Ar Galima Ginčyti Varžytynes: Pagrindai ir Aspektai Lietuvoje

Vykdymo procesas yra sudėtingas mechanizmas, kuriame svarbu užtikrinti tiek kreditoriaus, tiek skolininko teises. Lietuvoje, kaip ir kitose teisinėse valstybėse, yra numatyta galimybė ginčyti varžytynes, jei manoma, kad jos vyko pažeidžiant įstatymus ar suinteresuotų asmenų teises.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokiais pagrindais galima ginčyti varžytynes, kokios yra suinteresuotų asmenų teisės ir kaip antstoliai turėtų veikti vykdymo procese, kad būtų išvengta ginčų.

Teisinis Reglamentavimas

Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 602 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu - nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Taigi įstatymo leidėjas, įtvirtindamas naują nurodytų aktų negaliojimo pagrindą, suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus ir dėl kitų esminių pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu.

CK 6.394 straipsnio 2 dalimi pirmiausia siekiama užtikrinti nekilnojamojo daikto pirkėjo teises į žemės sklypą. Šio pirkimo-pardavimo sandorio šalys, naudodamosi sutarčių laisve, turi teisę susitarti dėl žemės sklypo dalies, kurią nekilnojamasis daiktas užima ir kuri būtina pirkėjui naudoti pagal paskirtį, šalių tarpusavio teisių ir pareigų.

Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra jau nurodęs, kad CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatos yra imperatyviosios. Taip pat šios suformuluotos nuostatos yra privatinės, o ne viešosios teisės normos. Tačiau vien ta aplinkybė, kad šioje teisės normoje išvardytos konkrečios teisės, kuriomis vadovaujantis gali būti naudojamasi žemės sklypo dalimi, nesudaro pagrindo aiškinti, kad taip yra apribotos asmenų teisės sudaryti kitokius sandorius dėl tarpusavio teisių nustatymo.

Taigi ši teisės norma aiškintina taip, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjas ir pardavėjas turi susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, bet nebūtinai tik šiame straipsnyje tiesiogiai įvardytais pagrindais, t. y. kad pirkėjas naudosis žemės sklypu nuosavybės, nuomos ar užstatymo teise.

Kartu antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų, todėl vykdymo procese CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatą reikia aiškinti atsižvelgiant į antstolio funkcijas bei vykdymo proceso specifiškumą.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad antstolis neturi teisės sutarties šalių vardu, priverstinai parduodamas nekilnojamąjį turtą, susitarti dėl pirkėjo teisės į skolininkui priklausantį žemės sklypą. Dėl to CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostata vykdymo procese siekiant užtikrinti pirkėjo interesų apsaugą gali būti taikoma tik tiek, kiek ji nustato antstoliui pareigą pateikti turimą informaciją apie žemės sklypą.

Be to, byloje išaiškinta, kad CPK 626 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, kai hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jei išieškoma iš hipoteka įkeisto turto.

Ikiteisminis Skolų Išieškojimas

„Teismo sprendimas būtinas, jeigu skolos neįmanoma susigrąžinti be priverstinio vykdymo priemonių. Tačiau labai dažnai pakanka ir ikiteisminio išieškojimo procedūros, kai antstoliui pavyksta įtikinti skolininką atsiskaityti geruoju.

Tokiu atveju galima kreiptis tiesiai į antstolį ir pasinaudoti jo teikiama paslauga - tarpininkavimu vykdant turtines prievoles. Ikiteisminis išieškojimo procesas kreditoriui ir skolininkui yra gerokai pigesnis. Toks būdas padeda išvengti žyminio mokesčio teismui bei vėlesnių priverstinio sprendimo vykdymo išlaidų.

Imtis tarpininkavimo vykdant turtines antstolis gali tik tada, kai turtinės prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Antstolių įstatymo 25 straipsnis reikalauja, kad kreipdamasis dėl šios paslaugos į antstolį, kreditorius pateiktų dokumentus, patvirtinančius skolininko turtinės prievolės egzistavimą ir jos dydį.

Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo kreditorius gali kreiptis į bet kurį Lietuvoje veikiantį antstolį. Teikdamas šią paslaugą, antstolis veikia kaip derybų tarpininkas. Jis taiko įvairias priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas.

Skolininkui gali būti siunčiamas antstolio siūlymas atsiskaityti su kreditoriumi ir tuo pačiu paaiškinama, kokios pasekmės jo laukia, jei būtų pradėtas teisminis ginčo nagrinėjimas bei priverstinio vykdymo procesas. Daugeliui įsiskolinusių asmenų to visiškai pakanka.

Žmonės suvokia, kad po teismo sprendimo už skolos išieškojimą jie bus priversti mokėti daug brangiau, todėl nedelsdami atsiskaito su savo kreditoriais. Iki teismo sprendimo derantis su skolininku, kartais naudinga pasinaudoti ir antstolių teikiama faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga.

Kai tam tikros aplinkybės užfiksuojamos teisinėmis priemonėmis, bylinėtis su skolininku dažnai nebeprireikia. Jeigu ikiteisminėmis priemonėmis atgauti skolos vis dėlto nepavyksta, vertėtų ilgai nelaukiant pateikti ieškinį teismui.

Kuo greičiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė atgauti savo lėšas. Priešingu atveju skolininkas gali pasirūpinti, kad visos lėšos iš jo sąskaitų būtų išslapstytos „kojinėse“ arba jo turtas taptų kitų asmenų nuosavybe.

Gali atsitikti ir taip, kad sumažės skolininko pajamos, arba kad jis (bent jau oficialiai) bus atleistas iš darbo ir apskritai nebeturės pajamų. Dėl tos pačios priežasties ir po teismo sprendimo į antstolį patartina kreiptis nedelsiant.

Tačiau šiuo atveju vykdomąjį raštą jau galima pateikti tik tiems antstoliams, kurių veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji, darbo arba turto buvimo vieta.

Kreditoriaus ir Antstolio Bendradarbiavimas

Visada daugiau laimi tie kreditoriai, kurie aktyviai bendradarbiauja su antstoliais priverstinio vykdymo procese. Todėl nereikėtų manyti, kad pakanka tik pateikti vykdomąjį raštą antstoliui, sumokėti jam pinigus, ir išieškojimas jau bus sėkmingas.

Naudinga suteikti kuo daugiau informacijos apie skolininką ir jo turtinę padėtį. Tada nebūtų gaištamas laikas antstoliui aiškinantis tokias aplinkybes, kurios kreditoriui ir taip „aiškios kaip ant delno“, nes jis skolininką paprastai pažįsta daug geriau.

Civilinio proceso kodeksas (CPK) išieškotojui užtikrina galimybes ne tik dalyvauti vykdymo procese, bet kai kuriais atvejais - ir pasirinkti sprendimo vykdymo būdą. Pavyzdžiui, išieškotojas turi teisę pasirinkti, į kokį turtą nukreipti išieškojimą pirmąja eile.

Antstolio Veiksmai ir Procedūros

Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per 3 darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.

Nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais - ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui.

Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimo įvykdyti sprendimą negalima, raginimas skelbiamas interneto svetainėje www.antstoliai.lt, kol sueis jame nustatytas sprendimui įvykdyti gera valia skirtas terminas.

Tais atvejais, kai išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti ir prašo jį atnaujinti, praleistas terminas antstolio gali būti atnaujintas dėl priežasčių, kurias antstolis pripažino svarbiomis.

Sprendžiant, ar terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleistas dėl svarbių priežasčių, vertinamas svarbiomis priežastimis nurodomų aplinkybių pobūdis: tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo išieškotojo valios, trečiųjų asmenų (susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.)) veiksmai su terminą praleidusiu išieškotoju, terminą praleidusio išieškotojo veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės.

Jeigu prašymą atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą pateikęs išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas kartu su prašymu nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą, arba šių įrodymų nepakanka prašymui atnaujinti terminą išnagrinėti, antstolis patvarkymu išieškotojui ar jo įgaliotam atstovui nurodo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio patvarkymo išsiuntimo išieškotojui dienos pateikti trūkstamus įrodymus.

Šiame punkte nurodyti antstolio patvarkymai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Antstolis, nustatęs, kad vykdomąjį dokumentą išieškotojas pateikė vykdyti nesilaikydamas CPK 590 straipsnio 1-3 dalių nuostatų ir vykdomasis dokumentas turėjo būti pateiktas vykdyti kitoje antstolių veiklos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui, patvarkyme atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nurodo, kurioje antstolių veiklos teritorijoje vykdomasis dokumentas turi būti pateikiamas vykdyti.

Jeigu antstolis vykdomąjį dokumentą atsisako priimti vykdyti dėl to, kad yra CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai antstoliui nusišalinti, rengdamas patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti jis Antstolių informacinėje sistemoje pažymi, kad yra pagrindai antstoliui nusišalinti.

Turto Arešto Tvarka

Turto areštas - tai skolininko teisės į nekilnojamą ar kilnojamą turtą, piniginių lėšų valdymo, disponavimo ar naudojimo laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

Turto areštavimas galimas esant dviem pagrindinėms sąlygoms: teisėtam pagrindui ir kompetentingos institucijos sprendimui. Priklausomai nuo aplinkybių, areštą gali skirti teismas, prokuroras, valstybinė mokesčių inspekcija ar kitos įstatymuose numatytos institucijos. Esant teismo nutarimui turto suvaržymus atitinkamam savininko turtui vykdo antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 145 str., turto areštas teismo nutarimu yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuria priverstinai suvaržomos savininko nuosavybės teisės į turtą, siekiant užtikrinti būsimą teismo nutarimo įvykdymą bei ieškinio reikalavimo patenkinimą.

Tokiu atveju, kai kompetentinga institucija priima sprendimą taikyti turto areštą, skolininkas informuojamas apie sprendimo priėmimą.

Skolininko informavimas

Vadovaujantis CPK 661 str., skolininkas gali būti ir neperspėjamas dėl galimo turto areštavimo ir tai nėra laikoma skolininko teisių pažeidimu. Apie prasidėjusį teismo procesą, kuriame kartu sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, skolininkas gali ir nežinoti, jei:

1. Vadovaujantis CPK 123 str. 3 d. teismo šaukimai siunčiami fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos arba kitu adresato nurodytu adresu.
2. Susidarius tokiai situacijai, kai nėra žinoma adresato gyvenamoji ar darbo vieta ir šaukimo nepavyksta įteikti, tada šaukimas į teismą įteikiamas viešo paskelbimo būdu.
3. CPK 144 str. 3 d. numato, jog turto suvaržymai gali būti paskiriami dar prieš ieškinio pareiškimą.

Tokie atvejai prilyginami tinkamu informavimu, jeigu laikomasi procedūrų bei tvarkos.

Skaitytojui, siekiant sužinoti visas situacijos aplinkybes dėl kokių priežasčių jis nebuvo informuotas apie vykstantį procesą, reikėtų kreiptis į areštą įvykdžiusį atsakingą asmenį dėl arešto dokumento gavimo ir į teismą dėl informacijos apie bylos eigą bei joje esančių dokumentų.

Tokiu atveju, kai asmuo nežino konkrečios institucijos, kurios sprendimu buvo pritaikytas turto areštas, dėl institucijos išsiaiškinimo galima kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą, kurioje yra kaupiami įvairių registrų duomenys, kartu ir duomenys apie turto areštą.

Pabrėžtina, jog fiziniai asmenys vieną kartą per kalendorinius metus gali nemokamai susižinoti apie savo asmens duomenis tvarkomus Centrinėje hipotekoje, tarp jų ir informaciją apie jų turtui taikomą areštą.

Išsiaiškinus arešto priežastį bei instituciją, kurios sprendimu turtas areštuotas, minėtą sprendimą galima skųsti bei ginčyti turto areštavimo pagrindą priklausomai nuo institucijos, pagal jos nustatytą tvarką, t.y., per atitinkamą terminą pateikti argumentuotą skundą.

Skolininko Teisių Apsaugos Priemonės

Sprendimo apskundimas nėra vienintelė priemonė skolininkui ginti savo teisę į laisvą turto naudojimą ar disponavimą netaikant suvaržymų. Tokiu atveju, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galima pasinaudoti Lietuvos teismų praktikoje susiformavusiomis skolininko teisių apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip:

• Arešto taikymo mastas.
• Turto rūšies pasirinkimas.
• Arešto taikymo sąlygų keitimas.
• Nuostolių, galinčių kilti dėl turto arešto, atlyginimo užtikrinimas.

Apibendrinant, skaitytojui siekiant panaikinti turto areštą ir laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje rekomenduotina pirmiausia kreiptis į turto areštą įvykdžiusį antstolį. Išsiaiškinus turto arešto priežastį galima imtis aktyvių veiksmų dėl įsiskolinimo panaikinimo ar jo buvimo fakto ginčijimo.

Panaikinus turto arešto pagrindą asmuo atgauna teisę laisvai disponuoti savo turtu.

Laikinosios Apsaugos Priemonės (LAP)

Laikinosios apsaugos priemonės (toliau - LAP)- tai teismo taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sprendimo įvykdymą. Tikslas - realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas, užkertant kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagrindinės LAP taikymo sąlygos:

1. Reikalavimo pagrįstumas;
2. Reali grėsmė, kad nepritaikius LAP teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (LR CPK 144 str. 1 d.).

LAP rūšys (LR CPK 145 str. 1 d.):

• atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;
• įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
• kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
• atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;
• atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
• draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
• draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
• išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos;
• turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;
• išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;
• laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;
• įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;
• kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Terminai vykdant nutartį dėl LAP taikymo (LR CPK 147 str. 6 d.):

• Asmuo, kurio prašymu yra taikomos LAP turi per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo;
• Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti;
• Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, LAP nustoja galioti.

LAP galiojimas (LR CPK 150 str. 2, 3 d.):

• Teismui atmetus ieškinį, taikytos LAP, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;
• Teismui patenkinus ieškinį, taikytos LAP galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (išimtis - LR CPK 147 str. 6 d.).

Kiti LAP taikymo aspektai:

• Vykdant nutartį dėl LAP taikymo, antstolis suranda areštuojamą turtą bei jį aprašo LR CPK 677 str. nustatyta tvarka.
• Antstolis gali įpareigoti skolininką lėšas pervesti į vieną iš areštuotų skolininko sąskaitų.
• Antstolis gali įpareigoti lėšas saugoti asmenį, pas kurį minėtos lėšos yra areštuotos.
• Antstolis gali pakeisti turto saugotoją.

LAP taikymas, areštuojant bendrą su kitais asmenimis skolininko turtą:

• Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos LAP, priklausanti turto dalis.
• Kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas (LR CPK 145 str. 5 d.).
• Pritaikius apribojimus skolininko turtui, kuris yra bendras su kitais asmenimis, vykdant nutartį dėl LAP taikymo, LR CPK 667 str. nuostatos netaikytinos, t.y. nėra kreipiamasi dėl atidalinimo (LAT 2012-04-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-195/2012).
• LR CPK 667 str. (skolininko turto dalies nustatymas) yra taikomas tik tais atvejais, kai yra vykdomas galutinis teismo sprendimas, kuriuo ginčas yra išspręstas iš esmės.
• Tais atvejais, kai LAP taikymo pagrindu areštuojamos kelių asmenų bendros lėšos, esančios kredito įstaigos sąskaitoje, turto dalis bendrojoje nuosavybėje nėra nustatinėjama (LAT 2012-04-30 nut).

Išvados

Turto pardavimo iš varžytynių ginčijimas yra svarbi teisinė priemonė, leidžianti užtikrinti, kad vykdymo procesas būtų teisingas ir atitiktų įstatymų reikalavimus. Suinteresuoti asmenys, įskaitant skolininkus ir kreditorius, turi teisę ginti savo teises, jei mano, kad varžytynės vyko pažeidžiant įstatymus. Svarbu, kad antstoliai veikdami vykdymo procese, griežtai laikytųsi įstatymų ir užtikrintų visų suinteresuotų šalių teises.

Aktyvus kreditoriaus bendradarbiavimas su antstoliu ir ikiteisminio skolų išieškojimo galimybės gali padėti išvengti ginčų ir užtikrinti efektyvų skolų išieškojimą.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečių situacijų rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.

tags: #ar #galima #gincyti #varzytines