Ar privaloma rekuperacija naujos statybos namuose?

Planuojant savo namus kyla labai daug klausimų susijusių su praktiškumu, norisi, kad visais metų laikais namuose būtų gera, jauku, šilta, tačiau ne per karšta. Štai todėl reikia svarstyti ne tik geras namų apšildymo, tačiau ir tinkamas vėdinimo sistemas. Jeigu išgirdus žodžius "rekuperacija ir vėdinimas" jums galvoje iškart kyla "kam, kodėl, kaip" tipo klausimai, tikiuosi, po šio straipsnio bus aiškiau. Perspėju, jog teksto bus DAUG.

Naujos statybos namuose ir butuose jau būtų keista nematyti rekuperacinės vėdinimo sistemos, o kai kuriais atvejais ji neišvengiamai reikalinga, ypač griežtėjant statybos reglamentams. Remiantis A ir aukštesnio lygio namų klasės reikalavimais - rekuperacinės sistemos tam tikra prasme yra būtinos. Daugiau informacijos apie tai rasite teisiniuose aktuose apibrėžiančiuose aukšto energetinio naudingumo būstus. Šį straipsnį rašau kartu su Giedriumi iš viskasvedinimui.lt. Pati tikrai nebūčiau paruošusi tokio informatyvaus straipsnio, tad ačiū jam, jog pasidalino itin išsamiais atsakymais.

Kad straipsnis būtų dar naudingesnis, paprašiau Instagram sekėjų užduoti jiems kylantį klausimą iš šios temos, mat skirtingiems žmonėms kyla skirtingi klausimai:) Populiariausius ir aktualiausius daugumai, pridėjau ir prie šio interviu. Taigi, pirmiausia aptarkime, kam apskritai reikalinga rekuperacinė vėdinimo sistema ir kokia jos nauda bei minusai?

Vėdinimo sistema būtina, labai rekomenduojama statant naujos kartos namus, kurie yra A, A+, A++ ir aukštesnės klasės. Ji taip pat gali būti montuojama ir senos statybose namuose, norint suteikti nekilnojamam būstui daugiau vertės ir tuo pačiu savo gyvenimui - daugiau komforto.

Rekuperacinės sistemos privalumai ir trūkumai

Privalumus galima skirstyti į dvi kategorijas: techninę ir gyvenimo kokybės.

1. Techninė dalis

Visų pirma, šiuolaikiniai pagal naujus statybos reglamentus statomi (A ir aukštesnės energinės klasės) namai yra itin sandarūs, tad per langus ar kitus mikroplyšius necirkuliuoja oras. Be vėdinimo ilgainiui tokiame pastate imtų kauptis pelėsis, alergenai, kvapai, dulkės ir kiti nepageidaujami svečiai. Rekuperacija efektyviai išsprendžia šią problemą, be to leidžia taupyti šiluminę energiją. Šiuolaikinių rekuperatorių šilumokaičiai efektyvūs, todėl elektros sąnaudos nedidelės.

Giedrius papasakojo rekuperatoriaus veikimo principą. Per vieną ortakį iš lauko įleidžiamas oras į rekuperatorių, čia jis filtruojamas, sušyla rekuperatoriaus šilumokaityje ir tik tada įleidžiamas į patalpą. Ištraukiamas iš kambario oras taip pat prateka per rekuperatoriuje esantį šilumokaitį, jame atiduodamas savo šiluminę energiją iš lauko įeinančiam oro srautui. Taigi, jokio išorinio triukšmo, nejaučiamas diskomfortas ir dėl patenkančio šviežio oro - jis nebūna lauko temperatūros, patenka į patalpą jau sušilęs.

Vis dar kyla klausimų, kodėl nepakanka tiesiog atidaryti langų? Vasarą dvelkiantis vidun šiltas vėjelis malonu, tačiau reikia įvertinti ir pavyzdžiui šaltą žiemą arba gyvenimą šalia judrios gatvės, žvyrkelio ar gamyklų. Namų vėdinimas atidarytais langais neužtikrina pakankamo oro cirkuliavimo, nėra pastovus, be to išleidžiama šiluma, įsileidžiamos lauko dulkės, triukšmas.

2. Komforto dalis

Turbūt dauguma sutiks, kad švarus, gaivus oras namuose yra prioritetas, tad rekuperacinė vėdinimo sistema, projektuojant namus, turėtų būti toks pats savaime suprantamas dalykas, kaip ir apšvietimo ar šildymo sistema. Ir ne tik dėl statybos reikalavimų, o pirmiausia dėl suteikiamo komforto kasdienybėje. Patalpų mikroklimatas ir kvėpuojamo oro kokybė reikšminga, kad rūpintis buitimi, šeimos nariais, poilsiauti, o šių dienų realybėje ir dirbti bei didžiąją gyvenimo dalį praleisti namuose būtų sveika ir malonu.

Ar žinojote, kad vėdinimo sistema gali padėti sumažinti ir teršalų kiekį namuose, apie kuriuos dažnai net nesusimąstome? Pavyzdžiui, dažai, klijai, dulkės, asmens higienos priemonės, plastikas - visa tai didina oro taršą namų erdvėje. Jei tokių medžiagų koncentracija ore tampa pakankamai didelė, galime pajusti ir nemalonius fizinius pojūčius, kartais net neįtardami priežasties (galvos skausmas, nosies užsikimšimas ir pan.).

Harvardo universiteto atliktas tyrimas parodė, jog pagerėjusi patalpos aplinkos kokybė, įskaitant kvėpuojamą orą, padvigubino gyventojų pažinimo funkcijų rezultatus. Išvada aiški - švarus oras naudingas ne tik mūsų kūnui, bet ir protui. O visi galimi minusai išsprendžiami teisingai suprojektavus ir sumontavus vėdinimo sistemą.

Kadangi kokybiška ir funkcionali rekuperacinė sistema kainuoja, natūralu, kad kyla klausimas, ar ji yra būtina, kai galima namus vėdinti paprasčiausiai atidarius langus? Pirmiausia, tai yra visiškai neefektyvus namų vėdinimo būdas, kadangi dažniausiai šiluma išleidžiama, tačiau šiltesnėmis dienomis šviežias oras taip ir nepatenka į vidų. Ypač didelis minusas, kai namai vėdinamas vėsiuoju metų laiku, kadangi išleidžiama šiluma, o tai reikalauja papildomų sąnaudų patalpų prišildymui. Tinkama sistema padės užtikrinti, kad namuose visada bus gaivus, tačiau šiltas oras. Rekuperacinės sistemos funkcija yra sugrąžinti į patalpą šiltą orą mechaninio vėdinimo būdu. Paprastai tariant, įranga yra sudaryta iš dviejų blokų, kurie gali būti pavadinami ventiliatoriais. Vienas padeda orą paduoti, o kitas - ištraukti. Sistemoje įmontuotas ir šilumokaitis, kuris sušildo paimtą orą iš lauko ir tik tada perduoda jį į patalpas. Sistema veikia pati, sklandžiai, žmogus neturi reguliuoti jos veikimo. Patogu?

Ar privalomas rekuperatorius A, A+ energinio naudingumo namui?

STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 1-oje lentelę nurodoma "Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema..." suprasčiau, kad jis nėra privalomas statytojui? Ar taip ir yra?

A ir A+ klasės namuose yra privaloma priverstinė vėdinimo sistema, tai yra rekuperacinė. Galima naudoti ir kitus mechaninius priverstinio vėdinimo elementus, kaip pavyzdžiui oro tiekimo ir ištraukimo ventiliatoriai, tačiau tai netinkamas sprendimas mūsų klimatui. Elektriniai šildytuvai ventiliatoriuose sunaudotų itin daug elektros energijos, o be jų, atšaldytų patalpas. Tad vienintelis priimtinas ir ekonomiškai naudingas spendimas yra rekuperatorius ir visa sistema.

Vienas iš A, A+ energinio naudingumo namo rodiklių - sandarumas. Todėl gyvenimas tokiame name be papildomo vėdinimo tampa labai nekomfortiškas. Paprasta ištraukiamoji ventiliacija be oro pritekėjimo sandariame name neefektyvi, trauka nevyksta. Todėl reikalingas mechaninis priverstinis vėdinimas su oro pritekėjimu, O kad vėdinimas neatvėsintų namo reikalinga rekuperacija - šilumos gražinimas nuo išmetamo oro paduodamam orui.

Jei nevėdinsite, gyventi bus nuo nekomfortiška iki problematiška (priklauso nuo namo kubatūros ir gyventojų skaičiaus). Jei vėdinsite be rekuperacijos (šilumos gražinimo) ir šilumą su oru mesite į lauką, visa energetiškai efektyvaus namo idėja nueis šuniui po uodega.

Rekuperatorius nėra privalomas jokios energetinės klasės name. Tačiau vėdinimas yra būtinas, nes kuo aukštesnė namo energetinė klasė, tuo jis bus sandaresnis. Vėdinti galima ir be rekuperatoriaus. Vėdinimas yra neatsiejamas su energijos praradimu, nes vysta oro apykaita. Rekuperatorius yra vienas iš būdų, kaip dalinai išsaugoti šilumą būste.

Skaičiuojant pastato energetinę klasę daugiausiai naudos suteikia atsinaujinančios energijos priemonės - saulės ir vėjo energija arba šilumos siurbliai. Rekuperatoriaus parametrų indėlis į energetinio efektyvumo skaičiuoklę yra nereikšmingas.

Teoriškai galima ir be rekuperacijos, tačiau su rekuperacija žymiai lengviau pasiekti norimą klasę. Teisingiau pasakius, kai kurias atvejais (jei šilumos šaltinis- dujos arba kietas kuras) pasiekti norimą klasę be rekuperacijos praktiškai neįmanoma, nes 50% šildymo energijos turi būti skirta natūralaus vėdinimo nuostoliams kompensuoti, vadinasi, tokiu atveju reikia dvigubai pagerinti langų bei visų atitvarų šiluminę varžą, kas daug daugiau pabrangins pastato kainą nei rekuperacijos įdiegimas.

Pagal įstatymą nėra privalomas. Bet reikia žinoti, kad tokie pastatai yra labai sandarūs ir vėdinimo sistema tokia pastatui yra būtina.

Norint pasiekti ir išlaikyti A klasės tipo namo apibrėžimą - reikia atitikti namo sandarumo kriterijus. Sandarumas nurodo, kiek kartu per valandą patalpoje keičiasi oras. Rodiklis turi būti ne didesnis nei 1, tad per vieną valandą oras turi keistis ne daugiau nei 1 kartą. Tiesa, nors ekologine prasme tai labai geras pasirinkimas, tačiau maža oro cirkuliacija nėra naudinga žmogaus organizmui. Čia ir atsiranda poreikis daugiau kalbėti apie rekuperacines sistemas.

Dažnai kylantys klausimai apie rekuperaciją

Ar rekuperatorius sausina ir vėsina orą?

Sausinimas

Rekuperatoriai skirstomi į kelis tipus: rotaciniai, plokšteliniai ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu. Rotaciniai ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu rekuperatoriai grąžina visą ar didžiąją dalį drėgmės ir palaiko tinkamą patalpos mikroklimatą. Tuo tarpu rekuperatoriai su paprastu plokšteliniu šilumokaičiu sausina patalpų orą, ypač žiemos metu patalpoje galima jausti per mažai drėgmės. Tokiu atveju pageidautinas papildomas drėkinimas.

Vienas galimų variantų - į vėdinimo sistemą statyti kanalinį drėkintuvą, tačiau šis retai besirenkamas dėl aukštos kainos (įsivaizdavimui, kokybiškas prietaisas su montavimu gali kainuoti iki 1500 Eur).

Vėsinimas

Giedrius informuoja, jog rekuperatorius neturi kondicionavimo funkcijos ir nėra skirtas šaldyti. Kokybiški rekuperatoriai turi by-pass funkciją. Ši funkcija reiškia, kad rekuperatorius pagal nustatytas temperatūrų reikšmes automatiškai uždaro viduje esantį šilumokaitį ir atidaro oro apėjimo kanalą. Tokiu būdu yra sustabdomas šilto oro tiekimas į patalpas, kai to nereikia. Dažniausiai tai naudojama vasaros naktimis, kai lauke oras yra vėsesnis nei patalpoje. Tuomet rekuperatorius pašalina orą, kurį pakeičia iš lauko paimtu, prafiltruotu gaiviu oru.

Rekuperatorių rūšys

Rekuperatorius yra prietaisas vienu metu vėdinantis patalpas ir saugantis viduje esančią temperaturą. Giedrius jau paminėjo, jog rekuperatoriai skirstomi į kelis tipus (rotaciniai, plokšteliniai, ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu), kurių veikimo principas skiriasi.

Kalbant paprastai, plokšteliniuose rekuperatoriuose iš patalpos ištraukiamas oras rekuperatoriuje praeina pro filtrą, patekęs į šilumokaitį palieka šilumą ir yra pašalinamas. Tuo pačiu metu oras iš lauko praeina pro rekuperatoriaus filtrą, patenka į šilumokaitį, kuriame pasiėmęs iš patalpos ištraukiamo oro šilumą, patenka į patalpas. Rotacinių rekuperatorių veikimas panašus, tačiau skiriasi šilumokaičio tipas, nes čia veikimas vyksta nepertraukiamu šilumos perdavimu, kai besisukdamas būgnas šalinamo iš patalpų oro šilumą panaudoja tiekiamo į vidų oro pašildymui, tuo pačiu atgaudamas ir drėgmę.

Rotaciniai rekuperatoriai

• Neužšąla per šalčius, jiems nereikalingas paimamo oro pašildytuvas;
• Ne tik sušildo, bet ir drėkina orą, jo nesausina (grąžindami drėgmę iš išmetamo oro į paduodamą);
• Puikiai tinka mūsų geografinei situacijai Lietuvoje;
• Nereikalingas kondensato nuvedimas;
• Trūkumai: gana sudėtingas mechanizmas viduje talpina daug besidėvinčių dalių, kaip guolis, šepetėliai, diržinė pavara, kurių aptarnavimas yra brangesnis.

Plokšteliniai rekuperatoriai

• Pasižymi geresne kaina;
• Pats prietaisas yra paprastesnis;
• Trūkumai: reikalingas kondensato nuvedimas, pašalindami drėgmę iš patalpos sausina orą.

Plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu rekuperatoriai

• Integruotas entalpinis šilumokaitis grąžina drėgmę į patalpas ir palaiko gerą patalpos mikroklimatą;
• Nėra būtinas kondensato nuvedimas;
• Prietaiso aptarnavimas paprastesnis;
• Trūkumai: ženkliai brangesnis už plokštelinį rekuperatorių. Tikėtina, kad susidėvėjusį šio prietaiso šilumokaitį ateityje gali tekti keisti nauju.

Ar įmanoma panaikinti rekuperatoriaus skleidžiamą triukšmą?

Reikia pažymėti, kad šiuolaikiniai rekuperatoriai veikia tyliai, neskleidžia erzinančio garso. Jei vis dėlto esate jautrūs prietaiso veikimo garsui ir jis kelia diskomfortą, tai galima išspręsti tinkamu suprojektavimu. Reiktų parinkti tinkamus garso slopintuvus bei rekuperatorių montuoti tokioje patalpoje, kurioje praleidžiama mažiausiai laiko (katilinėje, drabužinėje, sandėliuke ir pan.).

Rekuperacinės sistemos montavimo eiliškumas

1. Vėdinimo sistemos suprojektavimas, plano sudarymą, numatant angas, ortakių vedžiojimą tarp aukštų ir kitas detales.
2. Iki rekuperatoriaus vietos vedžiojami ortakiai, montuojamos difuzorių dėžutės ir oro paskirstymo dėžės. Šiame etape pašnekovas labai rekomenduoja į lauką išgręžti skyles, nes šis darbas atliekamas šlapiu būdu, sukelia daug purvo.
3. Atlikus šiuos darbus galima pereiti prie apdailos darbų, sienų dažymo ir kt.
4. Kabinamas ir pajungiamas rekuperatorius, montuojami oro skirstymo difuzoriai.
5. Atliekamas oro srautų sureguliavimas, kad rekuperacinė vėdinimo sistema veiktų kuo racionaliau.

Ar įmanoma rekuperacinę sistemą pravesti ir pajungti be vėdinimo sistemos projekto?

Buitiniame segmente dauguma naujos statybos namų gana panašūs, tad ir vėdinimo sistemos planavimas nėra sudėtingas. Vis dėlto, patartina kreiptis į specialistą projekto sudarymui. Yra daugybė niuansų, kuriuos vertėtų numatyti, siekiant nuoseklumo, tinkamo įrangos parinkimo, norint išvengti nepakankamos ar perteklinės sistemos įrengimo, kas abiem atvejais reiškia energijos nuostolius.

Specialistas patars, kokių ir kiek sistemos sudedamųjų dalių reikia (ortakis, difuzoriai, oro paskirstymo dėžės, rekuperatorius, jo valdymas), paaiškins prietaisų veikimo subtilybes, suderins kitas svarbias detales, pavyzdžiui, gartraukio veikimą.

Vėdinimo sistemos planas

Rengiant vėdinimo sistemos planą atsižvelgiama į gyventojų skaičių, įpročius ir poreikius. Taip pat skaičiuojami oro kiekiai, judėjimo greitis, atstumai tarp oro padavimo/ištraukimo angų, rekuperatoriaus galia. Įvertinama pastato padėtis, sandarumas, konstrukcinės savybės, drėgmės, šilumos rodikliai, interjero medžiagos, lauko aplinkos užterštumas. Vėdinimo srities specialistas padės išvengti klaidų.

Vėdinimo difuzorių pasirinkimo galimybės ir tendencijos

Oro skirstymo difuzorius nėra vien tik techninis prietaisas. Tai ir interjero detalė, kuri liks matoma ir po rekuperacinės vėdinimo sistemos sumontavimo, tad ją reiktų rinktis estetišką, pagal bendrą būsto stilistiką ir numatytą biudžetą. Jų yra įvairiausių: plyšiniai, priglaistomi, apvalūs, kvadratiniai. Elegantiški difuzoriai lygiu, baltu fasadu puikiai įsilieja kone į bet kurį interjerą.

Pastebima, jog šiuo metu vis labiau populiarėja su lubomis susiliejantys priglaistomi variantai, lubose paliekantys tik plyšį orui cirkuliuoti, kitaip vadinami plyšiniai difuzoriai. Iš esmės, dauguma oro skirstymo difuzorių yra universalūs, tinkami tiek oro padavimui, tiek ištraukimui. Ką svarbu įvertinti - ar jūsų pasirinktas modelis tinkamas ir įtempiamoms, ar tik gipso kartono luboms. Rekomenduojama difuzorius išsirinkti ir įsigyti prieš apdailos darbus, prieš montuojant lubas.

Alternatyva difuzoriams - sieninės grotelės, kurias galima rinktis norint sutaupyti kambario aukštį arba oro tiekimo angą įrengti sienoje (pavyzdžiui, įsirengiant betonines lubas).

Skardinių ir plastikinių (lanksčių) ortakių skirtumai

Plastikiniai vamzdžiai:

• Užima mažiau vietos;
• Lengviau apeiti nestandartines vietas (išsikišimus, monolitinius žiedus ir pan.);
• Paprastas ir greitas montavimas, nereikalaujantis specialių įrankių;
• Plačios montavimo galimybės: sistemą galima montuoti palubėje, sienoje, perdangoje, daugiau galimybių montuoti sienines groteles.
• Patogus transportavimas, nes ortakiai susukami ritėmis. Sistema sandari, ilgaamžė, geros akustinės, aerodinaminės savybės.
• Standartiniams namams iki 200 kvm. teisingai sudėliojus oro kiekius lanksčios ortakių sistemos našumas yra visiškai pakankamas.

Vis dėlto, komerciniai ar didelio ploto objektai įprastai projektuojami su skardinių ortakių sistema. Galimas ir mišrios sistemos projektavimas, kai magistraliniai vamzdžiai - skardiniai, o likusieji - lankstūs.

Kaip žinoti, kokio diametro vamzdžius naudoti ir kiek nusileis lubos?

Populiariausi yra 75 mm diametro ortakiai. Renkantis standartinį variantą įvertinkite, jog lubos nuo perdangos iki lubų apačios nusileidžia mažiausiai 13,5 cm.

Ar reikia valyti ortakius?

Sistema projektuojama su lanksčiu sertifikuotu ortakiu. Šis yra antibakterinis, antistatinis, antigrybelinis, kurio vidinė dalis padengta sluoksniu su polietileno, sidabro, magnio, aliuminio, fosfato priedais, ribojančiais bakterijų ir grybelių dauginimąsi, tad dėl specialaus padengimo nesikaupia nešvarumai.

Kuriuose kambariuose reikalingas ištraukimas/padavimas?

Įprastai projektuojant rekuperacinę vėdinimo sistemą laikomasi tokio principo: oro ištraukimas reikalingas virtuvėje, vonios/wc patalpoje, sandėliuke, drabužinėje. Erdvėse, kuriose praleidžiame daugiausia laiko ir verda gyvenimas, t.y. miegamajame, vaikų kambariuose, svetainėje - reikalingas oro padavimas. Visgi, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl specialisto pagalba ir patarimai projektuojant tikrai pravartūs.

Kokių gali būti problemų ar kaip tik pliusų, perkant namą/butą jau su išvedžiota rekuperacine sistema?

Jei statytojas pataupė medžiagų kokybei, gali būti nepakankamas oro kiekis. Taip pat tokiu atveju sistema nebus pritaikyta konkrečiai pagal jūsų šeimos gyventojų skaičių, poreikius. Na, o jei rekuperacinė vėdinimo sistema suprojektuota tinkamai, tiesiog turėsite mažiau vargo :)

A+ ir A++ klasės skirtumai rekuperatoriui

A+. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m³.

A++. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³.

Reikalavimai svarbu, tačiau Giedrius pabrėžia, jog rekuperatoriaus naudingumo koeficiente kelių procentų skirtumas neturi lemiamos reikšmės. Be to, jis kiek kinta prieklausomai nuo rekuperatoriaus vietos būste ir net metų laiko. Tad kur kas svarbiau yra patikimas prietaiso gamintojas, kokybiškas ir profesionalus sumontavimas bei efektyvios vėdinimo sistemos suplanavimas.

Daugelis namų savininkų mano, kad rekuperacijos sistema gali būti įrengiama tik naujos statybos namuose, kur viskas suplanuota iš anksto. Tačiau šiuolaikiniai sprendimai leidžia sėkmingai montuoti rekuperatorių ir senuose, anksčiau statytuose namuose, net jei neplanuojamas kapitalinis remontas. Prieš pradedant planuoti darbus, būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotu ŠVOK specialistu.

Senesni namai turi specifinių ypatybių: nelygias konstrukcijas, skirtingo storio sienas, galimai susidėvėjusias ventiliacijos šachtas arba ribotą vietą ortakiams. Dažniausia situacija senuose namuose - nėra vietos tradiciniams ortakiams lubose. Dėl to tenka rinktis alternatyvius montavimo variantus. Vienas jų - plokšti ortakiai, kurie užima vos kelis centimetrus ir gali būti montuojami po gipso kartono sluoksniu arba palei sienas. Kitas populiarus pasirinkimas senesniuose namuose - decentralizuoti rekuperatoriai. Tai vieneto tipo įrenginiai, montuojami į išorinę sieną be ortakių tinklo. Jie tinka butams, mažoms erdvėms, sodo nameliams ir renovuotiems kambariams.

Jeigu namas turi seną natūralią ventiliacijos šachtą, kai kuriais atvejais ją galima pritaikyti rekuperacijos sistemai. Tai leidžia išvengti papildomų gręžimų ir sumažinti montavimo kainą. Montuojant rekuperatorių sename name, svarbi ir triukšmo izoliacija. Senesnė statyba ne visada turi pakankamai garso slopinimo sluoksnių, todėl tiek įrenginį, tiek ortakius reikia montuoti taip, kad vibracija nepersiduotų į konstrukcijas. Tam naudojamos antivibracinės gumos, minkšti sujungimai ir papildoma izoliacija.

Dar vienas svarbus aspektas - oro paėmimo bei išmetimo vieta. Senų namų fasadai kartais turi ribotą pralaidumą gręžimams, todėl reikia kruopščiai parinkti vietą, kurioje įmanoma įrengti lauko groteles ir laikytis reikiamų atstumų. Nemažai žmonių baiminasi, kad rekuperacijos montavimas sename name reiškia didelius remonto darbus. Tačiau dažniausiai įrengimą galima atlikti su minimaliais pakeitimais. Pavyzdžiui, ortakiai gali būti vedami per spintas, už baldų, palei lubų kraštus arba per technines sienų ertmes.

Apibendrinant galima teigti, kad rekuperatoriaus montavimas sename name yra visiškai įmanomas net be kapitalinio remonto. Svarbu tinkamai suplanuoti ortakių trasą, pasirinkti montavimo vietą ir įvertinti pastato ypatumus.

tags: #ar #privaloma #rekuperacine #sistema #naujos #statybos