Ar galima susigrąžinti mokesčius už būsto paskolą Lietuvoje?

Būsto paskolos gali turėti reikšmingų pasekmių namų ūkiams, ypač kalbant apie mokesčių lengvatas ir vyriausybės iniciatyvas, skirtas sumažinti finansinę naštą paskolos gavėjams. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į pajamų mokesčio lengvatas, susijusias su būsto paskolomis, kurios leidžia susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio.

Lietuvos gyventojai gali susigrąžinti iki 20 proc. sumokėtų palūkanų už vieną būsto paskolą, deklaruodami savo 2023 metų pajamas, siekiant sumažinti didėjančių palūkanų normų finansinę naštą namų ūkiams.

Būstui skirtos paskolos dažnai turi privalumų, ypač kai jos deklaruojamos mokesčių tikslais, nes tai gali lemti reikšmingas mokesčių grąžinimo sumas. Be to, svarbu paminėti, kad tam tikriems paskolų tipams taikoma lengvata, leidžianti gyventojams susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio, pavyzdžiui, 15% pajamų mokesčio lengvata taikoma būsto paskoloms, paimtoms iki 2009 metų, taip pat ir studijų paskoloms.

Deklaravimo procesas apima įvairių pajamų, įskaitant paskolų palūkanas, deklaravimą. Be to, svarbu nepamiršti mokesčių deklaracijų, ypač metinės pajamų mokesčių deklaracijos proceso, kurį turi atlikti Lietuvos gyventojai.

Deklaruojant turtą (turto) ir pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, svarbu gauti reikiamus dokumentus ir vadovautis mokesčių mokėtojų turto ir įsipareigojimų deklaravimo gairėmis.

Sprendimas skolintis pinigų iš banko būstui pirkti - rimtas žingsnis. Paskola yra svarbus ir ilgalaikis įsipareigojimas, kuris gali turėti įtakos jūsų ir jūsų šeimos gerovei ateityje. Todėl visiškai suprantama, kad galvoje gali kirbėti daugybė įvairiausių klausimų. Į visus klausimus, susijusius su būsto paskola, visada atsakys banko darbuotojai.

Būsto paskolos sutartį rekomenduojama sudaryti tik tada, kai su banko specialistu aptarsite visas sutartyje jums nustatytas sąlygas ir keliamus reikalavimus.

Būsto paskola

Pagrindiniai aspektai imant būsto paskolą

Pateikiame keletą svarbių aspektų, kuriuos reikėtų žinoti imant būsto paskolą:

• Paskirties Tikslas: Bankas suteikia būsto paskolą konkrečiam tikslui - būstui pirkti, statyti ar remontuoti. Sudarę kredito sutartį, jūs įsipareigosite gautus pinigus naudoti tik pagal sutartyje nustatytą lėšų panaudojimo paskirtį. Atminkite, kad paskolą suteikęs bankas turi teisę patikrinti, kam buvo panaudoti pinigai.
• Patogumas: Taip, nes taip yra patogiau jums, būsto paskolos gavėjui. Kai įmokos automatiškai pervedamos iš to paties banko sąskaitos į būsto paskolos sutartyje nurodytą sąskaitą, paskolos gavėjui nereikia rūpintis lėšų pervedimu įmokos mokėjimo dieną. Tereikia sąskaitoje turėti pakankamą likutį įmokai sumokėti, o įmokų dieną reikiama suma automatiškai pervedama į nurodytą banko sąskaitą. Skolintis iš savo banko patogiau. Be to, tiems klientams, kurie negauna darbo užmokesčio į SEB banką, galima suteikti galimybę naudotis nemokama riboto naudojimo mokėjimo sąskaita, kuri skirta kredito ir palūkanų grąžinimui.
• Delspinigiai: Jei nebus sumokėta būsto paskolos sutartyje nustatytu laiku, bankas turės teisę skaičiuoti sutartyje nustatytus delspinigius ir taikyti kitas sutartyje numatytas sankcijas, pavyzdžiui, didinti palūkanų maržą ar taikyti baudas. Nepadengus skolų ilgesnį laiką, bankas gali nutraukti paskolos sutartį, jums gali tekti grąžinti visą pasiskolintą sumą, jūs rizikuosite prarasti įkeistą turtą. Laiku nemokamos įmokos turėtų neigiamą įtaką jūsų kredito istorijai, nes informaciją apie skolininką ir jo skolą bankai perduoda skolų registrui. Skolų informacija yra prieinama ne tik bankams, bet ir kitoms įvairias paslaugas išsimokėtinai teikiančioms įmonėms.
• Ankstesnis Grąžinimas: Paskolą galima grąžinti anksčiau, negu nustatyta sutartyje. Jeigu paskola grąžinama palūkanų keitimo dieną, tai galima padaryti nemokamai. Jeigu pinigai grąžinami ne palūkanų keitimo dieną, paskolos gavėjas turi sumokėti teisės aktuose numatytą mokestį (Kompensacijos apskaičiavimo taisyklės), bet ne daugiau kaip 3 proc. Galimybė grąžinti paskolą anksčiau aptariama paskolos sutartyje. Sutartyje nustatyta, kokius veiksmus reikia atlikti norint grąžinti paskolą pirma laiko ir koks už tai yra taikomas mokestis. Banko specialistai pataria - jeigu dar prieš sudarydami sutartį žinote, kad jūsų finansinės aplinkybės pasikeis ir jūs artimiausiu metu praturtėsite, pavyzdžiui, pardavę savo turimą turtą, o gauta suma norėsite padengti būsto paskolą, numatykite tokią galimybę paskolos sutartyje.
• Bendraskolis: Visi, kurie pateikia prašymą gauti būsto paskolą, turi žinoti, kad, perkant būstą kartu su bendraskoliu, pavyzdžiui, sutuoktiniu, abu skolininkai įsipareigoja vykdyti sudarytą sutartį. Tai reiškia, kad abu bendraskoliai yra vienodai atsakingi už finansinių įsipareigojimų vykdymą - laiku mokamas mėnesio įmokas ir paskolos grąžinimą.
• Sutarties Sąlygų Keitimas: Keisti sutarties sąlygas po to, kai ji jau sudaryta, galima tik bendru - paskolos gavėjo ir banko - susitarimu. Abi šalys sudaro paskolos sutarties pakeitimą. Jei sutartis keičiama paskolos gavėjo prašymu, taikomas mokestis už sutarties sąlygų pakeitimą.

Būtinai aptarkite visas būsto paskolos sutarties sąlygas ir reikalavimus su banko specialistais, o prieš sudarydami sutartį, atidžiai ją dar kartą perskaitykite.

Jei jau esate nusižiūrėję savo svajonių būstą ir apsisprendėte jį pirkti, užpildykite būsto paskolos paraišką. Norėdami pirmiausia aptarti skolinimosi galimybes, užsiregistruokite į specialisto konsultaciją.

Palūkanų Normos ir Bankai

Dažniausiai aptariamos palūkanos - skirtos bankui. Iš jo skolinamasi ir už tai, kad bankas suteikia paskolą - jis taiko sutartas palūkanas. Užsakovo galimybė - sutikti su jomis arba ne, tad pasirašyti sutartį arba ne. Tiesa, ne visada Jūs mokate palūkanas bankui. Jeigu skolinate bankui jūs, tai yra, laikote pinigus taupomojoje indėlių sąskaitoje - tuomet bankas moka palūkanas Jums. Tai yra tam tikra prasme uždarbio galimybė, tačiau reikia suprasti, kad dažniausiai mokamos palūkanos gana mažos ir atsiperka tik ilgalaikėje perspektyvoje.

Palūkanų dydis yra nurodytas procentais.

Palūkanų Tipai

Palūkanos gali būti dviejų tipų:

• Nominaliosios palūkanos
• Realiosios palūkanos

Europos Centrinis bankas patikslina, kad nominaliosios palūkanos yra tokios, dėl kurių abi pusės susitaria faktiškai. Jeigu turite būsto paskolą - nominaliosios palūkanos yra ta norma, kuri mokama už suteiktą paskolą. Jeigu esate pasidėjęs indelį - tuomet tai yra norma, kurią bankas moka jums. Patikslinama, kad: „Paskolų turėtojai nominalią palūkanų normą moka, o indėlininkai - gauna“.

Yra keletas veiksnių, kurie daro įtaką nominalioms palūkanų normoms:

• Centrinio banko politika. Centrinis bankas, pavyzdžiui, Europos Centrinis Bankas (ECB), nustato palūkanų normas, kuriomis bankai skolinasi vieni iš kitų.
• Infliacijos lūkesčiai. Investuotojai atsižvelgia į tai, kokios, jų manymu, bus infliacijos ateityje, kai priima sprendimus dėl investicijų. Jei investuotojai mano, kad infliacija ateityje didės - jie gali reikalauti didesnės grąžos už savo investicijas, kad kompensuotų perkamosios galios praradimą.
• Ekonomikos augimas. Kai ekonomika auga - įmonės paprastai skolinasi daugiau pinigų, kad finansuotų savo plėtrą. Tai gali didinti palūkanų normas, nes didėja paskolų paklausa.
• Vyriausybės skolos lygis. Kai vyriausybė turi daug skolų - ji turi skolintis daugiau pinigų, kad padengtų savo palūkanų mokėjimus. Tai gali didinti palūkanų normas, nes padidėja paskolų paklausa.

Realioji palūkanų norma yra nominali palūkanų norma minus infliacijos lygis. Kitaip tariant, tai yra palūkanų norma, kurią gaunate atsižvelgdami į prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jei nominali palūkanų norma yra 5 %, o infliacija - 2 %, tai reali palūkanų norma yra 3 %. Tai reiškia, kad jūsų pinigai per metus išaugs 3%.

Realios palūkanų normos yra svarbios priimant finansinius sprendimus, nes jos leidžia palyginti skirtingų investicijų grąžą. Pavyzdžiui, jei taupomajame lape gaunate 5 % palūkanų, o infliacija yra 2 %, tai jūsų pinigų perkamoji galia per metus išaugs tik 3 %. Kita vertus, jei investuojate į akcijas, kurių metinė grąža yra 10 %, o infliacija yra 2 %, tai jūsų pinigų perkamoji galia per metus išaugs 8 %.

EURIBOR ir Būsto Paskolos

Paskutiniu metu yra labai daug kalbama apie baisųjį Euribor. Būsto paskolų palūkanas sudaro dvi dalys. Viena yra kintama, o kita - pastovi. Štai kintamoji dalis apskaičiuojama atsižvelgus į Europos centrinio banko nurodymus.

Euribor (Euro Interbank Offered Rate) yra euro tarpbankinės palūkanų norma. Tai reiškia, kad tai yra palūkanų norma, kuria bankai euro zonoje skolinasi vieni kitiems trumpalaikiam laikotarpiui (nuo vienos savaitės iki vienerių metų).

Euribor yra svarbi referencinė palūkanų norma, nes ji turi įtakos daugeliui kitų euro zonos palūkanų normų, įskaitant tas, kurias mokate už paskolas ar gaunate už indėlius.

Štai keletas svarbių dalykų apie Euribor:

• Penkios trukmės.
• Kasdien skelbiama. Euribor skelbiama kiekvieną dieną (darbo dienos euro zonoje) 11:00 CET arba šiek tiek vėliau.
• Europos pinigų rinkų institutas (EMMI). EMMI yra atsakinga už Euribor apskaičiavimą ir skelbimą. Jų svetainėje galite rasti daugiau informacijos apie Euribor, įskaitant istorinius duomenis ir metodiką.

Jei norite sužinoti šiandienos Euribor normas - galite pasidomėti bankų interneto svetainėse arba finansų naujienų portaluose. Pavyzdžiui, vakar, 2024 m. birželio 3 d., 3 mėnesių Euribor norma buvo 3,782%.

EURIBOR palūkanų norma

Kaip veikia hipotekos palūkanos Kodėl Palūkanų Normos Yra Didinamos?

Palūkanų normos didinamos dėl kelių priežasčių:

• Siekiant Kovoti Su Infliacija: Pagrindinė centrinių bankų, tokių kaip Europos Centrinis Bankas (ECB), užduotis yra palaikyti kainų stabilumą. Tai reiškia, kad jie siekia užtikrinti, jog infliacija (prekių ir paslaugų kainų kilimas) būtų žema ir stabili. Jei infliacija pernelyg didelė - centriniai bankai gali padidinti palūkanų normas, kad padarytų skolinimąsi brangesnį ir sumažintų vartojimą bei investicijas. Dėl to sumažėja prekių ir paslaugų paklausa, o tai padeda sulėtinti kainų kilimą.
• Siekiant Skatinti Taupymą: Kai palūkanų normos yra aukštesnės - taupymas tampa patrauklesnis, nes gaunate didesnę grąžą už savo indėlius. Tai gali paskatinti žmones taupyti daugiau pinigų, o tai gali sumažinti pinigų apyvartą ekonomikoje ir padėti kontroliuoti infliaciją.
• Siekiant Sustiprinti Valiutą: Palūkanų normų didinimas gali padaryti tam tikrą valiutą patrauklesnę užsienio investuotojams. Taip yra todėl, kad investuotojai gauna didesnę grąžą už savo investicijas į aukštesnes palūkanas mokančias valiutas. Didesnė užsienio investuotojų paklausa gali padidinti valiutos kursą, o tai gali padėti eksportuotojams ir pakenkti importuotojams.
• Ekonomikos Augimo Reguliavimas: Centriniai bankai gali naudoti palūkanų normas ekonomikos augimo reguliavimui. Jei ekonomika auga pernelyg sparčiai - bankai gali padidinti palūkanų normas, kad sulėtintų augimą ir išvengtų perkaitimo. Priešingai, jei ekonomika auga per lėtai - centriniai bankai gali sumažinti palūkanų normas, kad paskatintų skolinimąsi ir investicijas bei paskatintų ekonomikos augimą.

Svarbu pažymėti, kad palūkanų normų didinimas ne visada yra naudingas. Pavyzdžiui, tai gali apsunkinti įmonėms ir vartotojams skolintis, o tai gali pakenkti ekonomikos augimui. Be to, palūkanų normų didinimas gali sustiprinti stiprias valiutas ir pakenkti silpnoms valiutoms.

Prieš nuspręsdami padidinti palūkanų normas - centriniai bankai atidžiai apsvarsto visus galimus poveikius.

Seimo Iniciatyva Dėl GPM Lengvatos

Grupė opozicijai priklausančių Seimo narių siūlo vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už būsto paskolas. Tokia pataisa Seime inicijuojama Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms.

Pataisos autoriai sako, kad, preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų, o šį netekimą siūloma kompensuoti iš bankų mokamų mokesčių. Balandį Seimas jau nepritarė opozicijos siūlymui dalį naujo laikino bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.

Dalis gyventojų ir dabar gali apmokestinamąsias pajamas susimažinti atimdami palūkanas už vieną būsto kreditą, paimtą iki 2009 metų, iki kada galiojo GPM lengvata.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė antradienį sakė, kad ECB ir toliau didinant bazines palūkanų normas politikai turėtų ieškoti galimybių padėti papildomų išlaidų dėl to patiriantiems gyventojams. Jos teigimu, geriausia pagalba - gyventojų pajamų didinimas, tačiau Seimas ir Vyriausybė gali siūlyti ir kitus sprendimus.

Galimybės Susigrąžinti GPM

Iki 2009-ųjų metų imtų būsto paskolų palūkanoms taikoma 15 proc. pajamų mokesčio lengvata. Todėl gyventojai, kurie paskolą būstui pirkti ar statyti ėmė iki 2009 metų, gali susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio. Kita maloni aplinkybė yra ta, kad šia lengvata gali pasinaudoti ir Jūsų sutuoktinis (su sąlyga, kad paskolos ėmimo momentu jau buvote susituokę). Taigi, šiuo atveju deklaruoti naudinga, juolab kad praktikoje grąžinamos už būsto paskolas sumos yra didžiausios.

Atsakymas į klausimą ar reikia deklaruoti paskolą už studijas analogiškas paskolos būstui atveju. Valstybė remia gyventojų siekį siekti aukštąjį mokslą, todėl grąžina sumokėtus mokesčius nuo sumos, sumokėtos už studijas. Šiuo atveju taip pat taikomas 15 proc. tarifas, o lengvata priklauso jeigu mokate už pirmas bakalauro, magistro ar daktaro laipsnio studijas.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryti iki 2009 m. sausio 1 d.

Tokios palūkanos gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2008 m. gruodžio 31 d. (imtinai) buvo paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), tai iš savo 2009 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių metinių apmokestinamųjų pajamų gali atimti palūkanas, mokamas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), už kuriuos mokamas palūkanas gyventojas iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Gyventojas, gavęs kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti bei pats mokantis už jį palūkanas, iš savo apmokestinamųjų pajamų gali atimti visą per atitinkamą mokestinį laikotarpį faktiškai sumokėtų palūkanų sumą.

Su klausimu ar reikia deklaruoti paskolą yra susidūręs dažnas Lietuvos gyventojas, turintis įsiskolinimų. Taigi, jei sandorio vertė (paskolintų pinigų suma be palūkanų) yra didesnė nei 10 000 Lt ir sudaryta per paskutinius 12 mėnesių (arba deklaravimo metu yra galiojanti t. y. negrąžinta), tada šią paskolą reikėtų deklaruoti.

Pastebėjome, kad klientai, klausdami ar reikia deklaruoti paskolą dažniausiai turi omenyje tas paskolas, už kurias galima susigrąžinti mokesčių permokas. Šiuo atveju klausimą reikėtų pakreipti kiek kita linkme ir klausti ar naudinga deklaruoti paskolą būstui? Būsto paskolos atveju egzistuoja tam tikros malonios aplinkybės.

Per metus taikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). Maksimali įmokų suma, nuo kurios galima susigrąžinti GPM, negali viršyti 25 proc. apmokestinamos pajamos negali būti mažesnės arba lygios per metus taikomam NPD.

Siūlome Jums naudotis naršyklėmis „Google Chrome“, „Mozilla Firefox“ ar naujausia „Microsoft Edge“ versija.

tags: #ar #galima #susigrazinti #uz #busto #paskola