Ar Galima Vykdyti Individualią Veiklą Gyvenamojoje Patalpoje?

Dažnam jaunam verslininkui, nusprendus pradėti vykdyti savo veiklą, iškyla klausimas, kokią verslo formą pasirinkti. Šiame straipsnyje aptarsime individualios veiklos (IDV) vykdymą, gyvenamosios vietos deklaravimą ir su tuo susijusius mokesčius bei kitus svarbius aspektus.

Individualios Veiklos Pradžia ir Registracija

Norint pradėti vykdyti individualią veiklą pagal pažymą (toliau IDV), reikia prisijungti prie e. VMI portalo elektroninių paslaugų srities Mano VMI ir per sistemą pateikti mokesčių inspekcijai prašymą REG812 Fizinio asmens prašymas įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą.

Kaip įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą?

Prieš pradėdami vykdyti individualią veiklą, turite VMI pateikti Fizinio asmens prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą. Individualią veiklą galima pradėti vykdyti nuo prašymo pateikimo dienos. Prašymą patogiausia pateikti elektroniniu būdu per portalą Mano VMI skyrelyje: Paslaugos -> Individuali veikla pagal pažymą -> Individualios veiklos pagal pažymą užsakymas, keitimas, atsidariusiame lange paspauskite Pildyti. Prašymą taip pat galite pateikti atvykę į artimiausią teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). *Atvykti į VMI aptarnavimo padalinius galite tik iš anksto užsiregistravę. Individualią veiklą galima pradėti vykdyti nuo prašymo pateikimo dienos.

Mokesčiai Vykdant Individualią Veiklą

Vykdant IDV, svarbu žinoti apie taikomus mokesčius ir įmokas:

• Gyventojų pajamų mokestis (GPM): 5 procentų GPM tarifas. Dažnai IDV veiklą vykdantys gyventojai renkasi alternatyvą pripažinti leidžiamais atskaitymais sumą, kuri lygi 30 proc. gautų (uždirbtų) IDV pajamų. Tokiu atveju gyventojas neprivalo turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
• Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos: Įmokos sodrai mokamos nuo 50 proc. Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų tarifas 29,7 proc. (31,7 proc jei IDV vykdantis asmuo dalyvauja papildomame pensijų kaupime mokėdamas papildomas įmokas savo lėšomis.
• Privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokos: Privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokų tarifas 9 proc. Jos skaičiuojamos nuo pajamų nuo kurių skaičiuojamos ir VSD įmokos, t.y. nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

IDV vykdantis asmuo kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos turi sumokėti sodrai 9 proc. IDV vykdantys asmenys gali kas mėnesį nemokėti 9 proc. PSD įmokų, jeigu už juos tos įmokos jau yra sumokėtos, pvz. dirba pagal darbo sutartį, yra valstybės tarnautojai, pensininkai, neįgalieji, studentai ir ar kt. Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1, 2, 6 dalyse bei 6 str. 4 d. įvardinti asmenys.

Pasibaigus kalendoriniams metams asmenys, vykdantys IDV, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas PSD įmokas.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus procesas kiekvienam Lietuvos gyventojui, įskaitant tuos, kurie vykdo individualią veiklą.

Kas turi deklaruoti gyvenamąją vietą?

Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:

• Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje.
• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai (toliau - užsieniečiai), atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės (toliau - užsieniečiai), kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, nurodyti 3 punkte, deklaraciją pateikia per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą.

Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?

Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, nustatytos formos deklaraciją ir reikiamus dokumentus pateikia:

• Tiesiogiai atvykęs į deklaravimo įstaigą.
• Elektroniniu būdu.

Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą.

Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių (pvz.: dėl neįgalumo, ligos, buvimo gydymo ar socialinės globos įstaigoje) negali pats atvykti į deklaravimo įstaigą, klausimą dėl tokio asmens deklaracijos priėmimo, deklaravimo įstaigos darbuotojui nuvykstant į šio asmens gyvenamąją vietą, sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas arba jo pareigas vykdantis deklaravimo įstaigos darbuotojas.

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tikslinimas ir keitimas

Deklaravimo duomenys tikslinami ar keičiami, jeigu:

• Gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti neteisingus jo (ir (ar) kartu gyvenančių jo šeimos narių) deklaravimo duomenis.
• Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens (asmenų) neteisingus deklaravimo duomenis.
• Pasikeitus pastato, buto, patalpos numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui.
• Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo, ištaisymo ar atstatymo.

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas

Deklaravimo duomenys naikinami, jeigu:

• Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
• Panaikintas užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Atsisakyta išduoti užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Pasibaigė užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas arba Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikas.
• Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikė prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą

Asmuo deklaruodamas savo gyvenamąją vietą ir deklaracijoje pažymėjęs atitinkamą lauką apie pažymos gavimą, gauna pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Anksčiau savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pažymą gauna deklaravimo įstaigai, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pateikęs prašymą.

Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Jei vienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) pageidauja, pažyma gali būti išduodama ir nepilnamečiam vaikui.

Išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimas

Paslauga sudaro galimybę asmeniui deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaravimo įstaigoje, - seniūnijoje, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Deklaracijoje asmuo nurodo išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą.

Deklaracija galios nuo nurodytos išvykimo datos tik tuo atveju, jei deklaracija pateikta prieš išvykstant.

Individuali Veikla Gyvenamojoje Patalpoje

Nors Lietuvoje įprasta manyti, kad gyvenamosios paskirties patalpos gali būti naudojamos tik poilsiui ir įprastam žmonių gyvenimui, vis dėlto teisės aktai leidžia tokiomis patalpomis plačiai naudotis ir ne pagal paskirtį - ne tik gyvenimui, bet ir ekonominei veiklai vykdyti. Nepakeitus patalpų paskirties iš gyvenamosios į komercinę, pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą galima vykdyti tokias veiklas kaip, pavyzdžiui, kompiuterių programavimas, konsultacinė, draudimo, teisinė, architektūros, fotografavimo veikla, ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, pradinis bei bendrasis vidurinis ugdymas, meninė kūryba bei kitos.

„Kadangi teisės aktai numato baigtinį veiklų sąrašą, prieš pradedant naudoti butą ne gyvenimui, o ekonominei veiklai vykdyti, būtina pasitikrinti, ar planuojama vykdyti veikla patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, ar visgi reikia keisti buto paskirtį iš gyvenamosios į kitą. To neatlikus, Statybos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę“, - pažymi S.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Svarba Vilniuje

Vilniaus miesto savivaldybė siekia atkreipti gyventojų dėmesį į gyvenamosios vietos deklaravimo problematiką ir paskatinti persiregistruoti. Konkretaus skaičiaus, kiek šiuo metu sostinėje gyvena asmenų, kurie čia nedeklaravo gyvenamosios vietos, nėra.

„Tiksliai atsakyti yra tikrai sudėtinga, bet poliklinikose matome šimtu tūkstančiu daugiau klientų, nei mieste yra deklaruotų gyventojų, aukštosiose mokyklose 30 tūkst. daugiau studentų, nei jų deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje“, - su žurnalistais pasidalijo J. Lukošius.

Tai reiškia, kad sostinė praranda pajamas: žmonės kasdien naudojasi viešąja infrastruktūra ir kitomis paslaugomis, bet jų mokesčių dalis nenukeliauja į šios savivaldybės biudžetą. 1145,5 euro - tiek vidutiniškai vienas žmogus miesto biudžetą papildo kiekvienais metais, pabrėžia savivaldybės atstovas.

Dažniausiai tai yra susiję su tuo, kad žmonės nejaučia poreikio deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje, nemato bėdos. Kartais ir nesupranta, jog jų mokesčiai nukeliauja kitoms savivaldybėms ir dėl to nukenčia miestas, kuriame jie gyvena.

Anot mero, atlikta apklausa parodė, kad 73 proc. vilniečių supranta, kad miesto biudžetas priklauso nuo užsiregistravusių skaičiaus, 82 proc. mano, kad nedeklaravę vietos vilniečiai turi neigiamos įtakos Vilniaus miestui, o 87 proc. laikosi nuomonės, kad savivaldybė turėtų labiau motyvuoti gyventojus oficialiai registruotis Vilniuje.

Finansinės paskatos už deklaruotą gyvenamąją vietą

Persiregistravusiems ir Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams bus suteikiama finansinė paskata, vienkartinis dovanų paketas. Tai reiškia, kad tik šiuo laikotarpiu užpildžius specialią paraišką ir ją patenkinus, vilniečiai galės sulaukti dovanų ir finansinių paskatų.

Taigi, jau 2026 m. gyventoją pasiektų vienkartinis 50 eurų vertės dovanų paketas (10 vilniaus viešojo transporto bilietų, 2 kvietimai į „Skalvijos“ kino centrą, kvietimas į Lazdynų baseiną, kelionės bilietas sostinės elektriniu laivu). 2027 m. ir 2028 m., kai žmogus jau būtų metus pragyvenęs mieste, prasidėtų finansinė paskata.

Būtų sudaroma galimybė susigrąžinti dalį jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Skaičiuojama, kad leista susigrąžinti iki 50 proc., kas atitenka miestui nuo asmens sumokėtų mokesčių. Tiesa, suma negalėtų būti didesnė nei 500 eurų per metus ir ne didesnė nei 1000 eurų per dvejus metus.

Tikinama, kad modelis suprojektuotas taip, kad nebūtų nuostolingas savivaldybei. Tai reiškia, kad net ir atėmus dovanų paketą ir finansinę paramą, miesto biudžetas sulauktų daugiau nei pusę minėtos sumos.

Posėdyje pirmininkavęs miesto meras Valdas Benkunskas kvietė palaikyti šią iniciatyvą, nes teigė matantis „didelę prasmę“.

„<...> Nėra jokio sukčiavimo, nėra jokio falsifikavimo dėl gyvenamosios vietos. Nesiūlome fiktyviai deklaruoti kažkokiame bute Gedimino prospekte. Šios tvarkos sėkmė priklausys nuo komunikacijos, kaip mums pavyks pasiekti tuos pačius universitetus, studentus, kaip pavyks skaidrinti būsto nuomos rinką ir panašius dalykus“, - kalbėjo sostinės meras.

Negyvenamosios Paskirties Patalpos ir Gyvenamosios Vietos Deklaravimas

Nekilnojamojo turto rinkoje pasitaiko atvejų, kuomet naujai vystomuose projektuose yra patalpų, kurios yra ne gyvenamosios, o poilsio ar kitos paskirties. Taip dažniausiai yra dėl to, jog žemės sklype, kuriame yra vystomas naujas projektas, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą nėra galimybės statyti gyvenamosios paskirties pastatų.

Nors Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nenustato sąlygų, kurias turi atitikti patalpa, kurioje ketinama deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tačiau VĮ Registrų centro direktoriaus patvirtintose Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklėse nustatyta, jog norint pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją, be kita ko, patalpa ar pastatas, kur deklaruojama gyvenamoji vieta, turi būti gyvenamosios paskirties arba pastato paskirtis Nekilnojamo...

Seniūnijos Teikiamos Paslaugos

Seniūnijos atlieka svarbų vaidmenį teikiant įvairias paslaugas gyventojams, įskaitant notarinius veiksmus ir leidimų išdavimą.

Notariniai veiksmai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus:

• Tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti.
• Liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą.
• Liudija parašo dokumentuose tikrumą.

Seniūnijos gyventojams notarinių veiksmų atlikimo paslaugos suteikiamos nemokamai. Išduotus įgaliojimus bei parašo, dokumento nuorašų, išrašų tikrumą tvirtina seniūnas. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose.

Asmuo, kreipdamasis dėl tam tikrų notarinių veiksmų atlikimo, pateikia asmens dokumentą seniūnijos vyr. specialistei, kuri patikrina dokumento galiojimo datą, nustato asmens tapatybę ir jo gyvenamąją vietą. Taip pat nustatoma kokio pobūdžio notarinis veiksmas pageidaujama atlikti, nes vadovaujantis LR Notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus. Tik tada atliekamas pagal kompetenciją galimas notarinis veiksmas, kuris registruojamas notariniame registre, patvirtinant paslaugos gavėjo parašu.

Leidimų prekiauti išdavimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-06-11 įsakymas Nr. Seniūnai, kurių teritorijoje bus vykdoma prekyba (teikiamos paslaugos), išduoda Leidimus prekiauti (teikti paslaugas) kioske, paviljone, iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos, batutų, pripučiamų atrakcionų, žaislų nuomos, cirko vaidinimų, laipynių, vandens pramogų parko paslaugų ir kitai veiklai, kuriai netaikomos Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatos. Išduodamas leidimas gali būti elektroninis ir popierinis. Elektroninis leidimas išduodamas elektroninėmis priemonėmis per Licencijų informacinę sistemą. Leidimai prekiauti (teikti paslaugas) renginių ir švenčių metu išduodami renginio ir šventės trukmės laikui.

Leidimas išduodamas pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams metams. Leidimas išduodamas laikotarpiui, už kurį sumokėta rinkliava.

Leidimo galiojimo panaikinimas

Leidimo galiojimas gali būti panaikintas, jei:

• Asmuo pateikia prašymą dėl leidimo galiojimo panaikinimo.
• Paaiškėja, jog asmuo leidimui gauti pateikė neteisingus duomenis arba suklastotus dokumentus.
• Asmeniui du kartus leidimo galiojimo metu už Prekybos ir paslaugų teikimo Vilniaus rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių pažeidimus buvo paskirtos nuobaudos.
• Leidimo galiojimo metu buvo gauta pagrįstų skundų (pagrįstais laikomi tokie skundai, kuriuos ištyrus paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos pažeidimus).
• Vieta reikalinga savivaldybės poreikiams.

Prašymą suteikti paslaugą galima pateikti tiesiogiai atvykus į seniūniją, registruotu laišku arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt). Parengtas leidimas išduodamas asmeniui, tiesiogiai atvykus į seniūniją, registruotu laišku, elektroniniu laišku ar per e. Leidimai neišduodami prekiaujantiems ar teikiantiems paslaugas nuosavybės teise priklausančiose ar nuomojamose teritorijose, Vilniaus rajono prekyvietėse (turgavietėse). Prekiauti, teikti paslaugas išduodami atskiri leidimai atitinkamoje seniūnijoje.

Išvados

Apibendrinant, individualios veiklos vykdymas gyvenamojoje patalpoje yra galimas, tačiau būtina atsižvelgti į teisinį reglamentavimą, mokesčius ir gyvenamosios vietos deklaravimo niuansus. Vilniaus miesto savivaldybė skatina gyventojus deklaruoti savo gyvenamąją vietą, siūlydama finansines paskatas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į negyvenamosios paskirties patalpų nuomos ypatumus ir tinkamų verslo liudijimų pasirinkimą.

tags: #ar #galima #gyventi #vienoje #patalpoje #ir