Pradedant verslą, vienas iš pirmųjų ir svarbiausių sprendimų - pasirinkti tinkamą verslo formą. Ji daro įtaką ne tik įmonės veiklos organizavimui, bet ir finansinei atsakomybei, mokesčių dydžiui bei santykiams su partneriais ir klientais.
Lietuvoje mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dvi populiariausios formos, tačiau jų skirtumai gali turėti didelę reikšmę jūsų verslo sėkmei.
Atsakymą į antraštės klausimą sukonkretina Doc. dr. Martynas Endrijaitis, mokesčių teisės ekspertas, VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas, įvairių nacionalinių ir tarptautinių mokslinių bei praktinių straipsnių mokesčių, teisės, finansų temomis komentarų autorius.
MB ir UAB - kas tai?
Mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dvi skirtingos juridinės formos, kurios Lietuvoje yra populiarios tarp smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali būti UAB steigėjais, o MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys.
Kiti MB ir UAB skirtumai pateikiami lentelėje žemiau.
Mažoji Bendrija | Praktinių situacijų nagrinėjimas
| Kriterijus | Mažoji bendrija (MB) | Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) |
|---|---|---|
| Steigimo procesas | Paprastesnis, nereikalauja pradinio kapitalo | Sudėtingesnis, reikalingas bent 2 500 € įstatinis kapitalas |
| Valdymo struktūra | Sprendimus priima patys nariai | Valdyba, direktorius, akcininkų susirinkimas |
| Atsakomybė | Ribota, nariai neatsako savo asmeniniu turtu | Ribota, akcininkai neatsako savo turtu |
| Pajamos ir pelno paskirstymas | Nariai paskirsto pelną pagal susitarimą | Pelno dalis priklauso nuo turimų akcijų skaičiaus. |
| Investicijų pritraukimas | Ribotos galimybės | Patraukli forma investuotojams |
Dažnai steigiantiems mažąją bendriją kylą klausimas - ar reikia direktoriaus? Mažoji bendrija gali turėti vadovą (direktorių), arba gali jo neturėti - tuomet mažajai bendrijai vadovauja narių susirinkimas. Įmonės valdymo formą reikia pasirinkti pildant įmonės steigimo dokumentus Registrų centro savitarnos sistemoje.
Pagrindinis direktoriaus pareigybės privalumas
Pagrindinis direktoriaus pareigybės privalumas yra tai, kad jo atlygiui taikomi maži mokesčiai. Direktorius mažojoje bendrijoje yra įdarbinamas pagal civilinę vadovavimo paslaugų sutartį, jo atlyginimas apmokestinamas tik gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Nuo 2026 metų MB direktoriaus atlyginimas apmokestinamas progresiniais mokesčiais: iki 12 VDU (vidutinių darbo užmokesčių) dydžio metinėms pajamoms taikomas 15 proc. GPM tarifas, pajamoms nuo 12 VDU ir 36 VDU - 20 proc. GPM tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU - 25 proc.
Jei MB narys nėra direktorius, atlygį už darbą mažojoje bendrijoje jis gali gauti dviem būdais - kaip lėšas asmeniniams poreikiams arba kaip pelno dalį. Lėšos asmeniniams poreikiams yra apmokestinamos 20 proc. GPM ir Sodros mokesčiais (Sodros mokesčių tarifas 20,81 proc. skaičiuojamas nuo pusės išmokėtų pajamų); MB nariui išmokama pelno dalis yra apmokestinama pelno mokesčiu (7 ar 17 proc.) ir 15 proc.
Kitas direktoriaus atlyginimo privalumas yra tai, kad jo nereikia grąžinti į įmonės sąskaitą, jei MB patiria nuostolius.
Kaip apmokestinamos vadovavimo pajamos pagal civilinę sutartį?
Vadovavimo pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį yra B klasės pajamos. Tai reiškia, kad MB jų neapmokestina išmokėjimo metu, o pats vadovas deklaruoja ir sumoka mokesčius metinėje pajamų deklaracijoje.
Taikomi šie principai:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - 20 % iki metinės progresinio apmokestinimo ribos, viršijus ją - 32 %.
- Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - mokamas nuo deklaruotų pajamų, jei asmuo nėra draustas kitur.
- Privalomas sveikatos draudimas (PSD) - mokamas, jei asmuo nėra draustas pagal darbo sutartį ar valstybės lėšomis.
Svarbu suprasti, kad socialinės įmokos nėra automatinės. Jos priklauso nuo konkrečios situacijos ir draustumo statuso.
MB nario PSD pareiga
MB narys privalo būti draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Jei jis:
- nedirba pagal darbo sutartį,
- nėra draustas valstybės lėšomis,
- nevykdo individualios veiklos,
tuomet jis privalo savarankiškai mokėti PSD įmokas, kurios skaičiuojamos nuo minimalios mėnesinės algos. Tai yra viena svarbiausių MB narių pareigų, dažnai pamirštamų praktikoje.
Pelno paskirstymas ir dividendai MB nariams
Kita svarbi pajamų forma - pelno paskirstymas. MB nariai gali gauti pajamas ne tik per civilinę sutartį, bet ir kaip pelno dalį (dividendus).
Dividendams taikoma:
- 15 % GPM,
- netaikomos VSD ir PSD įmokos.
Dividendai išmokami tik tuo atveju, jei MB:
- uždirbo pelno,
- patvirtino metines finansines ataskaitas,
- priėmė sprendimą dėl pelno paskirstymo.
Dėl palankesnio apmokestinimo dividendai dažnai yra efektyvesnis būdas išsimokėti didesnes sumas, tačiau jie negali pakeisti realaus atlygio už vadovavimą.
Skolų išieškojimas iš MB narių ir vadovų
MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl atsako pagal savo prievoles tik jai priklausančiu turtu. MB nariai už MB prievoles atsako tik savo įnašais į mažąją bendriją, t. y., ribotai.
Nors MB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, tačiau atsižvelgiant į MB narių teisę gauti išmokas iš MB avansu išmokamą pelną, teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdant skolos išieškojimą iš MB nario, išieškojimas gali būti nukreipiamas į MB disponuojamas lėšas, kurias MB narys turi teisę gauti kaip pelno dalį.
MB įstatyme numatyta, kad MB narys kaip avansu išmokamą pelną turi teisę gauti MB lėšų savo asmeniniams poreikiams, taip pat MB pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.
Remiantis šia teismų praktika, daroma išvada, kad vykdant skolos išieškojimą iš skolininko, kuris yra MB narys, išieškotojas gali nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias ir iš MB jam pervedamas lėšas, o MB toks antstolio reikalavimas yra privalomas.
tags: #ar #mb #savininkas #gali #buti #direktorium