Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją apie tai, kaip tapti buto savininku Lietuvoje, pradedant nuo paskolos klausimų ir baigiant bendrijos niuansais. Aptarsime turto perleidimo galimybes, mokesčius, rizikas perkant būstą ir kitus svarbius aspektus, kurie padės jums priimti teisingus sprendimus.
Turto Perleidimas Šeimos Nariams
Norint perleisti būstą vienam šeimos nariui kitam Lietuvoje, paprastai tai vyksta per dovanos arba perleidimo sutartį.
- Sutarties Sudarymas: Pirmiausia, reikia sudaryti dovanos arba perleidimo sutartį.
- Notaro Patvirtinimas: Ši sutartis turi būti patvirtinta notaro.
- Mokesčiai ir Rinkliavos: Gali tekti sumokėti tam tikrus mokesčius ar rinkliavas, susijusias su turtinės teisės perėjimu.
Kyla klausimas, ar perrašant paskolą tarp bendraskolių, būtų taikomi turto mokesčiai. Ar tai būtų traktuojama kaip turto dovanojimas/pardavimas kitam? Ar tiesiog paskolos perrašymas ir kainuotų tik banko sutarčių perrašymai?
Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar galima perrašyti paskolą, kai buto savininkas gyvena užsienyje ir norėtų perleisti likusią skola buto perleisti kitam asmeniui.
Rizikos Perkant Nepriduotą Būstą
Perkant butą daugiabutyje, kuris nėra priduotas dėl bankrutavusios statybos įmonės, kyla tam tikra rizika. Dabartinis buto savininkas būstą yra nusipirkęs iš banko, kadangi bankas iš statytojo buvo jį atėmęs. Reikia įvertinti, ar yra kažkokia rizika perperkant butą, turint omenyje, kad pats daugiabutis nėra priduotas, nors reikalai link to juda.
Būsto Pirkimas Su Hipoteka Ir Skolomis
Kitas svarbus aspektas - buto pirkimas, kuris yra įkeistas fiziniam asmeniui per hipoteką. Be to, buto savininkas turi kitų skolų, kurias išieško antstoliai. Ar įmanoma butą nupirkti saugiai tokiu atveju?
Būsto Mainai Ir Paskolos Perkėlimas
Jei turite butą su būsto paskola ir norite jį iškeisti į nuosavą namą, kurio vertė didesnė, svarbu išsiaiškinti, ar yra galimybė padaryti mainus ir perkelti esamą paskolą kitam nekilnojamam turtui. T. y. ar galima tą pačią paskolą mokėti toliau, tik bankui užstatyti namą, o buto savininku taptų dabartinis namo savininkas.
Dokumentai Ir Įgaliojimai Pardavimo Atveju
Planuojant parduoti butą, svarbu žinoti, kokius dokumentus ir pažymas reikia turėti einant pas notarą. Jei abu savininkai gyvena užsienyje ir bus rašomi įgaliojimai Lietuvoje gyvenantiems giminaičiams, reikia išsiaiškinti, ar yra galimybė iš karto savininkui gyvenančiam užsienyje su pirkėju sudaryti pardavimo-pirkimo sutartį.
Paskolos Perrašymas Ir Šeimos Turtas
Jei paskola yra imta vieno iš sutuoktinių mamos vardu, svarbu išsiaiškinti, ar vyro mama gali dovanoti šį butą savo sūnui (jūsų vyrui) su paskola. Taip pat, kaip tuomet perrašyti paskolą ir ar padovanotas butas taptų bendru šeimos turtu.
Daugiabučio Bendrijos Klausimai
Gyvenant bute, kuris priklauso kitam asmeniui ir mokant visus mokesčius, svarbu žinoti, ar privaloma pateikti buto savininko įgaliojimą daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai. Taip pat svarbu žinoti, kaip skaičiuojamas kvorumas savininkų susirinkime ir kokia tvarka priimami sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo.
Svarbūs aspektai:
- Kvorumas: Kvorumas skaičiuojamas pagal savininkų skaičių, o ne pagal turimų NT objektų skaičių.
- Sprendimų Priėmimas: Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
- Protokolai: Renkant valdymo organus, protokole turi būti aiškiai nurodyta, kiek balsų buvo "už", kiek "prieš" ir kiek "susilaikė".
Bendrijos Pirmininko Veiksmai Ir Gyventojų Teisės
Jei bendrijos pirmininkas nevykdo savo pareigų ir atsisako šaukti susirinkimą, gyventojai turi teisę reikalauti susirinkimo sušaukimo. Taip pat svarbu žinoti, kaip ginčyti susirinkimo sprendimus ir kokia tvarka skelbiami susirinkimų sprendimai.
Bendrijos Narystė Ir Įstatai
Svarbu išsiaiškinti, kas gali būti bendrijos nariu ir ar įstatai atitinka galiojančius įstatymus. Taip pat svarbu žinoti, ar viename iš bendrijos butų įsikūręs odontologijos kabinetas skaitosi bendrijos nariu.
Bendroji Nuosavybė
Turtas lygiomis arba skirtingomis dalimis gali priklausyti keliems savininkams. Tokiu atveju, visos su turtu susijusios išlaidos dalijamos savininkams proporcingai pagal jiems priklausančią turto dalį. Savo nuosavybės dalį galima parduoti, tačiau pirmiausia ją nupirkti reikia pasiūlyti kitam bendrasavininkui.
Bendrijos Pirmininkas Ir Narystė
Ar daugiabučio namo bendrijos pirmininku gali būti ne bendrijos narys, neturintis patalpų name? Svarbu kelti klausimą, ar prašalaitis bus suinteresuotas dirbti taip, kaip dirba savas žmogus ar savivaldybės įpareigota įmonė.
Svarbiausi Klausimai Ir Atsakymai
Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų, susijusių su buto savininko statusu Lietuvoje:
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar privalau pateikti įgaliojimą bendrijai, jei gyvenu mamos bute ir moku mokesčius? | Taip, privalote, nes naudojimasis butu savaime nesuteikia teisės veikti savininko vardu. |
| Kaip skaičiuojamas kvorumas savininkų susirinkime? | Pagal savininkų skaičių, o ne pagal turimų NT objektų skaičių. |
| Ar gali bendrijos pirmininku būti ne bendrijos narys? | Ne, bendrijos nariu gali būti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas. |
Kaip Įsigyti Pigų Būstą Be Skolų?
Praūžus ekonominiam sunkmečiui iki šiol paklausiausiais rinkoje yra ekonominės klasės būstai, tačiau nekilnojamojo turto (NT) specialistai primena, kad maža kaina dažnu atveju reiškia ir papildomas problemas, pavyzdžiui, skolas. Yra keletas būdų, kaip įsigyti būstą ir išvengti nemalonių staigmenų.
NT specialistai vardija, jog perkant būstą galima paveldėti ne vieną problemą: pradedant įsiskolinimais komunalinių paslaugų tiekėjams, sugadintais skaitikliais ir baigiant netvarkingais būsto ploto matavimais, kai teks mokėti, pavyzdžiui, už bendro naudojimo patalpas, neteisėtai įrengtas naujas langų ar durų angas.
„Paprastai, įsiskolinimai pasitaiko su tuo nekilnojamuoju turtu, kurio vertė yra iki 0,5 mln. litų. Jeigu žmogus parduoda turtą skubiai ir už mažesnę nei rinkos vertę, galima galvoti, kad jis turi finansinių sunkumų ir jie gali išlįsti skolomis“, - įspėja bendrovės „Vilniaus turtas“ direktorius, NT ekspertas Antanas Kudarauskas.
Panašios nuomonės laikosi ir kiti specialistai. "Ober-Haus" Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada sutinka, jog rečiau skolos seka paskui didesnės vertės turtą.
„Iš praktikos galiu pasakyti, kad kuo didesnė turto vertė, tuo sklandžiau vyksta procesas: galbūt pirkėjai ir pardavėjai būna labiau sąmoningi, patyrę. Kai turtas yra mažesnės vertės, esu pastebėjęs, kad problemų gali būti daugiau, tiek įsiskolinimų, tiek baimių prasme, tačiau tai nėra taisyklė.“
„Sukčiavimo ar probleminiai atvejai dažniau pasitaiko, kai siūloma įsigyti vidutinės klasės bustą ar namą už gerokai žemesnę negu rinkos kainą, bei nurodoma, kad savininkas yra išvykęs arba išvyksta į užsienį, tuo pagrindžiant, kodėl kaina yra maža. Tokius būstus reikėtų iš esmės patikrinti, paieškoti, kas yra rašoma apie būsto savininką internete - tai tikrai veikia“, - pataria finansinių konsultacijų įmonės "M Capital Consulting" komercijos direktorius Žilvinas Butkevičius.
Pirmiausia: Areštai, Įkeitimai, Teisminiai Procesai
Specialistai vardija, jog pirmiausiai verta pasitikrinti, kokia yra turto teisinė būklė ir kas yra jo šeimininkas - kitaip tariant, ar pardavėjas yra vienintelis turto savininkas.
„Juridinę dalį sužiūri notaras. Jis kreipiasi į reikalingus registrus ir patikrina, ar butas yra įkeistas, areštuotas, ar jame yra registruoti nepilnamečiai bei išsiaiškina, kokių papildomų dokumentų reikia parduodant turtą. Su notaru reikėtų pradėti bendrauti iš anksto ir tai leis geriau pasiruošti turto įsigijimui“, - pataria M. Čiulada.
Pavyzdžiui, jei bute gyvena nepilnamečiai, gali reikėti teismo sprendimo, leidžiančio parduoti būstą, todėl pasak M. Čiulados, išsirinkus būstą, notarui reikėtų nurodyti turto adresą ir paprašyti pasidomėti turtu. Jeigu notaras pamatys, kad dėl būsto vyksta teisminiai procesai ar turto pardavimas yra kitaip ribojamas - potencialų pirkėją apie tai įspės ir sandorio neregistruos.
Duomenys apie butui priklausančias papildomas patalpas, pavyzdžiui, rūsį, bendras patalpas turi būti nurodyti būsto kadastrinių matavimų byloje arba Registrų centro išraše, tačiau M. Čiulada primena, kad dokumentas turi būti „šviežias“ - ne senesnis nei mėnesio.
Nors registrų duomenys kainuoja, specialistai konstatuoja, jog tai nėra labai dideli pinigai palyginti su būsto įsigijimo kaina, tad verčiau skirti laiko ir kelis šimtus litų pasidomėti tuo, ką perki.
Antras Žingsnis: Skolos Paslaugų Teikėjams
„Tai, kas lieka bute - skaitikliai, baldai - jau turi būti patikrinti paties pirkėjo, niekas kitas to už jį nepadarys, - sako M. Čiulada. - Natūralu, kad perkant būstą reikia skirti daugiau laiko, juk ne batai perkami, vieną kartą apžiūrėti neužtenka. Reikėtų nurašyti skaitiklių parodymus, atsiskaitymo knygelės numerį. Turint šiuos duomenis galima paskambinti komunalinių paslaugų tiekėjams, ir pasitikrinti, ar nėra skolų.“
Nors būsto pardavėjas turi notarui pristatyti pažymą iš namo administruojančios įmonės arba bendrijos apie skolų nebuvimą, iš kitų komunalinių paslaugų teikėjų pažymos yra nebūtinos.
„Kitos pažymos yra neprivalomos, bet pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas tas pažymas pristatytų, tiek iš kitų komunalinių paslaugų tiekėjų, tiek iš, pavyzdžiui, kabelinės televizijos. Jeigu pardavėjas atsisako, tai jau turėtų kelti nerimą“, - mano M. Čiulada.
„RE/MAX Bravo“ biuro vadovas Mindaugas Kazlauskas primena, jog rekomenduojamas ir papildomas skaitiklių patikrinimas, kurį atlieka komunalinių paslaugų bendrovės atstovai, specialiai šiam tikslui kviečiami į būstą.
„Pasitaiko atvejų, kai skaitikliai būna pažeisti. Man asmeniškai teko matyti, kaip karšto vandens skaitiklis neveikė, nors rodmenys buvo matomi“, - prisimena jis.
Priešingu atveju, naujam savininkui gali tekti mokėti už skaitiklių pažeidimą ir neteisingus rodmenis, jei jis nesuskubtų išsikviesti meistro.
Susitarimai - Raštu
Ne visuomet įsiskolinimai reiškia, kad pardavėjas yra nedrausmingas ir nori apgauti, palikdamas skolas naujam turto savininkui.
„Pardavėjo prašymas sumokėti daugiau pinigų tam, kad jis galėtų padengti skolas, gali kelti nerimą, bet aš tai vertinu kaip galimybę turtą įsigyti pigiau, nes kiekviena savininko problema yra privalumas pirkėjui: jis turi didesnių derybinių svertų savo pusėje, - svarsto A. Kudarauskas. - Mano patarimas yra visuomet sudaryti avansinio mokėjimo ir preliminarias sutartis pas notarą tiksliai sužinojus, kokie yra įsiskolinimai.“
Jis primena, kad savininkai ne visuomet nori visos skolos sumos prašyti iš potencialaus pirkėjo, imasi savarankiškai skolintis iš kitų žmonių, o galiausiai skolų padengti nepavyksta. Nors turto pardavėjas privalo sumokėti skolas, patariama sudaryti turto perdavimo - priėmimo aktą, kuriame būtų parašyta, iki kokių skaitiklių parodymų moka ankstesnysis savininkas ir papildomų sąlygų numatyti pirkimo-pardavimo sutartyje.
„Sudaromoje sutartyje yra patariama nurodyti, kad buvęs savininkas parduoda turtą, o ne skolas ir visos skolos yra paliekamos buvusiam savininkui sumokėti. Kitaip būtų nelogiška: jeigu jūs įsigyjate automobilį, su kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, jūsų į kalėjimą neturi sodinti. O paslaugų tiekėjai, mano manymu, elgiasi nesąžiningai, kai reikalauja naują savininką sumokėti ankstesnio savininko skolas, tačiau, esant tokiai sutarčiai, galima kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolos būtų panaikintos ir tokių sėkmingų teismo procesų yra buvę“, - dėsto A. Kudarauskas.
Suskaičiuoti Langus Ir Duris
Ruošiantis pirkti būstą ne mažiau svarbu yra pasižiūrėti kaip būstas atrodo realybėje ir kaip - dokumentuose. Nors specialistai sako, jog tai gali skambėti juokingai, tačiau reikia pasižiūrėti, ar visi langai ir durys yra būsto kadastrinių matavimų byloje. Priešingu atveju, tai gali reikšti, kad angos yra iškirstos neteisėtai.
„Jeigu jūs perkate butą, kuris yra dvidešimt kelių kvadratinių metrų ir buto byla atitinka realybę, manau, nieko nereikia daryti, bet jeigu perkate butą, kuris yra rekonstruotas, prie jo prijungtos papildomos patalpos, tuomet iš savininko turi būti reikalaujama, kad jis atliktų naujus kadastrinius matavimus“, - pastebi M. Kazlauskas.
Kitą vertus, jei laikas yra brangesnis nei pinigai, patariama susirasti konsultantą, kuris patars į ką verta atkreipti dėmesį.
„Natūralu, kad žmonės iš nežinojimo padaro klaidų, tad geriausia konsultuotis su tuo, kuris išmano, kaip viską atlikti tvarkingai. Statistiškai, žmogus būstą perka ir parduoda tris kartus gyvenime: jaunystėje, šeimai pagausėjus ir jai sumažėjus. Laikui bėgant rinka ir įstatymai keičiasi“, - apibendrina M. Čiulada.
Tačiau A. Kudarauskas sako, jog galima pasidžiaugti tuo, kad pastaruoju metu probleminio turto mažėja - tai lėmė pagerėjusi ekonominė situacija.
Komunalinių Paslaugų Bendrovių Patarimai
Komunalinių paslaugų teikėjai taip pat turi ką pasakyti būsimiems NT pirkėjams. Pirmiausia, jie vienbalsiu tvirtina, kad reikia iš pardavėjo reikalauti pažymų, jog šis susimokėjo už gautas paslaugas.
„Būsimam pirkėjui patartume ruošiantis pirkti ir apžiūrint perkamą būstą, atkreipti dėmesį kiek rodo dujų skaitiklis, o įforminant būsto pirkimo-pardavimo sutartį, pareikalauti iš parduodančio būstą savininko pažymos apie atsiskaitymą už suvartotas dujas“, - primena “Lietuvos dujų” Strateginio vystymo skyriaus vadybininkė Jolita Butkienė.
„Perkant NT rekomenduotina bendru šalių tarpusavio suderinimo aktu tarp ankstesnio ir naujo NT savininko, arba NT pirkimo pardavimo sutartyje užfiksuoti apskaitos prietaiso rodmenis, nuo kurių atsiskaitys naujasis NT savininkas - tai gali padėti išvengti galimų ginčų dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją ateityje“, - sako elektros tiekimo bendrovės „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys.
Priešingu atveju, jei pirkėjas neužsitikrins, kad visos ankstesnio savininko suvartotos kilovatvalandės yra apmokėtos, arba neturės tarp abiejų šalių pasirašyto rodmenų suderinimo akto, vėliau gali kilti ginčų dėl skolos.
„Pagal suderinimo aktą, kiekvienai šaliai tenka apmokėti tik jai tenkančią „skaitiklio rodmenų dalį“. Naujajam savininkui neteks atsakyti už senojo skolas“, - sako jis.
Kartu paslaugų teikėjai siūlo suskubti sudaryti naujas paslaugų teikimo sutartis ir patikrinti skaitiklius: geriau prieš turto įsigijimą, bet galima ir iškarto jam įvykus.
„Įsigiję būstą iš karto informuokite vandens tiekėją apie pasikeitusį būsto savininką, pasirūpinkite, kad būtų sudaryta nauja sutartis. Rekomenduojame į namus išsikviesti vandens tiekėjo atstovą, kad būtų patikrinti vandens skaitikliai ir užfiksuoti naujausi jų rodmenys“, - sako „Vilniaus vandenų“ komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Matonienė.
Didžioji Dalis Turto - Su Skolomis
Turto banko Teisės skyriaus vadovė Justė Žibūdienė informuoja, kad Turto bankas bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas valstybės vardu administruoja nuo 2015-ųjų. Turto bankas nepaveldi piniginių lėšų, kilnojamojo turto ir žemės sklypų be pastatų, šį turtą valstybės vardu perima valdyti atitinkamai VMI ir NŽT.
„Kasmet Turto bankas pagal išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus, teismo sprendimus konfiskuoti turtą ir/ar dovanojimo sutartis perima apie 400 vnt. įvairios paskirties turto: gyvenamosios (butai ar jų dalys, gyvenamieji namai ar jų dalys), žemės ūkio (fermos, sandėliai), inžinerinės infrastruktūros (gręžiniai, vandentiekio bokštas, vamzdynai), sodo pastatų ar jų dalių, garažų, kuro sandėlių, administracinės ir kt. paskirčių, ir įmonių akcijų“, - paaiškina ekspertė.
Ji priduria, kad nuo 2015 metų kovo iki 2022 m. liepos 21 d. Turto bankas iš viso gavo 3172 palikimo perėjimo valstybei liudijimus, pagal kuriuos surašyti 3199 priėmimo-perdavimo aktai (patalpos, pastatai ir statiniai bei jiems priskirti žemės sklypai), taip pat paveldėti 117 įmonių akcijų paketai.
J. Žibūdienė informuoja, kad turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais: kuomet turtas yra su skolomis, taip pat paveldėtojai atsisako priimti labai prastos būklės turtą ir jo dalis, žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra.
„Didžioji dalis perimto nekilnojamojo turto yra gyvenamosios paskirties, t. y. butai ar jų dalys, taip pat bendrabučio tipo kambariai ar jų dalys bei gyvenamieji namai su kitais pastatais (daržinės, tvartai sandėliai ir kt.) ar jų dalys. Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų, štai praėjusiais metais aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų. Visgi tokios didelės vertės turtai yra labiau išimtis nei taisyklė. Didžioji dalis (apie 60 proc.) paveldėto ir perimto nekilnojamojo turto yra su skolomis (areštuotas, įkeistas, kt. kreditoriniai reikalavimai). Vidutinis skolinio įsipareigojimo dydis - apie 2 500 eurų, mažiausia buvusi skola - 5 eurai, didžiausia - 700 tūkst. eurų“, - vardija pašnekovė.
Daugiausiai Nepaveldėto Turto - Vilniuje Ir Vilniaus Rajone
Turtas, atitenkantis valstybei, gali būti visoje Lietuvoje. J. Žibūdienės teigimu, nepaveldėtų objektų atsiranda ir regionuose, ir didmiesčiuose. Anot pašnekovės, teritorinis perimamo turto pasiskirstymas atitinka ir vietovių dydį, tačiau yra vietovių, kur valstybė nėra perėmusi nė vieno nekilnojamojo turto objekto, tai - Birštono ir Neringos savivaldybės.
„Per visą laikotarpį nuo 2015-ųjų daugiausia turto - apie 300 ir daugiau, perimta Vilniaus mieste ir rajone; Kauno mieste ir rajone - daugiau nei 200 objektų; Šiaulių mieste ir rajone, Klaipėdos mieste ir rajone bei Akmenės rajone - daugiau nei 150 objektų; Radviliškio rajone, taip pat neatsilieka Mažeikių, Kėdainių, taip pat Panevėžio miestas ir rajonas kartu - perimta virš 100 objektų. Kitose savivaldybėse perimta iki 100 objektų ir mažiau. Skaičiuojant pagal apskritis, didžioji dalis turto perimta Šiaulių apskrityje, po to rikiuojasi Kauno ir Vilniaus apskritys, toliau Klaipėdos, Panevėžio, Utenos, Telšių, Marijampolės, Alytaus ir Tauragės apskritys“, - išvardija Turto banko atstovė.
Dėl Paveldėjimo Teisės Kreipiasi Retai
Tiesa, įpėdiniai turi teisę kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ar konstatavimo, jog palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu, kartu ginčijant palikimo perėjimo valstybei liudijimą, ir tokiu būdu susigrąžinti valstybės perimtą turtą.
„Paveldėtojai tokiais atvejais turi padengti Turto banko patirtas išlaidas bei palikėjo skolas, jei tokių būta. Tokie atvejai, kai turtas teismo keliu gražinamas paveldėtojams nėra dažni ir tesudaro 4,65 proc. nuo viso perimto turto (viso 149 atvejai nuo 2015 m. kovo iki 2022 m. liepos)“, - skaičiuoja J. Žibūdienė.
Ji tęsia, kad viena iš trijų priežasčių, kodėl paveldėto turto įpėdiniai vis tik atsisako, yra prasta turto būklė arba, kai paveldima tik nekilnojamojo turto dalis, pvz.: trečdalis vieno kambario buto, aštuntadalis sandėlio ir pan. Taigi, didelę dalį valstybės paveldimo turto sudaro turtas, kuris rinkoje nėra itin likvidus, yra apleistas, kaimiškose vietovėse, bendrabučiuose arba turto dalys.
„Šias tendencijas galima aiškiai matyti ir Turto banko skelbiamuose aukcionuose. Sakykime kitą savaitę rugpjūčio 8-ąją prasidės 48 aukcionai, iš jų net 30 yra paveldėto turto aukcionai, iš jų 14 aukcionų bus parduodamos paveldėtos turto dalys. Brangiausias kitą savaitę (rugpjūčio 8-11 dienomis) parduodamas paveldėto turto objektas yra Kaune, jo pradinė kaina 52 470 tūkst. eurų, pigiausias - vos 11 eurų vertės dalis buto su rūsiu ir dalimis ūkinių pastatų“, - informuoja J. Žibūdienė.
Turto banko skaičiavimais, per visą veiklos laikotarpį iš visų perimtų butų apie 65 proc. buvo visas butas, o butų dalių - 35 proc., tačiau ne retas atvejis, kai paveldėjus dalį buto, po kurio laiko paveldima ir likusi dalis. Priešingas atvejis su gyvenamaisiais namais - iš visų perimtų gyvenamųjų namų (sodybų pastatų) apie 32 proc. visas gyvenamasis namas, o gyvenamųjų namų dalių - 68 proc.
Paruošti Pardavimui Reikia Kelerių Metų
Kaip turtas atitenka valstybei?
- Jei jis - paveldėtas, valstybei pereina pagal notaro išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (Turto bankas kreipiasi į notarą dėl turto paveldėjimo valstybės vardu)
- Jei dovanotas, pagal notarine forma patvirtintą dovanojimo sutartį (nekilnojamasis turtas ir akcijos)
- Jeigu turtas yra konfiskuotas valstybės naudai turtas, jį perduoda antstoliai, vykdantys teismo sprendimus.
- Turtas, neturintis savininko, arba kurio savininkas nėra žinomas, teismo sprendimu perduodamas valstybei nuosavybėn (Turto bankas kreipiasi į teismą dėl nekilnojamojo turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn).