Dabar mūsų toks amžius, kai norime kuo greičiau palikti vaikystę ir įsilieti į suaugusiųjų pasaulį. Ten viskas mus taip domina : taip norisi greičiau tapti savarankišku, nepriklausomu, pačiam priimti svarbius sprendimus, planuoti savo ateitį, niekam neatsiskaitinėti. Tačiau ar tikrai viskas taip paprasta?
Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar lengva būti jaunam, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę, argumentus už ir prieš, bei kitų šalių patirtį. Diskutuojama tema apie vaikystę ir suaugusiojo gyvenimą, jų skirtumus, privalumus ir trūkumus. Taip pat gilinamasi į klausimus, kas yra atsakingumas, kodėl tai svarbu, ypatingai jaunam žmogui, ir kodėl nelengva būti jaunu.
Jaunimo dalyvavimas politikoje yra svarbus demokratijos elementas. Diskusijos dėl jaunimo įtraukimo į politinį gyvenimą nuolat atsinaujina. Vienas iš klausimų, sulaukiančių daugiausiai dėmesio, yra balsavimo amžiaus mažinimas. Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar reikėtų leisti paaugliams nuo 16 metų balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose Lietuvoje.
Jaunimo politika yra svarbi demokratijos dalis. Šaltinis: jaunimas.org
Visuomenės Nuomonė Lietuvoje
Remiantis „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria idėjai leisti balsuoti nuo 16 metų. 2023 metų lapkričio mėnesį atliktas tyrimas parodė, kad 70 proc. apklaustųjų nepritaria tokiam siūlymui, o pritariantys sudaro tik 22 proc.
Nuomonės skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos. Jaunesni respondentai (18-29 metų) palankiau vertina balsavimo amžiaus mažinimą (32 proc. pritaria), o vyresnių nei 50 metų gyventojų grupėje pritariančiųjų yra vos 16 proc. Daugiausiai nepritariančiųjų gyvena didmiesčiuose (18 proc. pritaria), o kaimiškose vietovėse palaikymas didesnis (27 proc.).
Argumentai Už Balsavimą Nuo 16 Metų
- Jaunų žmonių susidomėjimas savo savivaldybės politiniais klausimais yra svarbus, nes jie dažnai išvyksta studijuoti ar dirbti sulaukę pilnametystės.
- Kol jie gyvena su šeima, jie galėtų tiesiogiai prisidėti prie pokyčių savo savivaldybėse.
- Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Aistė Lazauskienė teigia, kad vyresnio amžiaus žmogus kartais mažiau orientuojasi nei 16-metis, kuris domisi politika ir yra visuomeniškas.
- Ji mano, kad nieko blogo nebūtų, jei savivaldos rinkimuose būtų leista balsuoti nuo 16 metų.
- Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) pabrėžia, kad nėra mokslinių įrodymų, kurie nurodytų konkretų amžių, kada žmogus yra pasiruošęs balsuoti.
- Reikia stiprinti mokyklose pilietinį ugdymą, kuris darytų mūsų jaunus žmones atsparius.
Argumentai Prieš Balsavimą Nuo 16 Metų
- Kritikai teigia, kad jaunimas yra lengviau paveikiamas manipuliacijų.
- Jaunu žmogumi lengviau galima manipuliuoti, jis nėra savarankiškas, jis priklauso nuo tėvų.
- Įtaką daro daugybė dalykų, ypač jaunam žmogui.
- Taip pat baiminamasi, kad rinkimų rezultatus lengva paveikti.
- Seimo nariai išreiškė nuogąstavimus, kad toks sprendimas gali būti ankstyvas, nors ir džiugu, kad jaunimas domisi politika.
Visuomenės nuomonė dėl balsavimo nuo 16 metų. Šaltinis: Baltijos Tyrimai
Kitų Šalių Patirtis
Estija yra viena iš šalių, leidžiančių 16-mečiams ir 17-mečiams balsuoti rinkimuose. Kai kuriose Vokietijos žemėse, kur buvo įvestas balsavimas nuo 16 metų, pastebėtas didesnis aktyvumas ir gyventojų įsitraukimas.
Konstitucinis Aspektas
Lietuvos Konstitucija numato, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Jos 34-ajame straipsnyje nurodoma, kad rinkimų teisę turi Lietuvos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Norint pakeisti šią nuostatą, reikėtų Konstitucijos pataisų.
Politinės Jėgos Ir Perspektyvos
Skirtingų partijų atstovai yra pasisakę už tai, kad būtų leista 16-mečiams balsuoti savivaldos rinkimuose, visgi bendro sutarimo šiuo klausimu Seime tikėtis, panašu, nereikėtų. Kai kurių politinių jėgų atstovai nenori suteikti 16-mečiams teisės balsuoti, nes mano, kad jaunimas dažniau renkasi liberalias partijas.
Jaunimo Dalyvavimas Politikoje
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) inicijavo parašų rinkimą dėl įstatymo pataisų, kurios leistų savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų. LiJOT skelbė rinksianti 50 tūkst. parašų, tačiau Konstitucijos keitimui reikia surinkti 300 tūkst.
Jaunystė - pats gražiausias laikas. Tuo metu žmogus, gali patirti daugiausiai emocijų, kurių nevaržo jokie dideli įsipareigojimai ir svarbios atsakomybės. Tačiau ar numanote kaip atrodo jauno žmogaus gyvenimas, kuris anksčiau laiko pradeda gyventi savarankiškai, pabėga iš namų ir gerai nežino, kas dedasi pasaulyje? Išties, tai labai sunku, nes toks asmuo tikrai nežino, kas yra atsakingumas ir, kur kas anksčiau laiko gali susigadinti savo gražiausius jaunystės metus, per skubėjimą subręsti.
Emigracija
Emigracija yra skaudžiausia Lietuvos realija. Statistikos departamento duomenimis, kasdien iš Lietuvos išvyksta apie 120 žmonių, o gruodžio mėnesį šalį gali palikti milijoninis emigrantas.
Žmones į užsienį gena aukštesnis pragyvenimo lygis, geresnė studijų kokybė ir sveikesnė socialinė aplinka. Daugybė išvažiavusiųjų į gimtinę grįžti neketina, kiti - parvykti žada tik tada, kai gyvenimas tėvynėje pagerės.
Tarptautinės migracijos organizacijos Lietuvos biure veikiančio Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius Justinas Uba sako, kad grįžti gyventi į Lietuvą yra daugiau nei viena priežastis. Čia saugu, švaru ir mažiau konkurencijos siekiant karjeros.
„Nostalgija gimtinei, gamta, artimieji - vaidina didelį vaidmenį, kai žmonės svarsto apie grįžimą atgal. Lietuvoje džiugina gyvenimo kokybė, darbo ir laisvalaikio santykis, tai, kad į darbą viešuoju transportu nereikia važiuoti kelias valandas“, - sako J. Uba.
Emigracija Lietuvoje. Šaltinis: Renkuosi Lietuvą
Vieno langelio principu dirbantis Migracijos informacijos centras per pastaruosius metus sulaukė užklausų iš beveik 50-yje pasaulio šalių gyvenančių Lietuvos emigrantų.
Visgi iš Lietuvos ne tik išvykstama - baigę mokslus, įgiję patirties ir pamatę pasaulio link namų suka ne vienas ir ne du tautiečiai.
Ji pasakoja, kad daugelis jaunų žmonių studijuodami užsienyje pripranta prie geranoriško, lygiaverčio santykio su profesoriais, vyresniais ir daug pasiekusiais žmonėmis, todėl grįžus ilgisi tokio požiūrio į jauną žmogų.
Daugelį norinčiųjų grįžti baugina mintis, kad Lietuvai jie nereikalingi.
Jaunimo Vertybės
Jei jūsų paprašytų išvardinti savo vertybes, kiekvieno iš jūsų jos būtų kitokios ir kiekvienas jas susidėliotų savaip. Vertybių prioritetai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų patirties, aplinkos, kurioje užaugome ir kurioje esame šiuo metu, bei kitų tuo metu mūsų gyvenimui įtaką darančių veiksnių.
Dažnai mėgstama šių dienų jaunimą tarsi sumenkinti, neva jie yra labai sumaterialėję, netikintys, mažiau empatiški ir pan. Tačiau pašnekovų nuomone, šiuolaikinis jaunimas turi ne tik turtingą vidinį pasaulį, bet ir nekintančias tradicines vertybes: šeimą, meilę, draugystę, tikėjimą.
Stereotipų yra ir buvo visais laikais. Jūsų įvardintas stereotipas apie jaunus žmones - vienas ryškiausių ir galbūt dažniausiai girdimų šiandien. Jaunimas galbūt ne visuomet atliepia, ko nori vyresni, kitos kartos žmonės, bet ar anksčiau to nebūdavo?
Vertybės yra žmogaus pamatas, ant kurio yra statoma jo ateitis, tikslai, formuojama asmenybė.