Lietuvoje statant sodo namelį, svarbu žinoti, kada reikia gauti statybos leidimą, o kada to galima išvengti. Šios taisyklės gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių, tokių kaip sodo namelio dydis, naudojimo paskirtis ir statybos vieta.
Plečiantis miestui, taip vadinamuose soduose statomi namai, kuriuos žmonės naudoja jau nebe vasaroti, kaip seniau, bet gyventi ištisus metus. Labai dažnai pasirenkamas būtent sodo namas, nes jam taikoma mažiau reikalavimų. Šiuolaikiniuose sodo namuose patogu ir smagu tiek pramogauti, tiek ilsėtis, tiek kurį laiką pagyventi.
Nuosavas vasarnamis ar sodo namelis gali tapti puikia investicija kiekvienam, mėgstančiam leisti laiką gamtoje ar tiesiog nevengiančiam pabėgti nuo miesto šurmulio. Ir, nors gyvenimu gamtos apsuptyje galime pasimėgauti išsinuomodami dabar taip populiarias kaimo turizmo sodybas, savas, nuolat puoselėjamas vasarnamis be abejonės suteiks gerokai daugiau džiaugsmo ir galimybių.
Sodo namo sąvoka ir klasifikavimas
Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8, sodo namas - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype. STR „Statinių klasifikavimas“ sodo namus priskiria prie negyvenamosios paskirties pastatų. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus.
Statybos leidimas: kada jis reikalingas?
Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų žinoti visiems, svarstantiems statyti vasarnamį ar sodo namelį, yra tai, kad nuo jo ploto ir aukščio priklausys, ar jo statyboms bus reikalingas leidimas.
Pagal naujausius įstatymų pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1 d., sodo nameliams, kurių plotas neviršija 50 m² ir aukštis neviršija 5 metrų, statybos leidimas nebebus reikalingas. Tačiau jei sodo namelis bus didesnis arba aukštesnis, reikės gauti statybos leidimą.
- Statinio plotas neviršija 50 kvadratinių metrų.
- Aukštis neviršija 5 metrų.
Visi pastatai, kurie yra aukštesni, didesnio ploto arba atstumas tarp laikančiųjų konstrukcijų nei 6m, nėra priskiriami I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtiems sodo namams. Visiems didesniems pastatams privaloma rengti projektą ir gauti statybos leidimą, nes didesni namukai turi būti gyvenamosios paskirties.
Nuo lapkričio 1 d. sodo namai pagal STR „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ bus priskiriami jau nebe prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o prie II grupės nesudėtingųjų statinių.
Atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo nesudėtingojo statinio statybai yra išvardinti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Pagal šį reglamentą leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais:
- 1.1. kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą - statant I grupės nesudėtingąjį statinį; Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant I grupės nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines);
- 1.2. mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant II grupės nesudėtingąjį statinį;
- 1.3. statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą;
- 1.4. magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, - statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;
- 1.5. - I grupės nesudėtingojo statinio - sodo namo statybai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei jis patektų į reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 ir 1.4 papunkčiuose nurodytas teritorijas.
Jei naujai statomas I grupės nesudėtingasis statinys (sodo namas) nepatektų į reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 ir 1.4 papunkčiuose nurodytas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.
Statybos leidimų išdavimo tvarka nustatyta reglamente STR 1.05.01:2017. Tiek vieno buto gyvenamiesiems namams, tiek sodo namams taikoma ta pati statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka.
Kaip jau minėjome, pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį sodo sklype nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų gali būti arba vienas sodo namas, arba vienas vieno buto gyvenamasis pastatas.
Reikalavimai sodo namui
Net ir išsiaiškinus, jog planuojamam vasarnamiui ar sodo nameliui statybos leidimas nėra reikalingas, derėtų žinoti, apie kitus, šiam statiniui taikomus reikalavimus. Tokiu atveju statinys vis tiek privalės atitikti sodų bendrijos nustatytus reikalavimus - sodo namas/vasarnamis privalo išlaikyti reglamentuotą atstumą - statinys negali būti statomas arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
ne aukštesnis kaip 8,5 m sodo namas ar namelis (taip pat ir kitokios paskirties pastatai) turi būti statomi mažiausiai 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Šis atstumas matuojamas nuo labiausiai atsikišusių pastato dalių - karnizų, balkonų, turėklų ir t. negalima leisti, kad statybos pažeistų trečiųjų asmenų teises. sodo namas statomas tik sodo sklype, t. y.
Oficiali sodo namo paskirtis, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m² (neskaičiuojant rūsio, jei toks yra, ploto), o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m, yra poilsinė. Žinoma, niekas nedraudžia pastato apšiltinti ir gyventi jame ištisus metus.
Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys.
Sodo namo statybos pradžia iki 2024 m. lapkričio 1 d.
Yra ir gera žinia - sodo namai, kurie pradėti statyti iki lapkričio 1 d., galės būti pabaigti statyti pagal „senąją tvarką“, t. y. be statybos leidimo. Kitaip tariant, tie sodo namai, kurių plotas iki 80 kv.m ir aukštis iki 8,5 m galės būti pabaigti statyti be statybos leidimo, jeigu jie pradėti statyti iki 2024 m.
Iki naujojo teisinio reguliavimo įsigaliojimo dar liko kelios savaitės, tad tikrai pakankamai laiko suskubti ir pasirinktu būdu užfiksuoti pradėtas sodo namų iki 80 kv. m ir 8,5 m aukščio statybas.
Nuo šių metų lapkričio 1 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) parengė elektroninę priemonę, kuri leis vos keliais žingsniais patvirtinti, kad statybos buvo pradėtos iki naujų reikalavimų įsigaliojimo.
Tačiau tiems, kurie jau pradėjo statybas iki lapkričio 1 d., yra galimybė užbaigti statybas pagal iki šiol galiojusią tvarką.
Kaip užfiksuoti pradėtas statybas?
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad tiems, kurie jau pradėjo sodo namo statybas sodo sklype be statybos leidimo siūlytų šį faktą užfiksuoti būtent į pagalbą pasitelkiant antstolį, kuris užfiksuotų faktines aplinkybes.
Taip pat galima pasinaudoti naująja Statybos inspekcijos elektronine priemone. Ši sistema leidžia lengvai ir greitai užfiksuoti statybos pradžios datą ir vietą pateikiant nuotraukas su geografinėmis koordinatėmis.
- Kreiptis į antstolį. Antstolis gali oficialiai užfiksuoti esamą statybos būklę.
- Pasinaudoti naująja Statybos inspekcijos elektronine priemone.
Statybos inspekcija sukūrė naują elektroninę paslaugą, kuri leis greitai ir lengvai pateikti statybos pradžios įrodymus. Naudotis šia paslauga itin paprasta: įjungus vietos nustatymą savo mobiliame įrenginyje ir aktyvavus „vietų žymas“ fotoaparato nustatymuose, tereikia užfiksuoti statybos vietą ir pateikti nuotraukas per sistemą.
SVARBU. Nuotraukas reikia daryti esant savo sklype, nes sistema leidžia atpažinti tikslią vietą, kurioje daromos nuotraukos. Teikiant pranešimą paslauga automatiškai fiksuoja pranešėjo vietą, taip pat fiksuojamos padarytos foto koordinatės. Asmens duomenų pateikimas šioje programoje yra savanoriškas. Jei nenorite savo asmens duomenų saugoti šioje programoje, to daryti neprivalote ir galite naudotis kitomis galimybėmis įrodyti sodo namo statybos datą.
Kiti statiniai sodo sklype
Sodyba retai įsivaizduojamas be papildomų pastatų, o ypač terasos. Vis dažniau prie sodo namo ar vasarnamio renkamasi statyti atvirą terasą. Svarstant apie kitus galimus priestatus, svarbiausia taip pat atsižvelgti į planuojamą jų plotą.
Priestatui statybos leidimas nėra reikalingas, jei bendras jo ir pastato plotas neviršija 80 m2.
Ne rečiau sodybose sutinkamas statinys - pirtis, kuriai galioja tos pačios taisyklės, kaip ir sodo namui ar vasarnamiui. Jei planuojama statyti pirtis bus naudojama savoms reikmėms, jos plotas sodo paskirties sklype neviršys 80 m2 ploto bei jau minėto 8,5 metrų aukščio, o jos tarpatramis nebus didesnis nei 6 metrai, statiniui leidimas nebus reikalingas.
Neatsiejama sodybos dalis - pagalbiniai ūkio pastatai ( pvz. sandėliukai, šiltnamiai ir pan.), taip pat dažniausiai gali būti statomi be leidimo, jei šių plotas ir aukštis neviršija nurodytų reikalavimų.
Jei pagalbiniai pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype ar sodo sklype neviršija 50 m2 ploto ir 5 m aukščio, jie priskiriamas I nesudėtingų statinių kategorijos grupei.
Jeigu sodyboje statomo pagalbinio pastato plotas neviršys 8,5 m aukščio ir 80 m2 bendrojo ploto, jis bus priskiriamas prie II-os grupės nesudėtingų statinių. Tokiam statiniui leidimas taip pat nebus reikalingas, jei jis statomas sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o gyvenvietė nėra įtraukta į saugomų teritorijų sąrašą.
Savavališkos statybos įteisinimas
Nors dažnai pradedant statybas be leidimo tikimasi, jog prireikus, jas bus galima įteisinti, taip baigiasi toli gražu ne visada.
Savavališką statybą galima įteisinti tik tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame vykdomos statybos, ji yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus bei neprieštarauja aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Jei savavališka statyba atitinka šiuos reikalavimus, prieš pradedant tokios statybos įteisinimo procesą privaloma sumokėti baudą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į savarankiškai atliktus darbus ir sąnaudų vertę.
Šalyje nuolat fiksuojant grubius statybų pažeidimus dar 2019 metais buvo nuspręsta duomenis apie suteiktus statybos leidimus atverti visuomenei, tokiu būdu statybų kontrolę padarant efektyvesne.