Gaisro skirstymas patalpoje: medinių pastatų priešgaisrinė sauga

Mediniai pastatai vis labiau populiarėja - pastaraisiais metais pastatyta daug nuostabių ir tvarių medinių vienbučių, daugiabučių namų, bibliotekų ir mokyklų. Laikui bėgant mediniams pastatams keliami reikalavimai, įskaitant ir gaisrinės saugos.

Priešgaisrinė sauga ne vienam projektuotojui, darbų vadovui, vystytojui ar privačiam užsakovui, neriant į medinių pastatų projektavimą, kyla įvairiausi klausimai dėl medienos apsaugos nuo gaisro.

Atsparumas ugniai - objekto geba nustatytą laiko tarpą išlaikyti reikiamą stabilumą ir (arba) vientisumą, ir (arba) šiluminę izoliaciją, ir (arba) kitas reikiamas funkcines savybes, apibrėžtas standartinio atsparumo ugniai bandymo sąlygomis.

Degumas - produkto reagavimas į ugnį, kai nurodytomis sąlygomis jos veikiamas produktas palaikydamas degimą suyra.

Remiantis Lietuvoje galiojančiais LST EN 13501 serijos standartais, medžiagos skirstomos į degumo klases. Be skirstymo pagal degumą (t. y. A1, A2, B, C, D, E, F) taip pat medžiagos klasifikuojamos pagal dūmų susidarymo spartą ir liepsnojančių lašų kiekį žymint raidėmis „s“ ir „d“.

Pagal STR 2.01.04:2004 statybos produktų degumo klasifikavimo reglamentą, mediniai statybos produktai priklauso D s2, d0 klasei. Panaudojus antipirenus, pasiekiama B-s1 klasė.

Lietuvoje pastatai yra skirstomi į tris atsparumo ugniai laipsnius:

  • III laipsnis - įprastai iki 2 aukštų, nedidelio ploto pastatai, kuriuose yra ribojamas žmonių skaičius ir reikalaujama užtikrinti didesnį vandens kiekį gaisrams gesinti. Tokiuose pastatuose draudžiami tam tikri sprendimai, pavyzdžiui, visuomeniniuose pastatuose negalimi atviri laiptai, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi būti bent 10-15 metrų.
  • II laipsnis - pastatai iki 3-4 aukštų, kur leidžiamas didesnis žmonių skaičius, sąlyginai nedidelio ploto. Vandens poreikis gaisrams gesinti iš lauko yra mažesnis, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi sudaryti bent 8-10 metrų.
  • I laipsnis - didelio ploto ir įprastai aukštesni nei 3 aukštų pastatai, kur žmonių skaičius dažnu atveju neribojamas. Atstumas iki šalia esančių pastatų turi sudaryti 4,8-8 metrus.

STR 2.02.01:2004 dalyje „Gyvenamieji pastatai“ reglamentuojama, kad I, II atsparumo ugniai pastatų E, F degumo klasės (degios ir vidutiniškai bei lengvai užsiliepsnojančios) laikančiosios konstrukcijos turi būti apdorotos atsparumą ugniai didinančiais produktais, užtikrinant ne mažesnę kaip B degumo klasę.

Medienos degumo klasės ir priešgaisrinės dangos

Neapdorota statybinė mediena tenkina D2 degumo klasės reikalavimus. Norint pasiekti B, C klasę, medieną reikia impregnuoti, nulakuoti priešgaisriniu laku. A, A2 klasę pasiekti neįmanoma.

II atsparumo ugniai laipsnio bei I atsparumo ugniai laipsnio 3 gaisro apkrovos kategorijos pastato laikančiosioms konstrukcijoms, perdangoms ir t.t. turi būti naudojama mediena padengta priešgaisrinėmis dangomis.

I atsparumo ugniai laipsnio pastato fasadams įrengti medienos gaminiai turi būti padengti priešgaisrinėmis dangomis arba visa sistema turi būti sertifikuota.

Kaip veikia priešgaisrinės dangos?

Norint paaiškinti priešgaisrinių dangų naudą, svarbu suprasti, kas vyksta su medžiu gaisro sąlygomis. Veikiant aukštai temperatūrai, medis skyla į aplinką išleidžiant degias dujas, įskaitant anglies monoksidą, metaną, formaldehidą ir t.t. Dervos lašeliai formuoja dūmus, o likusi dalis suformuoja apanglėjimą. Nors šis sluoksnis gali tarnauti kaip apsauga, bet tam reikia atitinkamo anglies storio.

Degumą mažinančių dangų, tokių kaip druskų tirpalai, lakai ir kt., kurie sumažina ugnies plitimo greitį paviršiumi ir degių produktų išsiskyrimą, veikimas pagrįstas tuo, kad gaisro sąlygomis ribojamas degiųjų dujų susidarymas. Esant liepsnai arba temperatūrai, apsauginė danga suyra padengdama paviršių plėvele arba suformuodama nedegiųjų dujų sluoksnį, kuris sulėtina pirolizės procesus.

Konstrukcijos atsparumą ugniai didinančios dangos veikia absorbuodamos šilumą ir sudarydamos termoizoliacinį sluoksnį. Priešgaisrinė danga nuo temperatūros išsipučia, neleidžia medžio konstrukcijai greitai įkaisti ir užsiliepsnoti.

Papildomas padengimas dažais ar laku

Šiuo atveju reikia detalizuoti konstrukcijos ar elemento paskirtį ir vadovautis priešgaisrinės dangos gamintojo reikalavimus. Jei elementas atlieka dekoro funkciją ir nėra veikiamas UV, drėgmės ar dilimo bei nėra poreikio keisti spalvos, tikėtina, užteks tik padengimo priešgaisrine danga.

Jei paviršius turi būti ir atsparus dilimui arba įgauti tam tikrą spalvą, tai tokiu atveju tikėtina, kad gaminys papildomai turės būti padengtas iš viršaus dažais arba laku.

Oro tarpas tarp medienos ir sienos

Dauguma gamintojų kaip tik nurodo, kad dengiant medieną antipirenu turi būti užtikrintas oro tarpas tarp gaminio ir sienos, prie kurios jis tvirtinamas.

Ar priešgaisrinės dangos tausoja aplinką?

Sunku vertinti. Nors gaminiai nėra hipoalergiški, pastaruoju metu atsirado nemažai produktų, kurie nėra toksiški ar kenksmingi žmogui bei aplinkai.

Didžiausias galvos skausmas architektams - kaip išsaugoti natūralų medžio atspalvį. Deja, bet reta danga leidžia išsaugoti jį natūralų. Kalbant apie poreikį medį nudažyti kita spalva, dalis priešgaisrinių dangų tiekėjų sudaro tokias galimybes ir yra išbandę savo produktų sąveiką su dažais.

Elektros kabelių degumo klasės

Elektros kabelių degumo klasės pateiktos Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, nurodytose Lietuvos standarte LST EN 13501-6 „Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal atsparumą ugniai. 6 dalis. Klasifikavimas pagal elektros kabelių atsako į ugnį bandymų duomenis“, taip pat Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse, Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto standarte Cenelec EN 50575.

Elektros kabeliai ir laidai klasifikuojami pagal jų degumą, šilumos išsiskyrimą, dūmų susidarymą, vertikalų liepsnos plitimą, dūmų tankį ir rūgštingumą bei rūgščių dujų kiekį.

Kabelio EXQ Light Pro 300/500V 3x2.5mm2, apvalus, monolitinis, behalogeninis Cca.

Behalogeniai kabeliai

Degumo klasėms Bca, Cca, Dca dažnai priskiriami (tačiau ne visada) behalogeniai kabeliai. Gaisro metu žalos pridaro ne tiek ugnis, bet ir halogenai, kurie išsiskiria iš kabelių su PVC apvalkalu. Halogenai yra cheminės medžiagos: fluoras (F), chloras (Cl), bromas (Br), jodas (I), kurie degdami paskleidžia tankius, juodus dūmus. Šie dūmai apsunkina matomumą ir evakuaciją, labai kenkia sveikatai. Todėl gyvybės dažnai prarandamos ne dėl atviros ugnies, o dėl uždusimo ir apsinuodijimo dūmais.

Degant behalogeniams kabeliams išsiskiria šviesūs ir beveik skaidrūs dūmai, juose nėra nuodingų medžiagų.

Svarbu suprasti: behalogeniai kabeliai nereiškia, kad jie yra atsparūs ugniai!

Kabelių degumo klasės taikymas

Lietuvoje visuomeniniuose pastatuose pagrindinė kabelių degumo klasė dažniausiai naudojama yra Dca. Kabelio degumo klasės taikomos visiems kabelių tipams (vidaus patalpose) nepriklausomai nuo jų įtampos ar konstrukcijos.

Taigi, elektros kabeliai ir laidai pagal degumo klases turi būti parenkami atsižvelgiant į statinio paskirtį, todėl nebūtina visuose pastatuose montuoti atspariausios (aukščiausios) degumo klasės kabelių bei laidų.

Standartai ir bandymai

  • N ISO 1716 Gaminių reakcijos į ugnį bandymai.
  • EN 60332-1-2 Elektros ir šviesolaidinių kabelių bandymai gaisro sąlygomis.
  • EN 50399 Bendrieji kabelių bandymo metodai gaisro sąlygomis.

tags: #kaip #skirstomas #gaisras #patalpoje