Lietuvai integruojantis į Europos šalių bendriją, kinta tradiciniai požiūriai į daugelį politinių, ekonominių ir socialinių gyvenimo reiškinių. Šios permainos turi įtakos ir žmonių vertybinėms ir socialinėms nuostatoms. Vis dažniau raginama atsigręžti į žmogiškąsias vertybes, žmonių dvasingumą, vis dažniau ,,socialinės nuostatos fenomenas yra daugelio mokslinių diskusijų tema. is yra nuostatos į neįgaliuosius (J.Ruaškus, 2000, p. 87). io visai žmonijai (1997, p.35).
Optimizuojant ugdymo procesą ais dienos sociokultūrinė situacija kelia naujus reikalavimus. iam savo projektus kurti ir įgyvendinti, savo asmenybę puoselėti.. (1997, p.35). is. Ypatingai sudėtinga misija tenka mokyklai. ,,Mokykla sudaro sąlygas moksleiviui įsiugdyti atsakomybės, humanizmo ir demokratijos principais bei vertybėmis pagrįstą dorovinę ir pilietinę savimonę bei nuostatą vadovautis ašiomis vertybėmis savo gyvenime ir veikloje Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (2002, p.7,8).
iama dvasinis vertybis krizė, o visuomenėje ,,vis atsiskleidžia daug mets besikaupusios nesveiko elgesio su savimi ir su kitais ydos (D. Puras, 2006, p.5). Tendencija netinkamai traktuoti ar visai ,,pamiršti dorovės nuostatas suponuoja poreikį formuoti dorovės pamatą, orientuotą į gėrį, grožį, tiesą, nuo mažens, puoselėti meilę ir pagarbą, orumą ir teisingumą, kūrybiškumą ir siekį tobulėti. iau tampa būtinybe, mokytojo pastangos orientuojamos į mokinio žinias. Dorinis ugdymas pabrėžia tvirto žmogaus charakterio ir dorybių formavimo svarbą. Mokytojas privalo turėti teigiamus bendražmogiškus ir bendrapedagoginius bruožus, mokėti daryti poveikį mokiniams ir būti ta ašviesa, kuri uždega vaiko aširdis, nes tik humaniškai bendraujant pasiekiama dorinio ugdymo sėkmė.
Kai doriniu ugdymu rūpinsis žmonės, susiję su menu, literatūra, sportu, kai keisis požiūris į žmogaus vertę visuomenėje, kai mokytojui bus svarbu tas, ką jis daro, tai aši veikla bus svarbi ir mokiniams Dorinis ugdymas, humanistinių vertybių puoselėjimas nkdienos visuomenėje yra vienas aktualiausių ašvietimo reformos bei jos plėtotės keliams ugdymo tikslų, nes kaip pažymi M. Lietuvos pedagogų konferencijos ,, Dorinis mokinis ugdymas pamokoje ir popamokinėje veikloje (2004), pranešimuose patvirtinamas dorinio ugdymo aktualumas ir siklomos praktinės ašios temos įgyvendinimo galimybės. ius vaikus. Mkss visuomenė turi keistis ir keisti nuomonę apie tėvų poveikį vaiko ugdymui. Mokytojo pozicija, įsitikinimai ir bendravimo ypatumai su tėvais svarbūs dorinio ugdymo veiksniai.
Pasak V. Ugdant vaikus doroviškai neapseinama be kito žmogaus vertės pripažinimo. Tai darnaus žmonių gyvenimo, bendravimo ir bendradarbiavimo pagrindas. Anot E. iais daugiau ir didesnis dalykas nei jiems duoda sveikieji. Mokykla turėtų būti tas dorinis mikroklimatas, kuriame vaikas augtų kaip darnios ir išmintingos visuomenės narys, kuris padėtų vaikui suformuoti humanistinių vertybių sistemą, kuria remiantis būtų ugdoma valia ir jausmai, įgyjamos žinios, bei formuojami įgūdžiai. Lietuvos pedagogai, B.Bitinas (2004), E.Martišauskienė(1994), M.Barkauskaitė (2000), L. Jovaiša (1995), Z. Bajorkūnas (1997) ir kt., nagrinėdami dorinio ugdymo klausimus, pažymi, kad dorovinis asmens bruožų ugdymas lemia demokratijos plėtrą Lietuvoje, nacionalinės kultūros tęstinumą, asmens galis plėtotę. ias emocinis arba elgesio problems. Iki ašiol atliktais tyrimais mokslininkai negali atsakyti į klausimą kodėl atsiranda mokinių elgesio problemos. Geriausiai žinoma yra tai, kad ,, problems kyla ne vien dėl vaiko elgesio ir ne vien dėl aplinkos.
Problems atsiranda dėl netinkamos socialinės sąveikos bei transakcijos tarp vaiko ir socialinės aplinkos. Mkss tyrimo problema apima ir ašiuolaikinės visuomenės požiūrį į specialius poreikius vaiks ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose. ,,Vidutiniakai sutrikusio intelekto ugdytinių bendravimo gebėjimų ugdymas - tyrė (V.Gevorgianienė, 1999). Turime padėti jiems sėkmingiau integruotis į visuomenę, turime prisidėti prie pozityvaus js įvaizdžio kūrimo tarp normalaus intelekto bendraamžių, turime kurti saugią ir jaukią visuomenę su mažesne psichologine distancija tarp įvairių jos narių. is spec. poreikis, daro įtaką tarpusavio santykiams.
Žmogaus tapsmą sąlygoja prigimtis, aplinka ir ugdymas. Pedagoginiu aspektu svarbus ugdymas, kuriame dalyvauja ugdytojas ir ugdytinis. Dorinio ugdymo sampratą lemia pasaulėžiūriniai pamatai. is, pasisakyms, genialios vizijos. Raašoma apie dorovės idealą, jo vaidmenį ir reikalavimus, formavimosi kelius ir sąlygas. Pasak senovės graikų filosofo Heraklito ia Efoso, žmogaus dorovės ugdymas yra susiejamas su gyvenimu valstybėje ir savo pilietinių pareigų vykdymu, sugebėjimu savo norus ir interesus taikyti visuomeniniams reikmėms. iais. Priešingai graikų filosofui Heraklitui, Sokratas gynė antikinės visuomenės idealus, siekė įtvirtinti dievobaimingumo idealą ir susitaikymą bei paklusnumą.
ia pažiinti save, pasinerti į savibrandą, užmiršti reals pasaulį, jo netobulumą ir sunkumus. iau Dievo būsi. Remdamiesi Sokrato filosofiniu požiūriu teigiame, kad, pažindamas save, žmogus paži/sta geradarį. Sokrato dorovinės tiesos ir idealo pasaulio idėjas iavystė ir sujungė į vieningą sistemą jo mokinys Platonas. Jo manymu, dorovės kokybė ir santykiai - kito, o pasaulio esmės atspindys, kuris egzistuoja kaip dieviškumo pasireiškimas ir realiame gyvenime, sunkiai pasiekiamas. Žmogaus pastangos yra netobulos, nes susietos su jausmų pasauliu, o dorovinio tobulumo palikimas perkeliamas į anapusį dieviškąjį pasaulį. Platono manymu, aukštą moralę jau nuo prigimties turi tik aukštuomenė, o prastuomenė linkusi į neigiamus poelgius, ir jiems dorovė nebūdinga.
Kritiškai vertindamas Platono pažiūras apie ,,idėjas ir dorovės sampratą, Aristotelis teigė, kad ,,žmonės suformuluoja gėrio ir gerumo sąvokas pagal savo gyvenimo būdą, kurį jie propaguoja ir tos sąvokos ir idėjos pasireiškia atskirais veiksmais. Aristotelio dorovės idealas reiškiasi laime, veikla, kuria jos siekiama ir kuri įgalina pasireikšti žmogui kaip protingai būtybei, o žmogaus paskirtis reikašis protinga veikla. reikašminga tai, kad Aristotelis akcentavo etinį iašauklėjimą kaip ašaltinį ir priemonę doroviniam asmenybės tobulėjimui. Taip pat jis bandė iaškelti ir spręsti bendravimo problemas. (V.Žemaitis, 2005, p.
Idealistai (Platonas, I.Kantas,) vertybėmis laikė tai, kas gera visiems, jeigu jos gali tapti visų žmonių vertybėmis. Jsų nuomone, žmogus privalo tobulinti save, jeigu nori tobulinti kitus. Jeigu žmonės iašmoks vertybėmis vadovautis, tai jie gali pakeisti pasaulį. ioje gamtoje, ir todėl reikia padėti ugdytiniams surasti jas. ios ir ribotos laiko atžvilgiu, o jsų funkcionavimas priklauso nuo to, ar žmonės jas vertina ar jomis naudojasi. Aristotelio idejos darė įtaką Avicenos pažiūroms, kuris teigė, kad būtina iašsiugdyti keturias pagrindines dorybes: saikingumą, dvasios stiprybę, iašmintingumą ir teisingumą. iausia laimė pasiekiama, jeigu žmogus iašsiugdo visų savo dvasios galis harmoniją (V.Žemaitis, 2005, p.38).
io pažiūkrs formavimuisi didelę įtaką padarė Aristotelio ir Augustino dorovės ,,idėjos. Žmogus įsivaizduojamas kaip sielos ir kūno visuma. Dorovinio elgesio prielaida Akvinietis laikė valios laisvę. ioniakomis dorybėmis: tikėjimu, viltimi, meile (V. Žemaitis, 2005, p. ios, stengtis iašlaikyti sveiką kūną ir ramią dvasią. Kūniakus malonumus Epikkūras pateisino tik su sąlyga, kad jie būtų protingi, suderinti su dorove (V.Žemaitis, 2005, p.107-108 ). Gilinantis į dorovinę asmenybės ugdymą, paaškėja, kad tiek Aristotelio, tiek Epikkūro pasekėjai ir kiti autoris dorovės idealas turėjo daug bendra. Pavyzdžiui, asmenybės laisvę ir vieni, ir kiti suvokė kaip vidinę laisvę, nepriklausoma nuo visuomenės. Tai reiaškia, kad didžiausią malonumą žmogus patiria atsiskyręs nuo pasaulio.
ionybės idėjs. iasi vertinimo bei savivokos kriterijai. Vėliau vienas didžiausių Europos filosofas I. Kantas analizuodamas dorovę akcentavo gerą valią. Žmogus privalo elgtis taip, kad jo elgesys būtų visiems priimtinas. Prie dorovės dėsnius priskirtini: aukso taisyklė, artimo meilė, gailestingumas. Be geros valios ir dorovės dėsnio sąvokų, I. Kantas aptarė kitą pagrindinę kategoriją pareigą, kuri apima ir geros valios sąvoką. Žmogaus nelygstamu vertingumu filosofas grindžia orumą, protą (V.Žemaitis, 2005, p .71, 170). Tęsiant I.Kanto mintis apie žmogaus elgesio būdą, pravartu pateikti 17 a. pr. A. Kamenskio (1995) parašytas taisykles dorumui ugdyti. Jos yra aktualios ir dabar.
Autorius propaguoja iašmintingumą, saikingumą, vyriaškumą ir teisingumą. būtina skiepyti vaikams pasiryžimą ir norą kitiems patarnauti. Reikia pradėti nuo pats mažens, kol dvasios dar neapgalėjo ydos. Dorybės ugdomos nuolat elgiantis dorai. ioniakosios etikos nuostata (V. Žemaitis, 2005, p. Gilindamasis į žmoniaškumo sąvokos prasmę Konfucijus (1994) savo darbuose propaguoja meilę žmogui, kartu akcentuodamas, kad mylėti reikia tiek jauną, tiek seną, tiek vyrus, tiek ir moteris, reikia mylėti tokius, kokie jie yra, jsų nežeminti, gerbti. iašsiskleidusi 16a.- 19a..
iamojo istorinio bei filosofinio pobūdžio darbai. Nors, juose nėra iašsakomi dorinio ugdymo principai, bet akivaizdus yra santykių humanizavimas, tikėjimas vaiko galiomis, ašilts santykių tarp mokinių ir mokytojų propagavimas. Teoriniai dorinio ugdymo pagrindai dedami 19 a. pabaigoje ir 20 a. pirmoje pusėje, o nuo 20a. antros pusės suintensyvėja ( empiriniai doroviniai tyrimai). iau apžvelgsime teorinius dorinio ugdymo pagrindų raidą. aitė Bitė ( 1966). S. Šalkauskio pilnutinio ugdymo sampratoje iašryškiami dorinio auklėjimo tikslai bei uždaviniai, kurie grindžiami dorinio ugdymo apraiaškomis: palankumu, pagarba, sugebėjimu iašklausyti, pagalba, teisingumu, sąžiningumu, draugiškumu. S.Šalkauskio darbuose svarstomos dorovės esmės, dorovinio idealo, dorovinio tobulėjimo, grožio ir gėrio problemos (V. Žemaitis, 2005, p.
A. Maceina (1935,1934, 1937), iaškia dorinį žmogaus ugdymą, kaip turintį poveikį...
Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje tolerancija ir kitoniškumo supratimas tampa vis svarbesni, dorinis ugdymas įgauna ypatingą reikšmę. Mokykla ir šeima yra pagrindinės institucijos, formuojančios jaunosios kartos vertybes ir nuostatas. Straipsnyje nagrinėjama, kaip ugdyti toleranciją ir pagarbą kitokiems, analizuojant dorovines vertybes ir ugdymo metodus, kurie gali padėti jauniems žmonėms tapti atvirais, empatiškais ir atsakingais visuomenės nariais.
Įtraukusis fizinis ugdymas pradinėje mokykloje: praktiniai patarimai ir erdvės
Pagrindinės dorovinio ugdymo vertybės:
- Meilė ir pagarba
- Teisingumas
- Atjauta ir empatija
- Atsakomybė
- Tolerancija
Šios vertybės yra esminės kuriant darnią ir įtraukią visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus jaučiasi gerbiamas ir vertinamas.
Tolerancijos simbolis
Pedagogo įtaka doriniam tapsmui
Mokytojas privalo turėti teigiamus bendražmogiškus ir bendrapedagoginius bruožus, mokėti daryti poveikį mokiniams ir būti ta ašviesa, kuri uždega vaiko aširdis, nes tik humaniškai bendraujant pasiekiama dorinio ugdymo sėkmė. Mokytojo pozicija, įsitikinimai ir bendravimo ypatumai su tėvais svarbūs dorinio ugdymo veiksniai.
Šeimos poveikis vaiko dorinio elgesio formavimuisi
Mkss visuomenė turi keistis ir keisti nuomonę apie tėvų poveikį vaiko ugdymui. Tėvų vaidmuo yra nepakeičiamas formuojant vaiko vertybes ir nuostatas. Šeima, kurioje puoselėjama meilė, pagarba ir atjauta, sukuria palankią aplinką doroviniam augimui.
Tyrimai ir rezultatai
Tyrimai rodo, kad vaikai, augantys tolerantiškoje aplinkoje, yra labiau linkę priimti kitokius žmones ir elgtis pagarbiai. Svarbu nuolat stebėti ir analizuoti dorinio ugdymo procesą, siekiant nustatyti veiksmingiausius metodus ir priemones.
Lentelė: Pagrindinės dorovinės vertybės ir jų įtaka
| Dorovinė vertybė | Įtaka |
|---|---|
| Meilė ir pagarba | Stiprina tarpusavio santykius, skatina geranoriškumą |
| Teisingumas | Formuoja sąžiningumą, užtikrina lygybę |
| Atjauta ir empatija | Skatina supratimą, mažina konfliktus |
| Atsakomybė | Užtikrina sąžiningą elgesį, skatina pilietiškumą |
| Tolerancija | Priimama įvairovė, gerbiami kitokie požiūriai |