Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai daugiabučių gyventojai susiduria su kaimynais, turinčiais psichikos sveikatos problemų. Tokios situacijos kelia nerimą ir nesaugumo jausmą, ypač kai kaimynų elgesys tampa neprognozuojamas ar net agresyvus. Nors psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys nėra atsakingi už savo būklę ir toli gražu ne kiekvienas iš jų kelia grėsmę aplinkiniams, svarbu žinoti, kaip apsisaugoti ir kaip reaguoti į tokias situacijas.
Straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei daugiabutyje gyvenate su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu kaimynu, kaip rinkti įrodymus ir kur kreiptis pagalbos.
Situacijos Apžvalga: Nerimą Keliančios Istorijos
Nuaidėjo ne viena istorija ir skundas, kai žmonės daugiabutyje gyvena su galimai psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu kaimynu ir nieko dėl to negali padaryti, jeigu jis gąsdina ir verčia jaustis nesaugiai kitus gyventojus. Nors dėl būklės žmogus iš tiesų nėra kaltas ir toli gražu ne kiekvienas psichikos sveikatos sutrikimų turintis žmogus yra agresyvus, netrūksta skundų, kai greta gyvenantys žmonės neturi kaip apsisaugoti nuo netinkamai besielgiančių kaimynų.
Pavyzdžiui, viename Vilniaus daugiabučio rusyje kaimynas išpylė apie 5 kg gyvsidabrio, dėl ko teko evakuoti visus daugiabučio gyventojus. Kaimynams teko po kelis šimtus eurų susimokėti už patalpų tvarkymą. Kitoje situacijoje, Žirmūnuose gyvenantis kaimynas grasino mesti plytą į daugiabutyje gyvenančios merginos automobilį.
Teisiniai Aspektai ir Institucijų Bejėgiškumas
Policija ir psichikos sveikatos centrai dažnai yra bejėgiai, iki kol padaromas nusikaltimas, o įstatymai dažnu atveju reikalauja paties žmogaus sutikimo gydytis. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ką tokiais atvejais reikėtų daryti kaimynams ir kaip padėti sergančiam žmogui, kol dar neprasidėjo žiaurus elgesys.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius teigia, kad jeigu medikai mato, jog žmogus nėra pavojingas šiuo metu, jie nieko negali padaryti, nes teismas žiūri labai formaliai ir nevertina medicininės logikos, kad žmogaus būklė keičiasi, todėl neduoda bet kam leidimo priverstinai hospitalizuoti žmogų.
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė pažymi, kad kaimynai į psichiatrą kreiptis dėl kito žmogaus psichikos sveikatos įvertinimo negali. Raštu kreiptis į psichiatrą dėl psichikos būklės įvertinimo gali tik artimieji, socialinių įstaigų atstovai (pvz., socialiniai darbuotojai) arba policijos atstovai.
Kaip Apsisaugoti: Praktiniai Patarimai
Štai keletas praktinių patarimų, kaip apsisaugoti ir reaguoti į situacijas, kai daugiabutyje gyvenate su kaimynu, turinčiu psichikos sveikatos problemų:
Įrodymų Rinkimas
Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis patikina, jog kabinėjimąsi ar kaimynų gąsdinimą galima vertinti kaip administracinį nusižengimą. Tačiau yra būtina surinkti tokios veikos įrodymus. Įrodymus galima fiksuoti ir mobiliojo ryšio telefonais, jeigu veiksmas vyksta bendrojo naudojimo patalpose, vaizdo stebėjimo sistema.
Baudos už vienkartinius tokius atvejus siekia nuo 30 iki 140 eurų, o pakartotinai - nuo 140 iki 200 eurų.
Kreipimasis į Policiją
M. Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad policija gali padėti tuo atveju, jei žmogus grasina ar gąsdina norėdamas atkeršyti, o ne dėl psichikos sveikatos sutrikimų.
Greitosios Pagalbos Kvietimas
Po įvykio, kviečiant greitąją pagalbą, pacientas nuvežamas į gydymo įstaigą ir iki 3 parų gali būti paguldytas į ligoninę be teismo sprendimo. Jeigu teismas po 3 parų paskiria priverstinę hospitalizaciją, žmogus gydymo įstaigoje praleidžia tiek laiko, kiek paskiria teismas.
Bendradarbiavimas su Artimaisiais ir Socialiniais Darbuotojais
Jei įmanoma, pabandykite susisiekti su sergančiojo artimaisiais arba socialiniais darbuotojais. Jie gali padėti užtikrinti, kad asmuo gautų reikiamą pagalbą ir priežiūrą.
Dalyvavimas Daugiabučio Bendruomenėje
Aktyvus dalyvavimas daugiabučio bendruomenės veikloje gali padėti užtikrinti, kad visi gyventojai jaustųsi saugūs ir gerbiami.
Vaizdo Stebėjimo Sistemos
Įdiekite vaizdo stebėjimo kameras bendro naudojimo patalpose, kad užfiksuotumėte bet kokius incidentus ir turėtumėte įrodymų, jei prireiktų kreiptis į policiją.
Priverstinė Hospitalizacija: Problemos ir Perspektyvos
M. Marcinkevičiaus teigimu, didžiausia problema yra, kad žmogus, dėl kurio kaimynai kvietė greitąją pagalbą ir skundėsi, išleistas namo po priverstinės hospitalizacijos, neretai gydytojų paskirto gydymo nebesilaiko. „Mes išleidžiame paprastai žmones, kurių būklė jau pagerėjusi, bet dažnai, jeigu žmonės yra vieniši ir niekas jų neprižiūri, praeina po gydymo keli mėnesiai ir žmonės nutraukia vaistų vartojimą, vėl pradeda jų psichinė būsena blogėti ir visa istorija kartojasi. Bet šiaip dažniausias atvejis, kai tada tie žmonės išvis neįsileidžia nei slaugytojų, nei socialinių darbuotojų ir mes, kaip specialistai, kalbu ne apie mūsų įstaigą, o apie poliklinikas, neturime jokių galimybių patekti per prievartą į žmogaus butą ir per prievartą ten jam girdyti vaistus“, - atkreipia dėmesį jis.
Ministerija žada pokyčius. M. Oleškevičienė teigia, jog įstatymai tik minėtais atvejais leidžia įsikišti į žmogaus psichikos sveikatos gydymą, bet visgi dažniausiai reikia pačio žmogaus sutikimo, norint jam padėti. Ministerija savo ruožtu praneša, kad nuo liepos 1 dienos poliklinikose atsiras atvejo vadybininko pareigybė. „Tai bus žmogus, kuris skambins ir neduos ramybės pacientui, išėjusiam iš stacionaro, pasiteiraus apie jo sveikatą. Tikimės, kad tai padės kažkiek. Žinoma, tas asmuo turi norėti gydymo, nes niekas jo neprivers gerti vaistų, bet pagalba tą daryti bus“, - teigė M. Oleškevičienė.
Taip pat esą šiemet turėtų atsirasti mobiliosios komandos, kurios padės pacientams, kurie jau ne kartą būtų hospitalizuojami, „neatkristi“ išleidus namo.
Praktiniai patarimai, jei jus persekioja kaimynas
Psichologinė Gerovė Daugiabučiuose: Įsižeminimo Praktikos
Nerimą dėl pandemijos pakeitusi įtampa dėl Rusijos karo Ukrainoje ir toliau sekina daugelio gyventojų psichiką. „Žmonės mieste turi labai nedaug galimybių kur žemę paliesti, ypač tie, kurie gyvena daugiabučiuose. Nusiperka nuskintų gėlių ir jas pasimerkia - tik tiek. O dabar, kai išorėje vyksta nevaldomi procesai, itin emociškai svarbus tapo įsižeminimo principas.
Kaip su stresu tvarkosi kai kurie žmonės? Jie pradėjo balkonuose auginti pomidorus, prieskonines žoleles. Darbas sode ar darže suteikia malonų fizinį nuovargį. „Sode ar darže yra dar ir rezultatas, suteikiantis prasmės jausmą. Pasodini sėklas ir lauki, kol augalas užaugs. Turi jį prižiūrėti. Kai viskas aplink taip neapčiuopiama, atsiranda poreikis bent kažkur turėti aiškumo. Kai augalas ar daržovė išdygsta - tai dar suteikia ir džiaugsmo. Negana to, žmogus patiria ir galios jausmą užsiimdamas su savo augalais, medžiais ar vaiskrūmiais“, - atkreipia dėmesį R. Ji tęsia sakydama, kad būdami lauke kvėpuojame švaresniu oru. „Tai kur kas vertingiau nei laiką leisti skendint nerime. Ir miegas pagerėja. Grįžę iš lauko darbų galime tiesiog natūraliai užmigti - nereikia joki migdomųjų, nes įkyrios mintys nebeatakuoja.
tags: #kaip #apsiginti #nuo #nesveiku #psichiskai #gyventoju