Šiame straipsnyje nagrinėjama situacija, kai nekilnojamasis turtas buvo įgytas, galimai, nepagrįstais būdais, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos nagrinėjimu. Straipsnyje apžvelgiama ginčo esmė, pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliacinių skundų argumentai ir teismo pozicija dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Ginčo esmė
Bankrutavusi G. V. vaistinė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis kelias pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas 2009 m. rugsėjo mėn. Ieškovas teigė, kad šie sandoriai atitinka actio Pauliana ieškinio sąlygas ir yra tariami, todėl pažeidžia kreditorių teises.
Konkrečiai, buvo ginčijamos šios sutartys:
- 2009 m. rugsėjo 10 d. sutartis, kuria G. V. ir L. V. pardavė žemės sklypą ir vaistinę V. J. ir S. J.
- 2009 m. rugsėjo 21 d. sutartis, kuria V. J. ir S. J. pardavė tą patį turtą L. R. ir A. R.
Ieškovas argumentavo, kad įmonė sandorių sudarymo metu buvo nemoki, turtas parduotas už mažesnę kainą nei rinkos vertė, o sandorio šalys buvo nesąžiningos. Taip pat nurodė, kad turtas iš karto po įsigijimo buvo išnuomotas ieškovui, kas rodo sandorių apsimestinumą.
Atsakovų pozicija
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigdami, kad sandoriai buvo sudaryti siekiant atsiskaityti su kreditoriais ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Jie tvirtino, kad turtas buvo parduotas už rinkos kainą, o jų veiksmai buvo sąžiningi.
G. V. ir L. V. aiškino, kad buvo priversti perleisti turtą, nes nepajėgė atsiskaityti su kreditoriais.
V. J. ir S. J. teigė, kad jiems buvo pasiūlyta įsigyti ginčo turtą, o jie patys siekė plėsti veiklą. Jie akcentavo, kad turtas buvo parduotas už rinkos kainą, vertintojų nustatytą prieš sandorio sudarymą.
L. R. ir A. R. nurodė, kad įsigydami ginčo turtą imperatyviųjų teisės normų nepažeidė ir yra laikytini sąžiningais įgijėjais. Jie teigė, kad žinojo apie jo nuomą, todėl užtikrino nuomos santykių tęstinumą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino ginčijamas sutartis negaliojančiomis. Teismas taikė restituciją, grąžindamas turtą pradiniams savininkams ir priteisdamas pinigines sumas tarp šalių.
Teismas konstatavo, kad G. V. vaistinės finansinė padėtis prieš sandorius buvo sunki, įmonė turėjo kreditorių ir nemokėjo darbo užmokesčio. Teismas taip pat nustatė atsakovų G. V. ir L. V. nesąžiningumą, patvirtintą neatiskaitomybe su kreditoriais ir kitais neteisėtais veiksmais.
Be to, teismas atkreipė dėmesį į atsakovų tarpusavio ryšius ir į tai, kad pinigai už turtą buvo sumokėti grynaisiais, siekiant nuslėpti lėšų gavimo faktą nuo kreditorių.
Kasacinio teismo pozicija
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014 m. birželio 26 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį bei Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kasacinis teismas akcentavo aplinkybę, jog kreditorių interesų pažeidimo atveju svarbu nustatyti, ar ginčo turtas buvo perleistas už pagrįstą ir tinkamą kainą. Byloje turėjo būti įvertinta, kad atsakovai perleido ne vien nekilnojamąjį turtą, bet ir verslui naudojamą objektą. Kasacinis teismas pagrįstomis pripažino bylą nagrinėjusių teismų išvadas dėl atsakovo G. V. nesąžiningumo.
Kasacinis teismas konstatavo, jog bylą nagrinėję teismai nevertino atsakovų nesąžiningumą pagrindžiančių duomenų: atsakovus siejusių ryšių, keleto perleidimo sandorių sudarymo per trumpą laiką aplinkybių, turto perleidimo nuomon aplinkybių, ginčijamų sandorių sudarymo momento (sandorių sudarymas likus trumpam laiko tarpui iki bankroto bylos įmonei iškėlimo), atsiskaitymo grynaisiais pinigais didelėmis lėšų sumomis fakto.
Apeliacinių skundų argumentai
Atsakovai G. V., L. V., V. J., S. J., L. R. ir A. R. pateikė apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nesutikdami su teismo išvadomis dėl sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo.
Teismo pozicija dėl sandorių tariamumo
Teismas, įvertinęs ginčijamos 2009 m. rugsėjo 21 d. sutarties sudarymo aplinkybes, nusprendė, kad jos šalys nesiekė realių teisinių padarinių, todėl konstatavo šio sandorio tariamumą.
Teismas atmetė atsakovų V. J. ir S. J. argumentus, esą jie su ginčo turtu siejo verslo planus. Tokiam tikslui prieštaravo atsakovų veiksmai jau po vienuolikos dienų nuo įsigijimo parduodant įsigytą turtą.
Teismas kritiškai vertino atsakovės V. J. paaiškinimus, kad dėl sudaryto sandorio atsakovams realiai buvo grasinta, kad jie bijojo susidorojimo, kad paskesnį turto perleidimo sandorį su pusbroliu sudarė tik todėl, jog buvo toks giminės susitarimas, nes jų tėvai norėjo atsidalinti paveldėtą turtą.
Teismo vertinimu, ginčijamo sandorio tariamumą patvirtina ir aplinkybė, jog pirkėjai L. R. ir A. R. neieškojo turto Utenoje, nors deklaravo norą įsigytame pastate apsigyventi ir užtikrinti vaikams darbo vietas. Sandorio tariamumą patvirtina tai, jog jis sudarytas tarp artimų giminaičių, jog pirkėjai neturėjo lėšų net pirmajai įmokai, kuriai lėšų paskolino atsakovo S. J. buhalterė paties S. J. prašymu. Kitoms įmokoms mokėti skirtos paskolos buvo parūpintos taip pat S. J. pastangomis.
Kad sandorio tikslas nebuvo teisinių pasekmių sukūrimas, naujų teisių ir pareigų atsiradimas, patvirtina byloje esančios nekilnojamojo turto nuomos sutartys, kad tuoj po 2009 m. rugsėjo 10 d. sandorio sudarymo patalpos buvo išnuomotos G. V. vaistinei, o po 2009 m. rugsėjo 21 d. sandorio sudarymo ta pati nuomos sutartis buvo sudaryta jau L. R. su G. V. vaistine, nors vaistinės įranga L. R. nepriklausė.
Teismo vertinimu, S. J. ir V. J. nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad sandorį sudarė su artimu giminaičiu, kad būdami verslininkai ir žinodami visas verslo taisykles, įgytą nekilnojamąjį turtą pardavė labai skubiai už tą pačią kainą ir, patys sumokėję visą pinigų sumą, iš naujojo pirkėjo sutiko gauti tą pačią pinigų sumą per trejus metus, ir dar prisiėmė pareigą ieškoti asmenų, kurie skolintų pinigus pirkėjams.
Būtent šie veiksmai patvirtina ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad sandoris sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių, o siekiant išsaugoti turtą G. V.. Teismo vertinimu, atsiskaitymas grynaisiais pinigais sudaro prielaidas vertinti šalių nesąžiningumą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir išsaugoti ginčo turtą.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovų L. R. ir A. R. nesąžiningumas yra preziumuojamas, kadangi ginčo sandoris sudarytas tarp artimų giminaičių. Teismas konstatavo, kad sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės paneigia šių atsakovų sąžiningumą.
Turto vertės nustatymo aspektai
Teismas vadovavosi byloje atliktos ekspertizės turto vertei nustatyti išvadomis. Teismas kritiškai vertino kitų turto vertintojų pateiktų išvadų turinį, kadangi vertintojas A. J. negalėjo paaiškinti, kodėl atlikdamas vertinimą jis rėmėsi kituose rajonuose atliktais nekilnojamojo turto sandoriais, kodėl lyginamuosius objektus ėmė labai senus, kuriems netaikyta statinio rekonstrukcija ir jie nėra atnaujinti. Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant ir į tai, jog šį turto vertinimą užsakė turto savininkas, vertintojo išvados nėra objektyvios.
Vertindamas teismo paskirtos ekspertės ir turto vertintojo K. K. išvadas, teismas nustatė, kad vertinant ginčo objektus, kaip verslo objektą, išvados dėl vertės iš esmės yra panašios: remiantis K. K. išvadomis - 879 000 Lt (254 575,99 Eur), ekspertės A. K. - 883 000 Lt (255 734,47 Eur). Teismas nepagrįstais pripažino atsakovų argumentus, kuriais šie ginčijo teismo ekspertizės akto išvadų pagrįstumą.
Atmetė atsakovės V. J. teiginį, esą vertintojas ir ekspertė neatsižvelgė į tai, jog kartu buvo parduotas G. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas prie pastato, kadangi individualios įmonės savininko turtas nėra atskiras nuo įmonės turto, todėl reiškiant ieškinį pagal actio Pauliana teismas turi vertinti ne tik įmonės vardu registruoto turto realizavimą, bet ir įmonės savininko turto realizavimą.
Apibendrinant, ši byla iliustruoja sudėtingą teisinį procesą, susijusį su nekilnojamojo turto sandorių ginčijimu, kai įtariamas nesąžiningumas ir siekis išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismo sprendimas pabrėžia būtinybę atidžiai vertinti sandorių aplinkybes, šalių ryšius ir atsiskaitymo būdus, siekiant užtikrinti teisingumą ir apsaugoti kreditorių interesus.
tags: #nekilnojamojo #turto #gavimas #nepagristai