Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) Lietuvoje yra svarbus procesas, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti energijos sąnaudas ir prisidėti prie aplinkosaugos tikslų. Šiam procesui didelę įtaką daro politiniai veiksniai, tokie kaip valstybės parama, savivaldybių programos ir bendra politinė aplinka.
Valstybė dengia apie 35 proc. investicijų už daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Butų savininkams, kuriems priklauso šildymo ir karšto vandens kompensacija, suteikiama valstybės parama daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) 100 proc. Po daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) sutaupoma 40-60 proc.
Papildoma 10 proc. parama prie aukščiau paminėtos 30 proc. valstybės paramos visam projektui yra teikiama įrengus atskirą arba modernizavus neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų, sutvarkius šildymo sistemą, butuose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus, daliklių sistemą ar termostatinius ventilius. Kultūros paveldo objektams, kai sutaupoma ne mažiau kaip 25 proc., teikiama 40 proc. parama.
Savivaldybių vaidmuo renovacijos procese
Savivaldybės taip pat aktyviai dalyvauja renovacijos procese, įgyvendindamos įvairias programas ir iniciatyvas. Kauno miesto savivaldybė įgyvendina energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą, kurios paskirtis - atkurti ar pagerinti Kauno mieste esančių daugiabučių namų technines ir energines normatyvines savybes, siekiant esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ir racionalaus energinių išteklių naudojimo, gyventojų išlaidų šildymui sumažinimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo.
Kauno mieste gyvena apie 290 tūkst. gyventojų. Savivaldybės statinių naudotojų sąraše įrašyti 4755 daugiabučiai namai, kuriuose gyvena 74 procentai visų miesto gyventojų. Dauguma pastatų yra penkių, devynių aukštų, dominuoja plytų mūro, gelžbetonio plokščių konstrukcijų namai. Daugiausia daugiabučių namų Kauno mieste statyti 1955-1993 metais (statybos metų vidurkis - 39 metai). Daugiabutis namas turi būti pastatytas pagal galiojusius iki 1993 m.
Šiaulių rajonas yra Lietuvos šiaurės vakarų dalyje - Rytų Europos lygumos pakraštyje, Lietuvos vidurio žemumoje. Šiaulių rajono savivaldybės teritorija glaudžiu žiedu juosia Šiaulių miestą. Šiaulių rajono savivaldybės plotas - 1807 kvadratinių kilometrų ir sudaro 2,77 proc. Lietuvos teritorijos. Šiaulių rajono teritorija suskirstyta į 11 seniūnijų: Bubių, Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų kaimiškoji, Kuršėnų miesto, Kužių, Meškuičių, Raudėnų, Šakynos, Šiaulių kaimiškoji. Šiaulių rajone bei Šiaulių mieste sukurtas verslui reikalingų įstaigų tinklas (bankai, draudimo kompanijos, interneto paslaugų bei vertimų biurai, darbo biržos padaliniai).
2015 m. pradžioje Šiaulių rajone buvo 41 767 gyventojai. Vienintelis Šiaulių rajono miestas - Kuršėnai, turintis 11,26 tūkst. gyventojų, yra puodžių ir senųjų amatų sostinė, su čia įkurtu Tautodailės ir amatų centru, turtingu Kalendorių muziejumi, tradiciniais tarptautiniais kultūrinais renginiais.
Ekonominė ir socialinė situacija Šiaulių rajone
Apžvelgiant Šiaulių rajono ekonominę situaciją, svarbu atkreipti dėmesį į stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes bei grėsmes. Verslumo koeficientas kasmet didėja, rodantis, kad vis daugiau gyventojų kuria verslus ir vykdo savarankiškas veiklas. Šiaulių rajonas pasižymi išvystytu žemės ūkiu ir žemės ūkio produkcijos perdirbimu, gerai išvystyti mėsos perdirbimo, duonos ir pyrago gaminių verslai. Patogi rajono geografinė padėtis bei geros susisiekimo galimybės sausumos bei oro transportu. Tačiau Šiaulių rajonui tenka tik 8,13 proc. visų Šiaulių apskričiai tenkančių tiesioginių užsienio investicijų.
Patrauklių investicijoms teritorijų formavimas, infrastruktūros kūrimas, verslui palankios aplinkos kūrimas, lanksčios teisinės bazės parengimas leistų stiprinti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo politiką vietos ir šalies lygiu. Pramonės ir verslo vystimuisi būtinas viešosios infrastruktūros kūrimas, viešųjų paslaugų verslui kokybės gerinimas bei lankstesnės ir platesnės lengvatų sistemos sukūrimas. Šiaulių miesto savivaldybės kaimynystė slopina verslo kūrimosi ir plėtros galimybes Šiaulių rajone, todėl ateityje gali kilti nedarbo problema, mažėjančios investicijos, lėtėjanti mokslo ir technologijų plėtra.
Pastaraisiais metais Šiaulių rajone švietimo įstaigų veikla yra stabili. Visi Šiaulių rajono mokytojai turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. 81% rajone dirbančių mokytojų yra įgiję vyresniojo mokytojo arba aukštesnę kvalfikacinę kategoriją.
Gyventojų motyvacija investuoti į energiškai efektyvius sprendimus
„Investuojant į tokius energiškai efektyvius sprendimus namams kaip saulės elektrinė, individuali termoizoliacija, renovacija, šilumos siurblys ir kt., gyventojai labiausiai siekia sutaupyti (59 proc.) ir gyventi komfortiškiau (58 proc.). Be to, dalį gyventojų - 27 proc. investuoti motyvuoja ir padidėsianti būsto vertė. Tai rodo, kad energiškai efektyvūs sprendimai tampa racionaliu ekonominiu pasirinkimu“, - sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Aplinkosauga nėra pagrindinis motyvas gyventojams renkantis energiškai efektyvius sprendimus namams - mažesnis poveikis aplinkai ir anglies dvideginio pėdsakas svarbus 19 proc. apklaustųjų. Nors aplinkosaugos aspektą dalis žmonių vertina, sprendimus dažniau gali nulemti praktinė ir finansinė nauda.
Anot J. Cvilikienės, investicijos į energiškai efektyvius sprendimus namams ne tik padeda sumažinti energijos ir šildymo išlaidas, bet ir stiprina ilgalaikį finansinį saugumą. Tokie sprendimai mažina priklausomybę nuo energijos kainų svyravimų bei didina būsto vertę ir patrauklumą rinkoje. Su mažesnėmis ir stabilesnėmis išlaidomis gyventojai gali geriau planuoti savo biudžetą, todėl tai yra svarbi investicija ir į finansinę gerovę.
Energiškai efektyvūs sprendimai
Nors iki 5 tūkst. eurų suma, kurią gyventojai dažniausiai linkę skirti, gali pasirodyti ribota, ji reikšminga daliai energiškai efektyvių sprendimų, kurių naudą galima pajusti iš karto. Pavyzdžiui, saulės elektrinė. Bene populiariausias gyventojų pasirinkimas - 10 kW galios saulės elektrinė, kurios kaina gavus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skirstomą paramą šiuo metu siekia apie 2,3 tūkst. eurų. Su parama įsirengta saulės elektrinė, priklausomai nuo suvartojimo, atsiperka per 2-4 metus. Kitas sprendimas, kurio nauda juntama iškart - individuali būsto termoizoliacija.
APVA duomenimis, šios priemonės leidžia sumažinti energijos sunaudojimą maždaug 30 proc., o tai tiesiogiai mažina išlaidas šildymui. Praėjusią savaitę APVA paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai individualaus namo renovacijai - tam numatyta 26 mln. eurų. Gyventojai paraiškas teikti kviečiami iki rugsėjo 25 d. Kompensacinę išmoką galima gauti langų, durų keitimui, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimui. Maksimali išmoka vienam namo atnaujinimo projektui siekia iki 14,5 tūkst. eurų.
Vis daugiau gyventojų domisi ir dar vienu ir aplinkai, ir piniginei palankesniu namų sprendimu - šilumos siurbliu. Palyginti su standartiniais elektriniais radiatoriais, šilumos siurbliai gali būti iki 4 kartų efektyvesni, t. y. panaudodami tokį patį elektros kiekį pagaminti kelis kartus daugiau šilumos energijos. Kai kuriems gyventojams gali būti aktualu, kad šilumos siurbliams taip pat taikoma iki 50 proc. jų įsigijimo kainos siekianti valstybės parama, kai keičiamas senas neefektyvus šildymo būdas, pavyzdžiui, kieto kuro ar granulinis katilas.
Visapusė renovacija
Dar didesnį ilgalaikį sutaupymą užtikrina visavertė būsto renovacija, kuri per kelis lygius pagerina viso namo energinę klasę ir lemia iki 60 proc., o kai kuriais atvejais ir iki 70 proc. mažesnes energijos sąnaudas bei išaugusią turto vertę. APVA duomenimis vidutiniam 50 kv. m butui renovacija po valstybės paramos atsieitų apie 14 tūkst. eurų. Nors daugiabučio renovacijos kaina vienam butui gerokai viršija 5 tūkst. eurų ribą, tačiau renovacijai apmokėti galima gauti lengvatinę paskolą. Tokio tipo paskola išduodama 20 metų laikotarpiui su fiksuotomis 3 proc. metinėmis palūkanomis 5 metams.
Kalbant apie būsto rinką, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad dauguma nuperkamų bustų yra naujos statybos, nors iš tikrųjų maždaug 85 proc. sandorių yra jau esamo būsto įsigijimo sandoriai - t. y. dauguma žmonių vis dar įsigyja senos statybos būstą. Šiame segmente pastebimas didelis susidomėjimas būstu renovuotuose daugiabučiuose. Būtent galimybė sutaupyti mažiausiai perpus šilumos energijos turėtų būti išsamiausiai pristatoma skeptiškiausiai renovacijos klausimu nusiteikusiai visuomenės daliai. Tai argumentai, kurie grindžiami faktais.
2025-ieji parodė, kad renovacija – ne tik šiltesnės sienos, bet ir nauda gyventojams
Vis dėlto ekspertas perspėja, kad po renovacijos tikėtis staigaus NT kainos kilimo gali būti ir neracionalu. Renovacijos vertė nėra momentinė, tuoj pat apčiuopiama. Tai ilgalaikis vertės kilimas, kuris reiškia, kad išlaidos būsto išlaikymui mažėja po truputį ir bus mažesnės ateityje. Naujausia statistika rodo, kad renovuoto būsto vertė vidutiniškai padidėja 20 proc. ir artimiausioje ateityje, eksperto manymu, tokia tendencija išliks.
Kvartalinė renovacija
Tarp svarbiausių renovuoto būsto populiarumo priežasčių ekspertas įvardija ir geresnį estetinį vaizdą, ir vieną patraukliausių senesnių kvartalų bruožų - šalia egzistuojančią socialinę infrastruktūrą, tokią kaip vaikų darželiai, poliklinikos, parkai ir t. t., kuriais naujos statybos namų kvartalai retai gali pasigirti. Vienas senas, moraliai neprižiūrėtas daugiabutis dažnai krenta į akis net moderniausiame kvartale ir gadina įspūdį apie aplinką, jos saugumą ir prestižą. Todėl kvartalinė renovacija tikrai yra siekiamybė, ji suteikia vientisumą visam rajonui.
Pasikeitusios kreditavimo sąlygos neatbaido. Šiemet Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyvius bei renovaciją planuojančius gyventojus pasiekė svarbi žinia - lengvatinis 3 proc. kreditas modernizacijai suteikiamas nebe 20, o 5 metams. Tačiau, kaip pastebi didžiausio renovacijos finansuotojo banko atstovas, Finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovas Gedas Janėnas, šis pokytis neturėjo didesnės įtakos susidomėjimui atnaujinimu, o tai rodo, kad renovacijos sąlygos vis dar suvokiamos kaip palankios.
Tyrimas taip pat atskleidžia ir mažiau žinomą realybę: nepaisant šio efekto, renovacijų tempai Lietuvoje išlieka lėti, o gyventojai dažnai abejoja, ar tokios investicijos iš tiesų apsimoka. Vien energijos sutaupymas dažnu atveju nepadengia visų renovacijos investicijų. Be to, renovacijos procesas dažnai stringa ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl organizacinių iššūkių - sudėtingo projektų derinimo, būtinybės priimti kolektyvinius sprendimus, taip pat pasitikėjimo trūkumo statybų rangovais, administratoriais ar net pačiais renovacijos iniciatoriais, kurie dažnai būna kaimynai. Dar vienas svarbus veiksnys - lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas centralizuotam šildymui. Tai reiškia, kad gyventojams šiluma yra santykinai pigi, tad finansinis motyvas investuoti į efektyvumą yra silpnas.
Tyrimas taip pat parodė, kad elektros suvartojimas po renovacijos sumažėja tik nežymiai - apie 3-3,6 proc.. Tai svarbu, bet turime nepamiršti, kad energijos vartojimo struktūra keičiasi, o ilgalaikės tendencijos reikalauja kompleksiškesnių sprendimų. Vien techninis energijos taupymas negali būti vienintelis renovacijos tikslas. Jis kviečia keisti požiūrį - žvelgti į renovaciją kaip į galimybę pagerinti visą gyvenamąją aplinką.
tags: #ar #politiniai #veiksniai #turi #itakos #renovacijai