Paveldėjimo ypatumai nutraukus santuoką ir mirus močiutei: Vaikų teisės

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime paveldėjimo klausimus, susijusius su turto dalybomis po santuokos nutraukimo ir situaciją, kai miršta močiutė, paliekant turtą anūkams.

Paveldėjimas nutraukus santuoką

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
• Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
• Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą.
• Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
• Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
• Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
• Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Procesiniai aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.

Turto padalinimo santuokos nutraukimo procese ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas.

LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.

Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.

Paveldėjimas mirus močiutei: Vaikų teisės

Dažnai kyla klausimų, kas paveldi turtą, kai miršta močiutė, o jos vaikai (tėvai) jau yra mirę. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į įpėdinių eiles ir testamentą, jei toks buvo sudarytas.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Jei močiutė nepaliko testamento, paveldėjimas vyksta pagal įstatymą. Pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnį, įpėdiniai skirstomi į eiles. Pirmiausia teisę paveldėti turi pirmos eilės įpėdiniai, t. y., mirusiojo vaikai (įvaikiai) ir vaikai, gimę po jo mirties. Jei vaikų nėra, tuomet įpėdiniais tampa antros eilės įpėdiniai - tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai.

Šiuo atveju, jei močiutės vaikai jau yra mirę, anūkai (vaikaičiai) paveldi turtą pagal įstatymą. Tai reiškia, kad anūkai dalijasi turtą lygiomis dalimis, priklausančiomis jų mirusiam tėvui ar motinai.

Pavyzdžiui, jei močiutė turėjo du vaikus, bet vienas iš jų mirė, palikęs du anūkus, tai likęs gyvas močiutės vaikas paveldės pusę turto, o du anūkai pasidalins likusią pusę turto lygiomis dalimis.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad į notarą dėl turto paveldėjimo reikia kreiptis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (mirties datos).

Paveldėjimas pagal testamentą

Jei močiutė buvo sudariusi testamentą, tuomet turtas bus paskirstytas pagal jos valią, išreikštą testamente. Testamentas suteikia galimybę asmeniui nuspręsti, kam ir kokią dalį savo turto palikti po mirties. Testamente galima nurodyti tiek įpėdinius pagal įstatymą (vaikus, anūkus), tiek ir kitus asmenis ar organizacijas.

Tačiau net ir esant testamentui, įstatymas numato tam tikras išimtis. Pavyzdžiui, jei močiutės mirties dieną yra asmenų, turinčių teisę į privalomąją palikimo dalį (nepilnamečiai ar neįgalūs vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems reikalingas išlaikymas), jie paveldi pusę tos dalies, kuri jiems tektų paveldint pagal įstatymą, nepaisant testamento turinio.

Testamentas gali būti oficialusis (patvirtintas notaro) arba asmeninis (surašytas testatoriaus ranka). Asmeninis testamentas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad būtų pripažintas galiojančiu.

Svarbu paminėti, kad ginčai dėl testamento yra vieni sudėtingiausių paveldėjimo teisinių santykių kategorijoje, todėl, jei kyla abejonių dėl testamento teisėtumo, rekomenduojama kreiptis į teisininką.

Ką svarbu žinoti apie testamentą?

Testamentas dažnai suvokiamas kaip paskutinė ir galutinė žmogaus valios išraiška, tačiau praktikoje ne visi testamentai būna aiškūs, teisingi ar atitinkantys tikrąją palikėjo valią.

• Testamentą turi teisę sudaryti tik pats palikėjas, t. y.
• Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str.
• Notaro ar kito įstatymo įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji.
• Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 str.

Tačiau įstatymas tam tikriems asmenims numato teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.

Testamento nuginčijimo bylos laikomos vienomis sudėtingiausių paveldėjimo teisinių santykių kategorijoje. Visų pirma, jos sudėtingos todėl, kad teismas turi išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų buvo mirusiojo valia testamento sudarymo metu, nors pats testatorius jau nebegali būti apklaustas, todėl tenka remtis vien netiesioginiais, neretai - ir tarpusavyje prieštaringais įrodymais.

Testamentas ginčijamas pateikiant ieškinį teismui. Kai ginčijant testamentą keliamas reikalavimas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, ieškinys teikiamas teismui pagal nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietą.

Testamento nuginčijimas turi sutrumpintą senaties terminą ieškiniui pareikšti teisme. Neišlikęs testamentas neturi galios.

Civilinies kodeksas nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 str.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas yra testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Įrodinėjimo tikslas - kad teismas susiformuotų įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog tam tikros aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja.

Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ir pan.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais.

Jeigu testamentas teisiškai nuginčijamas ir pripažįstamas negaliojančiu, turtas paprastai paveldimas taip, tarsi toks testamentas niekada nebūtų buvęs sudarytas - t. y.

Praktiniai patarimai

Norint išvengti painių situacijų paveldėjimo klausimais, rekomenduojama:

• Sudaryti testamentą, aiškiai išreiškiant savo valią dėl turto paskirstymo.
• Konsultuotis su teisininku dėl turto paveldėjimo klausimų, ypač jei situacija yra sudėtinga (yra daug įpėdinių, ginčų dėl turto, testamentas kelia abejonių ir pan.).
• Laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nepraleidžiant įstatyme numatytų terminų.
• Žinoti savo teises ir pareigas, susijusias su paveldėjimu.

Laiku ir tinkamai sutvarkyti paveldėjimo klausimai padeda išvengti ginčų ir užtikrinti, kad turtas būtų paskirstytas pagal įstatymą arba testatoriaus valią.

Svarbu: pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.

tags: #ar #priklauso #turto #dalis #vaikuij #nutraukus