statytoją pašalinti trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų projekto sprendinius. Dalyvaudami statybos užbaigimo procedūrose šios įstaigos pareigūnai taip pat tikrina pastatyto statinio atitiktį projektui ir, tik nenustatę esminių nukrypimų nuo projektinių sprendinių, pasirašo statybos užbaigimo aktą ar patvirtina statytojo pateiktą deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą.
Užbaigto statyti statinio būkle toliau turi rūpintis jo naudotojas. Jis privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos reglamentuotos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės.
Ar tinkamai vykdoma gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų techninė priežiūra, kontroliuoja jų naudojimo priežiūrą vykdančios savivaldybių administracijos.
Savavališkos statybos ir jų padariniai
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) primena, kad statinio statyba neturint privalomo SLD laikytina savavališka su visomis su tuo susijusiomis pasekmėmis. 2025 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. Pažeidimai nustatyti net 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.
Seime buvo pasiūlyta išskirti teisėtas, nelegalias ir savavališkas statybas. Savavališka statyba yra tada, kai trūksta tik kai kurių dokumentų. Neteisėtu, neleistinu ir nelegaliu statinys laikomas, kai nėra statybos leidimo. Kai neleista, bet pastatyta - tai paprastas ir lengvai sutvarkomas dalykas. Bet pirmiausia turėtų būti skirta bauda, kurią reikės sumokėti, nes pažeisti įstatymai.
Reikia nugriauti net tuos statinius, kurie iš esmės ten gali stovėti. Vėliau, po nugriovimo, savininkas per pusę metų susitvarkęs dokumentus, gavęs leidimą, vėl gali toje pačioje vietoje pastatyti tokį patį statinį, nes statyba tame sklype yra galima.
Labai didelė problema iškyla dėl statinių, kurių teritorijų planavimo ar statybos dokumentai panaikinti. Sąžiningas statytojas, nusipirkęs sklypą su statybos leidimu, arba sąžiningas statinio įgijėjas, kuris perpirko statinį, neturėtų kentėti. Teisingumo ministerija yra pasiūliusi projekto patikslinimą, kad teismas, naikindamas išduotą statybos leidimą ir taip pripažindamas statinį savavališku, toje pačioje byloje turėtų nustatyti, dėl kieno kaltės statybos leidimas buvo išduotas.
Statybų įstatymas sako, kad žala turi būti išieškoma iš kaltų asmenų arba institucijų. Paprastai tai tarnautojas, kuris tą veiką padarė.
Svarbu! Savavališkos statybos gali kainuoti brangiai - ne tik finansine, bet ir laiko prasme.
Statybos leidimo gavimo etapai
Norint gauti statybos leidimą, reikia atlikti šiuos etapus:
- Surinkti privalomuosius projekto rengimo dokumentus (žemės sklypo nuosavybės dokumentai, sklypo topografinis planas, grunto geologiniai tyrimai), technines projektavimo sąlygas (specialieji architektūros reikalavimai, ESO elektros prisijungimo, vietos vandens tiekimo tvarkančios institucijos prisijungimo sąlygos, ir kt., priklausomai nuo projekto situacijos).
- Parengti statybos projektą.
- Suderinti projektą su institucijomis. Visi leidimų prašymai teikiami elektroniniu būdu per sistemą „Infostatyba“.
Dažniausiai projekto derinimų metu institucijos randa projekto neatitikimų teisės aktams - statybų reglamentams ir teikia pastabas projektui pataisyti.
Patarimai:
- Iš anksto pasiruoškite.
- Patikrinkite nekilnojamo turto registro centro išrašuose įrašytus apribojimus sklypui ar statiniui.
- Įvertinkite statybos leidimo išdavimo išlaidas.
- Įvertinkite inžinerinių komunikacijų prisijungimo išlaidas.
- Kreipkitės į profesionalus.
- Sekite terminus.
- Laikykitės teisės aktų.
Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymo Nr. D1-878, (toliau - Reglamentas) 9 priedo 1, 3, 4, 5 ir 17 punktuose nurodyti subjektai. Jei trūksta informacijos, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“.
Reikalavimai griovimo darbų rangovui
Reikalavimai griovimo darbus atliekančiam rangovui priklauso nuo statinio kategorijos ir teritorijos, kurioje statinys yra. Ypatingųjų statinių griovimą gali vykdyti tik atestuotas juridinis asmuo. Tiek ypatingųjų, tiek ir neypatingųjų statinių griovimo darbus vykdantis rangovas savo organizacijoje privalo turėti atestuotą statinio statybos vadovą (kai neypatingojo statinio griovimo darbai vykdomi ūkio būdu, atestuotą statybos vadovą samdo statytojas).
Nepasirūpinus SLD, kai jis privalomas, gresia patirti ne tik griovimo išlaidų, bet ir užsitraukti administracinę atsakomybę.
Svarbu žinoti, kad statybinių atliekų susidarymo ir tvarkymo planavimo, apskaitos ir tvarkymo statybvietėje, statybinių atliekų smulkinimo mobilia įranga statybvietėje, neapdorotų statybinių atliekų sunaudojimo, statybinių atliekų vežimo, naudojimo ir šalinimo, asbesto turinčių statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus nustato Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės (Taisyklės).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos administruoja IS „Infostatyba“, kurios pagalba „vieno langelio“ principu vartotojams teikiamos elektronines paslaugos. Prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“.
Asmuo, norėdamas naudotis IS „Infostatyba“ išorine svetaine, turi būti komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemos vartotojas arba turėti asmeninį skaitmeninį sertifikatą, išduotą kvalifikuoto elektroninio parašo paslaugų teikėjo.
Želdinių sodinimas ir atstumai nuo sklypo ribos
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Statyba valstybinėje žemėje
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra. Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Atstumai nuo sklypo ribos statant namą
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Kai sklypas valomas kelių bendrasavininkų. Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.
Sklypo reljefo keitimas ir atraminės sienelės
Statybos inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Atraminės sienelės:
- Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
- STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Tikimės, kad ši informacija padės jums geriau suprasti, kada reikia leidimo nugriauti privatų pastatą ir kokie reikalavimai taikomi šiam procesui.