Dauguma mūsų didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia patalpose. Mūsų namai, būstai turi atitikti visus jų statybos standartus, inžinerinius reikalavimus. Gyvenamosioms patalpoms svarbiausia yra jų tinkamas šildymas ir vėdinimas. Visiems aišku, kad per tiek metų pastatai nusidėvėjo, yra beveik atitarnavę. Valdžia nusprendė, kad juos reikia renovuoti.
Tačiau, ar renovacija visada atneša tik teigiamus rezultatus? Apžvelkime, kokios problemos gali kilti renovuojant blokinius pastatus be tinkamos ventiliacijos sistemos.
Esu įsitikinęs, kad blokinį pastatą kapitališkai suremontuoti neįmanoma, tokį pastatą galima tik nugriauti. Renovuoti namai iš išorės bent keletą metų atrodys geriau. O kas toliau? Nuo stogo parapeto vanduo per lietų patenka ant namo sienų. Po kažkurio laiko vienu kitur pasirodo pelėsis. Pelėsis jau lenda renovuotuose Lazdynų aklg. Nr. 4 ir Nr. 5 namuose.
Praėjus dar kažkiek laiko, tie namai nebesiskirs nuo nerenovuotų, neaplipdytų pastatų. Nuo Lazdynų aklg. Nr. 5 namo jau atplyšo gabalas tinko su visais dažais, tas pats ir Savanorių g. Po to aplipdymo - renovacijos šilumos pastate daugiau susilaiko. Tai pliusas, mažiau mokam už šildymą. Gal ne 40 proc., kaip prognozavo, bet 10-20 proc. tai tikrai.
Tačiau, ar sutaupyta šiluma atperka kitus nepatogumus, susijusius su prasta ventiliacija?
Renovacijos medžiagos ir jų įtaka vėdinimui
Renovacijai dažniausiai naudojama ekovata (akmens vata) arba polistireninis putplastis, kuris, kaip teigiama, gana ekologiškas. Tačiau blokiniams namams geriau tinka vata. Dar geriau būtų naudoti ventiliuojamas plokštes, kaip antai „Paroc CWAS-358“, „Paroc CWAS-25 t“ ir panašias.
Putplastis beveik pigiausias variantas, priklijuotas jis padidina sienos išorinio paviršiaus šiluminę varžą, todėl butuose ir susilaiko daugiau šilumos, tačiau nukenčia pastato vėdinimas. O vėdinimas turi būti toks, kad normaliomis lauko oro sąlygomis darbui, gyventi skirtose patalpose, optimaliai naudojant energiją, būtų galima užtikrinti norminius mikroklimato parametrus: oro temperatūrą, santykinę drėgmę, judrumą.
Ir štai turime renovuotą pastatą: sienos apšiltintos, stogas sutvarkytas, langai plastikiniai, šilumos patalpose padaugėjo, bet oras tapo troškesnis, sunkesnis, padidėjo santykinė drėgmė, sumažėjo oro judrumas. Erzina atsiradęs keistas kvapas, ypač per karščius, nesijaučia to natūralaus gaivumo. Esant blogam vėdinimui, patalpose kaupiasi ir radioaktyvusis radonas. Blogai vėdinamose patalpose jo koncentracija būna 7-8 kartus didesnė negu lauke. Šio elemento yra ir kai kuriose šiuolaikinėse statybinėse medžiagose.
Blokai turi savo mikroventiliaciją. Oro srautai mikrokanalais bloko viduje gana neblogai atlieka vėdinimo funkciją. Paprasčiau sakant - blokiniai namai kvėpuoja, pastatas yra gyvas tol, kol jo neaplipdo putplasčiu. Pastate po renovacijos dar lieka vertikalios ventiliacijos šachtos, bet to jau nebeužtenka normaliam pastato vėdinimui.
Vis įkyriau sklinda kvapai iš kaimynų virtuvių, kadangi horizontaliai ventiliacijai keliai jau uždaryti, oras viduje nebesimaišo su lauko oru taip, kaip reikėtų. Taip renovuoto namo gyventojai priversti kvėpuoti užterštu oru. Nesant normalios ventiliacijos, laikui bėgant neišvengiamai įsiveisia pelėsis. Beje, renovuojant pastatus kažkodėl užlipdomos ir ventiliacinės pastato angos.
Išeitis viena - renovuojant blokinius pastatus yra būtina įrengti pastato vėdinimo sistemą. Topolių aklg. Nr. Kokia renovuotų ir nevėdinamų pastatų perspektyva? Užkalkime langą plėvele iš išorės, kad sulaikytų šilumą. Po metų, dviejų, ypač jei rėmas medinis, toks langas supus, nes šiluminė varža didelė, santykinė drėgmė - taip pat, o ventiliacijos nėra. Paprastai sakant, - vyksta šutinimo procesas. Panašus procesas vyksta tarp sienos ir ant jos užklijuoto polistireninio putplasčio, tik lėčiau. Renovuojamuose pastatuose ventiliacija yra būtina, nes be jos pastatai supus.
Kokią žalą neventiliuojami pastatai padarys juose gyvenančių sveikatai? Visos teisės saugomos. pingvinas Kiekviename bute yra įrengta natūrali oro ventiliacija, kuri užtikrina, kad namuose kvėpuotumėme grynu oru. Tačiau jeigu vėdinimo sistema yra nevalyta, namuose kvėpuojame užterštu oru, galinčiu sukelti rimtų sveikatos problemų. Tam, kad namuose kvėpuotumėme grynu oru, jis yra ventiliuojamas per daugiabučiame name įrengtą oro išmetimo ventiliacinę sistemą.
Vėdinimo kanalais būtina reguliariai pasirūpinti, nes per laiką juose su išmetamu oru ima kauptis dulkės, kenksmingi mikroorganizmai ir bakterijos. „Visa tai blogina butuose esančio oro kokybę ir juos gyvenantiems žmonėms gali sukelti ligas, alergijas ir kitus negalavimus. Į kanalus patenka ir įvairiausi infekcijų sukėlėjai, pavyzdžiui, tuberkuliozės ir legionelės bakterijos, kurios plinta oru. Ventiliacijos kanaluose veisiasi vorai, dažnai ant jų paukščiai susuka lizdus, į kanalus prikrenta įvairių šakelių ir šapelių bei paukščių išmatų.
Naudodamiesi gartraukiu virtuvėje nesusimąstome, kur dingsta surenkamas oras ir jame esančios riebalų dalelės. Iš virtuvės gartraukių išeinantys riebalai patenka į vėdinimo kanalus ir ilgainiui juos užkemša. Pasak L. Kėžos, tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl butuose sutrinka vėdinimo sistema: ima prasčiau ventiliuotis oras, sklinda kvapai iš kitų butų.
Daugiabučių gyventojams ne tik rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu. Jų valymas ir dezinfekavimas privalomas pagal statybos techninį reglamentą. Periodinės ar nuolatinės techninės apžiūros metu vėdinimo kanalų būklę turi įvertinti daugiabutį prižiūrintis namo administratorius. „Didžioji dalis gyventojų nepasitikrina bute esančių ventiliacijos grotelių būklės, kurios dažnai būna apaugę voratinkliais ir ant jų susikaupia dulkės. Jeigu jaučiate, kad jūsų bute ventiliacija suprastėjo, pirmiausia patikrinkite jas,“ - pataria L. Ventiliacijos kanalų valymo metu nuo vidinių paviršių naikinami susikaupę teršalai, ištraukiami nešvarumai, o išvalyti vėdinimo kanalai dezinfekuojami.
Daugiabučių namų renovacija nuolat kelia diskusijas tarp gyventojų: vieni entuziastingai pritaria, pabrėždami renovuotų namų privalumus, o kiti siekia jos išvengti.
Gyvenant daugiabučiame name, ypač senos statybos, dažnai susiduriama su drėgmės ir pelėsio problemomis. Buto kai kurios sienos gali būti išsikišusios, dėl to kampai drėksta ir pelyja. Ši problema ypač aktuali rudenį, kai prasideda šildymo sezonas. Anksčiau, sovietmečiu, ši problema būdavo mažesnė, nes šildymo sezonas prasidėdavo anksčiau ir baigdavosi vėliau, o temperatūra patalpose būdavo aukštesnė.
Dabar viskas atvirkščiai, todėl drėgmė iš pastato konstrukcijos nesugeba pasišalinti ir skverbiasi į patalpų vidų. Palopytas rulonine danga stogas ir mastika „uždažytos" siūlės šios problemos negali išspręsti, nes vanduo, ypač lietingo rudens sezono metu, skverbiasi į pastato konstrukcijas per visą sienų plotą.
Vidaus sienų šiltinimas šių problemų išspręsti negali. Net atvirkščiai - vidaus šiltinimas gali tik pabloginti esamą situaciją, nes tai „atimtų" net ir tą menką pagalbą, kuri iš dalies sprendžia drėgnų sienų problemą - šiluma, esanti vidaus patalpose, stumia drėgmę iš sienų lauk. Be to, apšiltinus sienas iš vidaus, neišvengiamai bus palikti šalčio ar, kaip dabar vadinami, šilumos tilteliai tarp skirtingų konstrukcijų ir jų jungčių, ant kurių ir toliau sėkmingai veisis pelėsis.
Tokie nevaldomi procesai vyksta visoje Lietuvoje, nes žmonėms dar sunku suvokti, kad pastatas yra vieninga sistema ir jį renovuoti reikia visą, įskaitant ir naujos priverstinės rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimą, kur oras apsikeistų kontroliuojamu būdu, o perteklinė drėgmė būtų pašalinama. Dažnai problemos prasideda pasikeitus langus į plastikinius.
Nauji sandarūs langai nebeužtikrino prieš tai buvusio natūralaus oro apsiketimo, koks būdavo per senus ir kiaurus langus į natūralios ventiliacijos kanalus per ventiliacines groteles. Dabar šio oro srauto apsikeitimo nebeliko ir natūralios ventiliacijos kanalai praktiškai nebefunkcionuoja. Visa buitinė drėgmė lieka patalpose, o atvėsus orams pradeda kondicionuotis ant atvėsusių vidinių patalpų paviršių ir sudaro puikias sąlygas pelėsiniui grybui.
Pagrindinis vaistas būtų į kiekvieno lango rėmą įstatyti mikroventiliacines groteles, kad vėl būtų užtikrintas natūralus oro srautas.
Tinkamos medžiagos ir technologijos
Šioje situacijoje geriausiai Jums patars įmonė dirbanti su medžiagomis, kuriomis galima šiltinti iš vidaus. Tai specialios medžiagos kurios kvėpuoja, o neuždaro sienoje besikaupiančios drėgmės - "Skamo plus" plokštės ir lydinčios medžiagos iš vieno gamintojo. Jas tinkamai įrengus galima sutaupyti iki 50% išeinančios šilumos bei išspręsti situaciją su pelėsiu.
Taip pat galima pasiūlyti apšiltinimo būdą iš vidaus - iQ-Therm sistema. Ją sudaro glaistas, tinkas, klijai, tinklelis, plokštės, dažai. Sistema yra "kvėpuojanti" tad neleidžia atsirasti pelėsiui. Be to, dažai yra su sidabro dulkėmis, kas taip pat užkerta kelią pelėsio atsiradimui.
Reikia daugiau vėdinti ir daugiau šildyti. Vėdinimas turi būti nuolatinis - per vėdinimo angas san. mazguose ir virtuvėje senas oras nuolat traukiamas, o per langų išsandarinimą (mikroventiliacinę padėtį) naujas oras priteka. Jei vėdinimo angos netraukia - įstatykite ventiliatorių. Jei virtuvės ventiliacijos angoje įstatytas garų surinkėjas, būtina atskira ventiliacijos anga. Epizodinis pravėdinimas problemos neišspręs.
Blogiausiu atveju galima šiltinti daugiausiai 5 cm sluoksniu. Klijuokite polistirolą ištisu klijų sluoksniu, o ne klijų lopais. Palaikykite patalpoje mažiausiai 18 laipsnių temperatūrą.
Pagrindiniai patarimai, kaip išvengti pelėsio:
- Naudokite "kvėpuojančias" medžiagas.
- Užtikrinkite gerą ventiliaciją.
- Palaikykite pastovią temperatūrą (ne mažiau kaip 18 laipsnių).
SENO NAMO RENOVACIJA
Teisiniai aspektai ir bendrijos įsipareigojimai
Daugiabučių namų gyventojams svarbu žinoti savo teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir remontu. Bendrojo naudojimo objektai yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, į kurią įeina bendrosios pastato inžinerinės sistemos.
Svarbu paminėti, kad:
- Draudžiama savavališkai įsirengti šildymo sistemas nuo namo šildymo ar karšto vandens sistemų.
- Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina.
- Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Jeigu daugiabučio namo blokas permirkęs ir siena kiaurai šlampa, o namo renovacijos nėra, reikėtų kreiptis į BNO (bendrojo naudojimo objektų) valdytoją. Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų kontrolę.
Bendrijos pirmininko pareigos:
- Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą.
- Jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą.
- Jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai.
- Jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.
Bendrijos finansiniai klausimai:
Bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose. Taip pat, bendrijos nariai turi teisę susipažinti su bendrijos sąskaitomis faktūromis ir banko išrašais, pažiūrėti kaip leidžiami bendrijos pinigai.
Praktiniai patarimai ir rekomendacijos
Kaip spręsti drėgmės ir pelėsio problemas:
- Vėdinkite patalpas reguliariai.
- Įstatykite mikroventiliacines groteles languose.
- Naudokite specialias "kvėpuojančias" medžiagas šiltinimui.
- Palaikykite pastovią temperatūrą patalpose.
- Kreipkitės į specialistus dėl pastato renovacijos.
Jei planuojate šiltinti sienas iš vidaus:
- Pasikonsultuokite su specialistais dėl tinkamų medžiagų pasirinkimo.
- Įsitikinkite, kad medžiagos yra "kvėpuojančios".
- Laikykitės šiltinimo technologijos.
- Užtikrinkite gerą ventiliaciją po šiltinimo.
Kaip elgtis su bendrijos klausimais:
- Aktyviai dalyvaukite bendrijos susirinkimuose.
- Reikalaukite skaidrumo dėl bendrijos finansų.
- Žinokite savo teises ir pareigas.
Langų rasojimo priežastys ir sprendimai
Langų rasojimas - išties opi problema, dažniausiai pasireiškianti naujos statybos ar renovuotuose namuose. Langai rasoja dėl vandens garų kiekio, kurį sugeba priimti oras. Kai kambaryje pasiekiama vadinamoji rasos taško temperatūra, oras daugiau nebegali priimti į save drėgmės.
Būtina nepamiršti bent keletą kartų per dieną net ir šaltuoju metų laiku atidaryti langus, sukelti skersvėjį, kad patalpoje visiškai pasikeistų oras. Jei patalpose nėra įrengtos priverstinės ventiliacijos arba ji veikia neefektyviai, patartina 3-4 kartus per dieną 10-15 min. vėdinti patalpas.
Statybos kokybė ir apšiltinimas
Apšiltinant daugiabučio namo sienas, dažniausiai naudojamos putų polistirolio arba mineralinės vatos plokštės. Polistirolio plokštės yra pigesnės ir lengviau apdorojamos, tačiau visiškai netinkamos seniems gyvenamiesiems namams renovuoti ir daugiabučiams namams.
Naudojant apšiltinimo sistemai 2 kartus brangesnę mineralinę vatą, išvengiama visų galimų nepatogumų, nes akmens vata leidžia kvėpuoti apšiltintoms sienoms, net jei Jūs visiškai nedarinėsite langų, drėgmė pasišalins per sienas. Vatos pluoštinis sluoksnis užtikrina geras akustines izoliacines savybes. Vata yra atspari aukštai temperatūrai, jos pluoštas be pakitimų atlaiko 1000oC temperatūrą.
Kaip apšiltinti, kad nebeatsirastų pelėsis?
- Naudokite "kvėpuojančias" medžiagas.
- Užtikrinkite gerą ventiliaciją.
- Palaikykite pastovią temperatūrą (ne mažiau kaip 18 laipsnių).
Išvados
Sienų šiltinimas iš vidaus gali būti naudingas sprendimas, ypač daugiabučiuose namuose, kur nėra galimybės apšiltinti iš išorės. Tačiau, svarbu atidžiai pasirinkti medžiagas, laikytis technologijos ir užtikrinti gerą ventiliaciją, kad išvengtumėte drėgmės ir pelėsio problemų.