Klausimas: Norime griauti seną namą ir statyti naują. Nuo ko reikia pradėti darbus ir kur kreiptis?
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad statinio griovimas Statybos įstatyme apibūdinamas kaip viena iš statybos rūšių.
Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas leidimas ir projektas griaunant nuosavą namą ar pastatą Lietuvoje. Atsakymus pateikia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, remdamasi Statybos įstatymu ir kitais teisės aktais.
Statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas
Inspekcija rašo, kad statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas yra nustatomas pagal statinio kategoriją, statybos rūšį, statinio paskirtį bei teritoriją, kurioje yra žemės sklypas.
Atvejai, kada privalomas SLD naujo statinio statybai, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte.
Kada NEREIKIA gauti statybos leidimo
Kada privaloma gauti SLD griovimui?
Atvejai, kada privaloma gauti SLD griovimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte - t. y. ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę.
Pažymėtina, kad statytojas (užsakovas), norėdamas griauti ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, privalo per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Statybos inspekcijai pateikti informaciją apie numatomą statybos (griovimo) pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos pradžios.
Pažymą apie statinio nugriovimą išduoda Statybos inspekcijos administracijos padalinys Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų statinių, kuriems griauti privalomas SLD, nugriovimo atveju.
Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą SLD nereikalingas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos (griovimo) užbaigimą.
Statinys laikomas nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba po žemės paviršiumi (giliau kaip 0,5 m) likę esančios laikančiosios konstrukcijos.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatose nurodyta, kad teikiant kadastro tvarkytojui prašymą išregistruoti statinį, kuriam griauti SLD nereikalingas, iš Nekilnojamojo turto registro kartu su prašymu turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuotas šio statinio nugriovimo ar jo žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas.
Šiuo metu Statybos įstatyme reglamentuota, kad leidimas nugriauti statinį privalomas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą.
Arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys.
Atkreipiame dėmesį, kad SLD taip pat visada privalomas kultūros paveldo statinio griovimui.
Tais atvejais, kai statiniai patenka į atitinkamas saugomas teritorijas iki atliekant griovimo darbus, reikėtų įvertinti nustatytų apribojimų turinį (pavyzdžiui, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 90 punkte pažymėta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu) ir, jei privaloma, griovimo darbus suderinti su atitinkamomis institucijomis.
Kada reikalingas statinio projektas?
Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus SLD.
Statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus (SLD), išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais.
Apibendrinant šias Statybos įstatymo nuostatas, nesudėtingojo statinio nugriovimui ir atskirai stovinčio neypatingojo statinio nugriovimui ar sunykusio statinio dalių išardymui projektas bei SLD, kurį išduoda atitinkama savivaldybės administracija, neprivalomi, tačiau jeigu norima nugriauti neypatingąjį statinį, kurio konstrukcijos sujungtos su kitais (negriaunamais) pastatais, privaloma parengti griovimo aprašą ir gauti SLD.
Statinio kategorijos nustatymas
Taigi, nustatyti statinio kategoriją reikia vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis, atsižvelgiant į statinio parametrus ir požymius.
Praktiniai patarimai
Norint išsiaiškinti, ar konkrečiu atveju privaloma gauti SLD statinio nugriovimui ar naujai statybai, pirmiausia reikia nustatyti statinio kategoriją (vadovaujantis STR 1.01.03:2017 nuostatomis).
Jei planuojama nugriauti neypatingos kategorijos pastatus, kuriems taikomos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos išimtys (griaunami statiniai nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę ir pastatyti ne anksčiau kaip prieš 50 metų), tuomet neprivaloma rengti griovimo aprašą ir gauti SLD.
O planuojant nugriauti neypatingos kategorijos pastatą, kuris nepatenka į Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas išimtis ar nugriauti ypatingos kategorijos pastatą, privaloma parengti projektą ir gauti SLD.
Nesudėtingų statinių griovimui neprivalomas SLD.
VTPSI atkreipia dėmesį, kad planuojant statyti gyvenamosios paskirties pastatą SLD privalomas visais atvejais.
Apibendrinant:
- Nesudėtingojo statinio nugriovimui projektas ir SLD neprivalomi.
- Atskirai stovinčio neypatingojo statinio nugriovimui projektas ir SLD neprivalomi.
- Snykusių statinio dalių išardymui projektas ir SLD neprivalomi.
- Jei norima nugriauti neypatingąjį statinį, kurio konstrukcijos sujungtos su kitais pastatais, privaloma parengti griovimo aprašą ir gauti SLD.
- SLD visada privalomas kultūros paveldo statinio griovimui.
Prieš pradedant griovimo darbus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais ir įsitikinti, kad laikomasi visų teisės aktų reikalavimų.