Neretai manoma, kad nesudėtingų statinių statybai nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Tiesa, kad šių statinių projektavimas ir statyba yra paprastesnė nei ypatingos ar neypatingos kategorijos statinių ir jai taikomi ne tokie griežti reikalavimai.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar reikalingas statybos leidimas (SLD) 1 grupės nesudėtingam statiniui mieste, atsižvelgiant į naujausius įstatymų pakeitimus ir praktinius aspektus.
LNTPA CORE2024 Statybos įstatymo pakeitimai – galimybės ir iššūkiai
Statinių Kategorijos
Statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Nesudėtingais statiniais laikomi paprastų konstrukcijų pastatai ir inžineriniai statiniai. Tai gali būti gyvenamieji - vieno ir dviejų butų, pagalbinio ūkio ir kiti negyvenamieji pastatai, sodo namai, šiltnamiai, įvairios užtvaros, atraminės sienutės ir kiti statiniai.
Statybos inspekcija primena, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio:
- Didžiausias aukštis yra 8,5 metro.
- Visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų.
- Rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

I ir II Grupės Nesudėtingi Statiniai
Mums gerai žinomi iki 80 kv. m ploto gyvenamieji vieno ar dviejų butų namai yra priskirtini būtent II grupei, kuri yra aukštesnės kategorijos ir jai keliami griežtesni reikalavimai. Ribojamas ne tik šių pastatų plotas, bet ir aukštis - iki 8,5 m. Šie pastatai, kaip ir aukštesnių kategorijų (ypatingos ir neypatingos) analogiški gyvenamieji pastatai, turi būti projektuojami remiantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytais reikalavimais.
Įsidėmėtina, kad tokių pačių ploto ir aukščio parametrų sodo namai priskiriami žemesnei ( I ) nesudėtingų statinių grupei.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- Kultūros paveldo objekto teritoriją.
- Kultūros paveldo objekto apsaugos zoną.
- Kultūros paveldo vietovę.
- Kurortą.
- Kuršių neriją.
- Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- Miestą.
- Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją.
- Kultūros paveldo objekto teritoriją.
- Kultūros paveldo objekto apsaugos zoną.
- Kultūros paveldo vietovę.
- Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną.
- Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Kaip jau minėta, prie nesudėtingų statinių priskiriami ne tik pastatai, bet ir įvairaus pobūdžio inžineriniai statiniai: susisiekimo komunikacijos (gatvės ir keliai), inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų tinklai, dujų įvadai, šilumos tiekimo tinklai), įvairios užtvaros, atraminės sienutės, vėjo elektrinės, žaibosaugos statiniai, šachtiniai šuliniai ir kiti statiniai, savo parametrais atitinkantys nesudėtingo statinio apibrėžimą. Pavyzdžiui, 1-2 m aukščio tvora ar 0,2-1 m aukščio atraminė sienutė priskiriamos I nesudėtingų statinių grupei, o 2-5 m aukščio tvora arba 1-2 m aukščio atraminė sienutė - II grupei.
Matmenų Įvertinimo Koeficientas
Nustatant, ar statinys atitinka nesudėtingo statinio kategoriją, skaičiuojamas statinio matmenų įvertinimo koeficientas K. Jis priklauso nuo statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės paviršių ploto ir statinio aukščio.
Projekto Reikalavimai
Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai yra reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui - taip teigia STR „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktas.
Atkreiptinas dėmesys, jeigu naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos ar rekonstravimo projekto, privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus ir besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų negu numatyta teisės aktuose.
Šie rašytiniai sutikimai prilygsta statybą leidžiančiam dokumentui, o jų forma nėra reglamentuojama. Dar vienas niuansas - nesudėtingo statinio statybos atveju, šiems rašytiniams sutikimams galioja 1 metų senaties terminas.
Praktiniai Pavyzdžiai ir Klausimai
Štai keletas dažnai užduodamų klausimų ir situacijų, susijusių su statybos leidimais:
- Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
- Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo? Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
- Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
- Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikia leidimo? Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
- Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikia leidimo? Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
VTPSI Komentaras
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- Kultūros paveldo objekto teritoriją.
- Kultūros paveldo objekto apsaugos zoną.
- Kultūros paveldo vietovę.
- Kurortą.
- Kuršių neriją.
- Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- Miestą.
- Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją.
- Kultūros paveldo objekto teritoriją.
- Kultūros paveldo objekto apsaugos zoną.
- Kultūros paveldo vietovę.
- Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną.
- Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Pasikeitimai po 2024-11-01
- Nuo lapkričio 1 d. keičiasi ir kai kurių nesudėtingųjų statinių parametrai.
- Nesudėtingųjų II grupės gyvenamųjų vienbučių ir dvibučių pastatų didžiausias aukštis yra 5 m ir didžiausias bendras plotas 50 m2 (šiuo metu didžiausias aukštis 8,5 m ir didžiausias bendras plotas 80 m2);
- Sodo namai nebėra priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, nuo lapkričio 1 d. jie priskiriami prie II grupės, kurių didžiausias aukštis 5 m ir didžiausias bendras plotas 50 m2 (seniau buvo didžiausias aukštis 8,5 m ir didžiausias bendras plotas 80 m2).
DĖMESIO! Buvo jau daug kalbėta, rašyta. Sodo namai, kuriuos galima statyti be projekto ir leidimo - apriboti iki 50m2 ir 5m aukščio.
PATARIMAS. Išlieka galimybė prie sodo namo turėti pagalbinio ūkio pastatą, kuriam taip pat nereikalingas statybos leidimas. Taigi, jei yra pakankamai vietos sklype, galima protingai pasiplanuoti 2 nesudėtingos kategorijos pastatus ir turėti šiek tiek daugiau naudingo ploto savo reikmėms.
PRAKTINIS PASTEBĖJIMAS. Viešai skambėjo komunikacija, kad ūkio pastatai, kurie buvo matuoti iki 2024-11-01 bus registruojami sena tvarka.
Kada Reikalingas Supaprastintas Statybos Projektas?
Svarbu suprasti tai, kad bendruoju atveju, kada reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, nesudėtingųjų statinių statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas, o tais atvejais, kada nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento - statytojas (užsakovas) gali pasirinkti ar rengti supaprastintą statybos projektą ar ne, kaip nurodyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
Statybos Įstatymo Nuostatos
Norint tiksliai atsakyti į šį klausimą, visų pirma, reikia suprasti tai, kas yra nurodyta statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose:
- Statybos įstatymo 24 str. 1 punkto 6 papunktyje yra nurodyta, kad naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas.
- Statybos įstatymo 24 str. 3 punkte nurodyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus.
- Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 punkto 1 papunktyje nurodyta, kad leidimas statyti naują statinį išduodamas: naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.
- Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas..>” 3 priedo 1 punkte yra pateikti atvejai, kada privaloma gauti leidimą statyti naują nesudėtingą statinį:
Statybos Leidimo Reikalavimai Pagal Vietovę
- Kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą - statant I grupės nesudėtingąjį statinį.
- Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant I grupės nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines).
- Mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant II grupės nesudėtingąjį statinį.
Kiti Atvejai, Kai Reikalingas Leidimas
- Statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą.
- Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, - statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį.
- Statant II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtas nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus.
Apibendrinimas
Apibendrinant būtų galima pastebėti, jog nėra taip paprasta atsakyti ar planuojant statyti nesudėtingos kategorijos statinį reikės gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pasirengti supaprastintą statybos projektą.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas ir Statybos techniniai reglamentai. Pagal juos keičiasi nesudėtingų pastatų projektavimas. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Statybos įstatymui ir jo nuostatas detalizuojantiems statybos techniniams reglamentams, prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) taikoma statant nedidelį gyvenamąjį namą ir ne miesto ribose. Suprojektuotas ir pastatytas pastatas taip pat turi atitikti ir energinio naudingumo reikalavimus.
Prieš pradedant statybas derėtų pasidomėti jūsų statiniui ir statybos vietovei keliamais reikalavimais, nes kaip žinia, įstatymų neišmanymas, neatleidžia nuo atsakomybės, juolab kad vykdant savavališkas statybas gresia administracinė bauda.
Svarbu Žinoti
- Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Nesudėtingieji statiniai skirstomi į I ir II grupes, nuo kurių priklauso ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
- Pavyzdžiui, tvora priskiriama I grupei kai jos aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, o II grupei priskiriama kai jos aukštis > 2 iki ≤ 5 m.
- Pastatą ar stogą turintį inžinerinį statinį galima statyti 1 m nuo besiribojančio sklypo, tačiau tik jeigu bet kurio šio statinio taško aukštis mažesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki gretimo sklypo ribos.
- Kaip buvo minėta, nuo lapkričio 1 d. vienas iš statinių statybos leidimų yra naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties pastato statybai.
- Nesudėtinguose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m.
Lentelė: Nesudėtingų Statinių Parametrai (po 2024-11-01)
| Statinio Tipas | Grupė | Didžiausias Aukštis | Didžiausias Bendras Plotas |
|---|---|---|---|
| Gyvenamasis Vienbutis/Dvibutis Pastatas | II | 5 m | 50 m² |
| Sodo Namas | II | 5 m | 50 m² |
Dėmesio! Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui.