Kaip gauti kaimyninio sklypo planą: svarbūs aspektai ir patarimai

Perkant sklypą pastato statybai reikia žinoti daug aktualių niuansų. Žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas - svarbiausi sklypo duomenys, nustatantys sklypo panaudojimo galimybes. Žemės sklypai gali patekti į daugelį apsaugos zonų / teritorijų, kurios riboja sklypo vystymą ir naudojimą, nustato specialias žemės naudojimo sąlygas. Būtina žinoti kokios komunikacijos yra sklype, kokios šalia sklypo, kokios sąlygos jų pasijungimui. Ne retas atvejis, kai dėl komunikacijų atvedimo sudėtingumo negaunamas statybos leidimas. Svarbiausia komunikacija - elektra. Vanduo ir nuotekos. Miesto (komunalinės) / vietinės. Dujos. Neprivaloma, bet patogi komunikacija. Kelias - privažiavimas prie sklypo. Servitutinis, siauras / platus, oficialus, kelio danga.

Mes Jums padėsime išsiaiškinti visus šiuos niuansus, atsakyti į iškilusius klausimus, išspręsti iškilusias problemas.

Atstumai iki sklypo ribos ir aukščio reikalavimai

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Yra numatoma, kad iki 8,5 m aukščio pastato (priestato) atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m. Jei pastatas yra aukštesnis, šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato dalies.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Sklypo reljefo keitimas ir nuotekų tvarkymas

Atšilus orams Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Visais atvejais žemės naudotojų teises gina ir jų pareigas nustato įstatymas. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Statinio statybos metu sklypas turėtų būti formuojamas pagal statinio projekto sprendinius. Sklypo planas - techninio projekto sudedamoji dalis, kurioje nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai. Jis turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų. Reglamente nustatyta, kad, viršijant didžiausią leistiną sklypo reljefo nuolydį (12 proc.), jis turi būti sumažinamas atitinkamai pertvarkant (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.) reljefą.

Jei sklypas tokioje teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklype paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. Kai komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno nėra, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.

Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, ji turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų. Jeigu kaimynai nesutaria kitaip, atraminė sienutė turi būti statoma savo sklype, taip kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

VTPSI vykdo statybos valstybinę priežiūrą ir su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams (iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo). Kitais atvejais tokius kaimynų ginčus reikėtų spręsti civilinius santykius ar aplinkos apsaugą (kai pažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai) reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Želdinių sodinimas ir tvorų statyba

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.

• jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc.
• jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.

Statybos leidimai ir reikalavimai

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą. Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas. Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).

Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai

Norint padalinti žemės sklypą ir pakeisti paskirtį reikia rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, tik pirmiausia reikia gauti leidimą iš savivaldybės. Prašymą leidimui gauti galite užpildyti www.zpdris.lt arba kreiptis į matininkus, sudaryti paslaugų teikimo sutartį (prašymą užpildys ir pateiks jie).

Reikia rengti formavimo ir pertvarkymo projektą. Vienu metu padalijate ir prijungiate prie esamų sklypų. Ir tada rengiami jau sujungtų sklypų žemės dokumentai. Kreipkites į formavimo ir pertvarkymo projektus rengiančius žmones.

Norint atidalinti sklypą gretimiems sklypams, reikia gauti iš savivaldybės leidimą rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Po to kreiptis į įmonę, kuri tai galėtų atlikti.

Prieš parduodamas dvi dalis B sklypo savininkas gali kreiptis į mus ir mes paruošime sklypo atidalinimo planą, kurį reikės pateikti notarui.

Pradžioje reiktų įsigyti sklypą (per pusę), 1/2 vienas ir 1/2 antras kaimynas. Vėliau reiktų pradėti rengti formavimo pertvarkymo projektą (tai būtų apjungimo ir padalinimo projektas), po to pasirengti geodezines bylutes, suderinti jas NŽT ir registruoti Registrų centre.

Kita situacija ar galimybė daryti detalaus plano korektūrą (jei šioje teritorijoje buvo rengtas detalus). Šiaip idealus variantas būtų viską susitvarkyti per formavimo pertvarkymo projektą.

Geodeziniai matavimai ir jų svarba

Jei nusprendėte statyti tvorą, jai prireiks projekto, o taip pat - geodezinių matavimų, kad statinys atitiktų detaliojo plano reikalavimus. Pastačius statinį, atliekami kadastriniai matavimai - padaroma topografinė nuotrauka.

Kadastriniai (geodeziniai) matavimai reikalingi, norint tiksliai žinoti žemės nuosavybės plotą ir ribas, kad nekliudomai būtų galima disponuoti savo nekilnojamuoju turtu. Taigi ir norint jį parduoti.

Kadastriniai (geodeziniai) matavimai pradedami nuo reikiamos informacijos surinkimo, o tuomet atliekami teritorijos matavimai, siekiant užtikrinti tikslumą. Surinkęs ir parengęs visus duomenis, matininkas su žemės šeimininku suderina žemės sklypo ženklinimo dieną. 10 dienų iki žemės sklypo ženklinimo dienos, apie ženklinimą išsiunčiami informaciniai pranešimai atitinkamiems asmenims. Matininkas, atlikęs matavimus lauke, specialia programine įranga parengia žemės sklypo planą ir pateikia jį tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri patikrą atlieka per (apytiksliai) 10 darbo dienų.

Taip, norint gauti statybos leidimą, kadastriniai (geodeziniai) žemės sklypo matavimai yra reikalingi.

Kadastriniai matavimai neturi galiojimo termino, t. y. galioja tol, kol nėra atliekami kokie nors pakeitimai. Taip ir su kadastro duomenų atnaujinimu - jei buvo atlikti kokie nors žymūs žemės sklypo ar statinio pakeitimai, tuomet kadastrinius matavimus reikia atlikti iš naujo.

Orientacinės matininkų ir geodezininkų paslaugų kainos

tags: #ar #galiu #gauti #kaimyninio #sklypo #plana