Išnuomojant patalpas, kyla įvairių klausimų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymo. Šiame straipsnyje aptarsime PVM ypatumus, susijusius su šildymu, komunaliniais mokesčiais ir kitais mokesčiais, kurie gali atsirasti išnuomojant patalpas Lietuvoje.
Nuomos sutarties svarba
Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą (butą, namą, biurą, prekybines patalpas, sandėlius ar kitą nekilnojamajį turtą) laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Civilinis kodeksas teigia, kad sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.
Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų.
Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai - prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuomotojas garantuoja nuomininkui, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra sutvarkyti visi formalumai ir gauti visi oficialūs sutikimai (leidimai) naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį.
Pagal įstatymą sutartyje turi būti nurodytas nuomojamų patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga, priklausiniai. Taip pat sutartyje aiškiai nurodomi mokėjimo terminai, atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarka.
Mokėjimai ir atsiskaitymai
Šalių susitarimu patalpų nuomos laikotarpiu kas mėnesį pagal žemiau išdėstytas nuostatas yra mokamas patalpų nuomos mokestis, toliau sutartyje vadinamas "nuomos mokesčiu". Nuomos mokestis mokamas tik litais kas mėnesį avansu, t,y, už kiekvieną einamąjį mėnesį iki sutartos dienos, jei nuomotojas tinkamai ir laiku pateikė nuomininkui atitinkamą sąskaitą - faktūrą (arba PVM sąskaitą - faktūrą). Nuomotojas įsipareigoja prasidėjus naujam nuomos laikotarpio mėnesiui per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo minėto mėnesio pradžios pateikti nuomininkui atitinkamą sąskaitą - faktūrą (arba PVM sąskaitą-faktūrą), surašytą pagal Lietuvos Respublikos teises aktų reikalavimus.
Nuomininkas papildomai moka tik sutartyje nurodytus mokėjimus už suteiktas į patalpas komunalines paslaugas. Nuomininkas kas mėnesį kartu su nuomos mokesčiu papildomai apmoka už šias suteiktas paslaugas: šalto ir šilto vandens, elektros energijos tiekimą, patalpų šildymą ir kitas komunalines paslaugas; už naudojimąsi telefono linijomis, internetu, kabeline televizija, signalizacija ir kitomis paslaugomis nurodytomis sutartyje.
Sutartyje numatyti nuomininko įsipareigojimai apmokėti komunalines paslaugas. Pavyzdžiui, nuomininkas kas mėnesį kartu su nuomos mokesčiu papildomai apmoka už šias suteiktas paslaugas: šalto ir šilto vandens, elektros energijos tiekimą, patalpų šildymą ir kitas komunalines paslaugas; už naudojimąsi telefono linijomis, internetu, kabeline televizija, signalizacija ir kitomis paslaugomis nurodytomis sutartyje.
Patalpų perdavimas
Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui patalpas, atitinkančias sutarties sąlygas, šios sutarties pasirašymo metu. Perduodamos patalpos turi būti tvarkingos, išvalytos ir ištuštintos. Patalpos nuomininkui perduodamos pasirašant tarp šalių patalpų perdavimo - priėmimo aktą, toliau sutartyje vadinamą "perdavimo aktu", dviem egzemplioriais, kuris bus laikomas neatskiriama sutarties dalimi. Kartu su perdavimo akto pasirašymu nuomotojas perduoda nuomininkui visų durų, esančių patalpose, raktus.
Nuomininko įsipareigojimai, atsakomybė ir teisės
Nuomininkas įsipareigoja tvarkingai naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį, tačiau nuomininkas neturi pareigos atlikti jokių patalpų remonto darbų. Nuomininkas turi teisę savo nuožiūra ir lėšomis patalpose įsirengti reikalingą įrangą, inventorių, baldus, kompiuterinę bei kitą jo naudojamą techniką. Nuomininkas privalo laikytis nuomotojo pateiktų priešgaisrinės saugos, sanitarinių (higienos) ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamų reikalavimų, susijusių su patalpų naudojimu.
Nuomininkas atsako už žalą, padarytą patalpoms ir jose esančioms elektros, vandentiekio, apšildymo bei kitoms sistemoms ar kitiems išnuomotų patalpų elementams (inventoriui) dėl nuomininko kaltės. Nuomininkas neturi jokių pareigų, susijusių su pastato fasado ir stogo, bendro naudojimo patalpų ar teritorijų priežiūra, tvarkymu ar valymu.
Nuomos mokesčio indeksavimas
Ilgalaikės nuomos sutartys dažnai numato nuomos mokesčio indeksavimą. Vienas dažniausiai taikomų kriterijų - vartotojų kainų indeksas (VKI). VKI yra oficialiai skelbiama statistinė reikšmė, atspindinti bendrą prekių ir paslaugų kainų pokytį šalyje, todėl jis laikomas objektyviu rodikliu. VKI taikymas suteikia šalims aiškų, lengvai suprantamą ir prognozuojamą pagrindą koreguoti nuomos mokestį, leidžiant išlaikyti sutarties ekonominę pusiausvyrą bei apsaugoti nuomotoją nuo infliacijos poveikio.
Dažniausiai šalys nuomos sutartyje aiškiai susitaria, koks konkretus indeksas bus taikomas nuomos mokesčiui perskaičiuoti (pavyzdžiui, VKI pokytis per metus), nurodo jo skelbimo šaltinį, taip pat nustato taikymo pradžią ir apskaičiavimo formulę.
Tačiau netinkamai suformuluotos nuostatos gali turėti ir neigiamą poveikį, pavyzdžiui, nuomos kaina gali pakilti tiek staigiai ir reikšmingai, kad nuomininkui tampa sudėtinga išlaikyti veiklos stabilumą.
Civilinis kodeksas numato galimybę prašyti teismo pakeisti sutartį (pavyzdžiui, nuomos mokesčio skaičiavimo mechanizmą), jeigu atsiranda aplinkybės, iš esmės pakeičiančios šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.
Verslo subjektai, sudarydami ilgalaikes (pvz., 10-15 metų) sutartis, turi protingai numatyti, kad per tokį laikotarpį gali vykti rinkos svyravimai, įskaitant ir reikšmingesnį infliacijos padidėjimą. Be to, pačios sutarties nuostatos rodė, kad nuomininkas prisiėmė infliacijos riziką - SVKI indeksavimas buvo įtvirtintas kaip besąlyginis ir neribotas, o jokios indeksavimo „lubos“ nebuvo numatytos.
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą
Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, yra nustačiusi vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą (ši rinkliava nėra PVM objektas). Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi sumokėti atliekų turėtojai - visi fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje.
Kai nekilnojamojo turto savininkas sumoka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, tai išlaidas, patirtas dėl šios rinkliavos mokėjimo, jam apmoka nuomininkas.
Pagal PVM įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostatas į apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiami visi mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus patį PVM. Todėl vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą turi būti traukiama į nuomos paslaugos apmokestinamąją vertę.
Komunalinių mokesčių apskaita
Atsižvelgiant į tai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gautos išlaidų kompensavimo sumos (pvz. nuomotojui nuomininko apmokama faktiškai patirtų sunaudotos šilumos, elektros energijos ir kitų paslaugų išlaidų dalis) nelaikomos įmonės pajamomis, o šiomis sumomis mažinamos patirtos sąnaudos.
Svarbu atskirti, ar komunaliniai mokesčiai yra neatskiriama nuomos dalis, ar atskiras sandoris. Jei komunaliniai mokesčiai yra traktuojami kaip vienas sandoris su nuoma, už juos neskaičiuojamas PVM, tačiau negalima traukti į atskaitą pirkimo PVM nuo tos komunalinių patarnavimų vertės, kuriuos perparduodate be PVM.
Dažnai komunalinės paslaugos neturi atskiro savarankiško tikslo (klientas negali išsinuomoti tik komunalines paslaugas be patalpų), todėl gali būti abejonių dėl atskirų sandorių.
Lentelė: Atsakomybė už remonto darbų apmokėjimą daugiabučiame name
| Remonto Darbai | Apmokėjimo Atsakomybė |
|---|---|
| Smulkūs remonto darbai | Visi gyventojai |
| Balkonų remontas (išorinės konstrukcijos) | Visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą |
| Vamzdynų remontas (vandentiekio, nuotekų stovai) | Visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą |
| Kapitalinis remontas | Iš kaupiamųjų lėšų |
Muitinės procedūros ir apmokestinimas PVM
