Išsinuomoti butą gali atrodyti paprasta, tačiau svarbu žinoti, kokie mokesčiai ir įsipareigojimai tenka nuomininkui. Klausimas, ar nuomininkas privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų remontą, yra dažnas ginčų objektas tarp nuomininkų ir nuomotojų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas apibrėžia nuomininko atsakomybę, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kaip išvengti nesusipratimų.
Pagrindiniai mokesčiai nuomojantis būstą
Ketinant nuomotis būstą, svarbu suprasti, kokie mokesčiai sudaro bendrą nuomos kainą:
- Nuomos mokestis: Tai yra pagrindinis mokestis, kurį nuomininkas moka nuomotojui už naudojimąsi būstu. Svarbu, kad nuomos mokestis ir mokėjimo terminai būtų aiškiai nurodyti nuomos sutartyje.
- Komunaliniai mokesčiai: Nuomininkas paprastai atsakingas už komunalinius mokesčius, tokius kaip elektra, vanduo, šildymas, šiukšlių išvežimas ir kt. Svarbu išsiaiškinti, kokie komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti į nuomos mokestį, o už kuriuos reikės mokėti papildomai.
Gavus sąskaitą už būsto administravimą ir komunalines paslaugas, galima išvysti įvairių paslaugų: laiptinės apšvietimas, liftas, bendrijos pirmininko alga, aplinkos tvarkymas, kaupiamosios lėšos, vieno ar kito gedimo remontas. Tačiau kyla klausimas, ar nuomininkas privalo mokėti už visas šias paslaugas, įskaitant ir daugiabučio remonto fondą?
Nuomininko atsakomybės apibrėžimas
Nuomininko atsakomybės apibrėžiamos nuomos sutartyje. Dažniausiai būsto savininkas atsakingas už kaupimo lėšas (remonto ir atnaujinimo fondą) bei šilumos punkto ar kitų techninių įrenginių priežiūrą, nebent sutartyje būtų nurodyta kitaip. Nuomininkas paprastai moka tik už komunalines paslaugas, kurių reikia kasdieniniam būsto naudojimui (pvz., elektra, vanduo, šildymas pagal skaitliuką).
Jei sutartis numato kitus įsipareigojimus, būtina tai atidžiai peržiūrėti ir tartis su savininku dėl konkrečių sąlygų. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse praktikoje sutarties šalys gali susitarti labai įvairiai, todėl reikia vertinti nuomos sutarties sąlygas, t. y. kas konkrečiai jose susitarta.
Jeigu nebuvo susitarta, tuomet nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą.
Kas yra komunalinės paslaugos?
Manytina, kad visos Jūsų išvardytos paslaugos būtų priskirtinos komunalinėms paslaugoms, išskyrus tokios įrangos remontą. Mes ir paaiškinome, kad įrangos remontas nepateks į komunalines paslaugas. Jūs tik išplėtėte mintį ir detaliau paaiškinote, kad kaupiamosios lėšos priskirtinos remonto išlaidoms, kurias dengia būsto savininkas.
Taip pat situaciją aiškina ir Š. Tarutis. Anot jo, jeigu naudą iš paslaugų gauna pats nuomininkas, jis už tai turėtų ir susimokėti.
„Pasisakau už individualų vertinimą ir visus mokesčius perkelti nuomininkui nesiūlyčiau. Tačiau, jei šalys sulygtų, jog viską dengia nuomininkas, tardamiesi dėl nuomos sąlygų, tokią sutartį valdyti būtų daug lengviau“, - atkreipia dėmesį Š.
Tos pačios pozicijos laikosi ir bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada. „Bet, pavyzdžiui, bendrijos pirmininko dedamoji ar laiptinės apšvietimo dedamoji... Na, gyveni tame name, namas prižiūrimas, administruojamas, laiptinė apšviečiama, suremontuojama spyna - juk nuomininkas naudojasi tuo bendru gėriu. Nereikia galvoti, kad tik tiesiogiai jo suvartojama elektra ar vanduo yra jo priedermė“, - sako M.
„Tai tokie sovietinio mentaliteto likučiai, kurie po tuputį išsitrina, bet senesnėse bendrijose tas požiūris yra gajus - „mano nuosavybė baigiasi ties mano buto durimis, o laiptinę turi prižiūrėti kažkas - galbūt savivaldybė, galbūt seniūnija, galbūt kažkoks butaforinis administratorius“, - komentuoja M. Anot jo, nuosavybė prasideda nuo laiptinės durų ar net įvažiavimo į kiemą.
Tačiau, priduria, M. Čiulada, yra objektyvių situacija, kai nuomininkas neturėtų mokėti net ir už minėtas paslaugas. „Labai svarbu, kad tai nebūtų palikta kažkokiam vėlesniam pasiaiškinimui. Tai turi būti aprašyta arba bent jau aptarta žodžiu nuomos sutartyje pačios nuomos pradžioje“, - akcentuoja M.
M. „Seniau, kai jokių kaupimų apskritai nebuvo, viskas kaip ir buvo aišku, net nėra ką šnekėti. Dabar, kai atsirado kaupimas, kai bendrijos tapo didesnės, be abejo, atsiranda tie klausimai. Tikėtina, kad gali atsirasti ir kreipimasis į teismą ir tada teismas gali išaiškinti. Neatmesčiau ir tokios situacijos, bet bendra logika sako, kad tai yra susitarimo ir sveiko proto reikalas“, - tvirtina M.
„Visus einamuosius mokesčius perkelti nuomininkui nebūtų labai etiška. Savo ruožtu nuomininkas, teigia Š.
Daugiabučių namų savininkų bendrijos turėtų palengvinti butų savininkų teisių ir interesų įgyvendinimą. Deja, praktikoje bendrijos ne visada veikia taip, kaip turėtų, todėl svarbu žinoti savo teises ir pareigas.
Informacijos gavimo teisė
Dažnai butų savininkai nežino, už ką priskaičiuotos mokėtinos įmokos, kaip jos paskirstytos, kokie bendrosios nuosavybės objektų valdymo sprendimai priimti ir pan. Dėl to labai svarbu, kad būtų tinkamai įgyvendinta butų savininkų teisė gauti informaciją.
Butų savininkai turi teisę gauti informaciją apie:
- Nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti).
- Kaupiamąsias lėšas pastatui atnaujinti.
- Kitas su pastato priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas.
Butų savininkai, kurie kartu yra ir bendrijos nariai, papildomai turi teisę gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais.
Ką daryti, jei informacija nepateikiama?
Butų savininkai susiduria su situacija, kai bendrijos pirmininkas jų prašymą tiesiog ignoruoja, į prašymą negaunama jokio atsakymo. Tokiu atveju, suėjus minėtam 10 darbo dienų terminui, per kurį turėjo būti pateiktas atsakymas, bendrijos pirmininko neveikimą galima apskųsti teismui. Teismo sprendimas, įpareigojantis bendrijos pirmininką pateikti buto savininkui informaciją, bus privalomas vykdyti, o už sprendimo nevykdymą gali būti skirta bauda.
Sprendimų ginčijimas ir bendrijos pirmininko atsakomybė
Gali būti ir piktnaudžiavimo atvejų, kai bendrijos pirmininkas savavališkai, viršydamas savo kompetenciją, priima tam tikrus su bendrosios nuosavybės valdymu susijusius sprendimus. Arba sprendimas priimamas bendrijos narių susirinkime, tačiau pažeidžiant susirinkimo sušaukimo, balsų skaičiavimo tvarką, o sprendimo turinys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (pavyzdžiui, visiems butų savininkams nustato pareigą mokėti ne bendrosios nuosavybės objektu esančios pastato dalies remonto išlaidas).
Kiekvienas buto savininkas, nesutinkantis su bendrijos valdymo organo priimtu sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą ginčydamas tokį sprendimą.
Svarbu žinoti ir tai, kad tam tikrais atvejais galima asmeninė bendrijos pirmininko atsakomybė. Pavyzdžiui, jei bendrijos pirmininkas pažeisdamas įstatymus ar bendrijos įstatus atlieka veiksmus, kuriais bendrijai padaroma žalos (iššvaistomos bendrijos lėšos, sudaromi neteisėti sandoriai ir pan.). Tokiu atveju bendrijai padarytą žalą (nuostolius) privalo atlyginti bendrijos pirmininkas.
Kaip glaistyti sienas sodyboje — pūga vos nesustabdė darbo!
Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai
Ar privaloma mokėti už kiemo valymą, jei nedaviau sutikimo?
Už bendrojo naudojimo žemės privalomąją priežiūrą (pavyzdžiui, žolės pjovimas, pėsčiųjų takų valymas) moka proporcingai visi savininkai. Įprastai žemės priežiūr...
Įstatyminė bazė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr., kuriame numatyta, kad kaupiamosios lėšos - tai gyventojų sutaupyti (sukaupti) pinigai planuojamiems namo atnaujinimo (remonto) darbams. Vyriausybės nutarimas yra tik įstatymų lydimasis aktas, kuris privalo atitikti įstatymą ir, juo labiau, kodifikuotą įstatymą.
Vadovaujantis LR Civiliniu kodekso 4.82 straipsniu, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šio straipsnio 3 dalyje akcentuojama butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Balkonai yra priskiriami bendrajai namo inžinerinei konstrukcijai, už kurios remonto darbus turi mokėti visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą.
Bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir (bendrų patalpų) radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus). Vandentiekio stovai, nuotekų stovai yra bendra inžinerinė sistema, už kurios remonto darbus turi mokėti visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą.
Dažniausios Situacijos ir Jų Sprendimo Būdai
Visos išlaidos už smulkius remonto darbus moka visi gyventojai. Už ką turi susimokėti visi daugiabučio gyventojai, o kas yra individualus butų savininkų reikalas, atskirti nėra lengva. Kartais tam, kad gyventojų ginčai būtų išaiškinti, kreipiamasi net į teisininkus.
Balkonų išorinės konstrukcijos - balkono pagrindas ir turėklai.
Nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos.
Bendrijų įstatymas neįgaliųjų materialinės padėties garantijų klausimo nesprendžia. Manytume, kad bendrija neturi teisinio pagrindo nepriskaityti vienam.
Bendrija pirmiausiai rūpinasi ir bendrijos renkamos kaupiamosios lėšos yra naudojamos privalomajam bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui, t.y. Palies daugelį gyventojų.
Valstybės Parama Daugiabučių Atnaujinimui
Pasak G. Stanišausko, šiuo metu valstybė teikia finansinę paramą gyventojams, norintiems atnaujinti savo daugiabučius, tačiau viena iš pagrindinių kliūčių lieka ta pati - trūksta sukauptų lėšų. „Pavyzdžiui, mažosios renovacijos programa suteikia galimybę atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemas, o iki 60 proc. statybos darbų išlaidų kompensuoja valstybė. Deja, neretai projektai neįgyvendinami vien dėl to, kad daugiabutyje nėra sukaupta pakankamai lėšų, o gyventojai nesutinka padengti likusios dalies iš savo kišenės“, - komentuoja specialistas.
Kiek kainuoja daugiabučio atnaujinimas?
Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, nes išlaidos priklauso nuo namo būklės, amžiaus, konstrukcijų tipo ir suplanuotų darbų apimties. Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje buvo pastatyti iki 1990 metų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, net apie 60 proc. daugiabučių šalyje iškilo 1961-1980 m. laikotarpiu, o maždaug 1 iš 5 daugiabučių šiandien yra senesnis nei 60 metų. Tokių namų techninei būklei išsaugoti nepakanka tik einamosios priežiūros - būtinas nuoseklus ir ilgalaikis atnaujinimas.
Senesniuose daugiabučiuose dažnai pasitaiko gedimų: pradeda tekėti stogai, skilti fasadai, užsikemša nuotekų vamzdynai ar susidėvi šildymo sistemos. Visi šie atvejai ne tik mažina gyvenimo kokybę, bet ir tiesiogiai veikia būsto vertę. Norint to išvengti, svarbu iš anksto apsvarstyti ir patvirtinti ilgalaikį daugiabučio atnaujinimo planą.
„Norėdami išsaugoti nekilnojamojo turto vertę, pirmiausia turime galvoti apie tinkamą jo priežiūrą. Ilgalaikis planas leidžia aiškiai įsivertinti, kokios lėšos rei...
Laiptinės apšvietimas, liftas, bendrijos pirmininko alga, aplinkos tvarkymas, kaupiamosios lėšos, vieno ar kito gedimo remontas - tai tik dalis paslaugų, kurias galima išvysti gavus sąskaitą už būsto administravimą ir komunalines paslaugas.
„Visus einamuosius mokesčius perkelti nuomininkui nebūtų labai etiška. Savo ruožtu nuomininkas, teigia Š. Tos pačios pozicijos laikosi ir bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada. „Bet, pavyzdžiui, bendrijos pirmininko dedamoji ar laiptinės apšvietimo dedamoji... Na, gyveni tame name, namas prižiūrimas, administruojamas, laiptinė apšviečiama, suremontuojama spyna - juk nuomininkas naudojasi tuo bendru gėriu. Nereikia galvoti, kad tik tiesiogiai jo suvartojama elektra ar vanduo yra jo priedermė“, - sako M.
„Tai tokie sovietinio mentaliteto likučiai, kurie po tuputį išsitrina, bet senesnėse bendrijose tas požiūris yra gajus - „mano nuosavybė baigiasi ties mano buto durimis, o laiptinę turi prižiūrėti kažkas - galbūt savivaldybė, galbūt seniūnija, galbūt kažkoks butaforinis administratorius“, - komentuoja M. Anot jo, nuosavybė prasideda nuo laiptinės durų ar net įvažiavimo į kiemą.
Tačiau, priduria, M. Čiulada, yra objektyvių situacija, kai nuomininkas neturėtų mokėti net ir už minėtas paslaugas. „Labai svarbu, kad tai nebūtų palikta kažkokiam vėlesniam pasiaiškinimui. Tai turi būti aprašyta arba bent jau aptarta žodžiu nuomos sutartyje pačios nuomos pradžioje“, - akcentuoja M.
Taip pat situaciją aiškina ir Š. Tarutis. Anot jo, jeigu naudą iš paslaugų gauna pats nuomininkas, jis už tai turėtų ir susimokėti.
„Pasisakau už individualų vertinimą ir visus mokesčius perkelti nuomininkui nesiūlyčiau. Tačiau, jei šalys sulygtų, jog viską dengia nuomininkas, tardamiesi dėl nuomos sąlygų, tokią sutartį valdyti būtų daug lengviau“, - atkreipia dėmesį Š.
M. „Seniau, kai jokių kaupimų apskritai nebuvo, viskas kaip ir buvo aišku, net nėra ką šnekėti. Dabar, kai atsirado kaupimas, kai bendrijos tapo didesnės, be abejo, atsiranda tie klausimai. Tikėtina, kad gali atsirasti ir kreipimasis į teismą ir tada teismas gali išaiškinti. Neatmesčiau ir tokios situacijos, bet bendra logika sako, kad tai yra susitarimo ir sveiko proto reikalas“, - tvirtina M.
tags: #ar #privalo #nuomininkas #moketi #kaupiamasias