Dovanojimas daug kam suvokiamas kaip tiesiog daikto perdavimas. Bet dovanojimui irgi yra reikalavimų: kartais jam būtina rašytinė ar net notaro tvirtinta sutartis, yra žmonių, kurie neturi teisės dovanoti ar priimti dovanų. Jeigu po dovanojimo situacija pasikeičia, yra galimybių (nors ir ribotų) daiktą atsiimti.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokiais atvejais dovanotas nekilnojamasis turtas gali būti grąžintas, kokios yra teisinės sąlygos ir apribojimai. Taip pat panagrinėsime dovanojimo sutarties ypatumus, gauto dovanoto turto apmokestinimą ir kada galima parduoti dovanotą turtą.
Nekilnojamo turto dovanojimas
Svarbu žinoti, kad norint padovanoti didelės vertės nekilnojamąjį turtą - butą, namą ar žemės sklypą, vien geros širdies nepakanka. Privalu, kad turto dovanojimas būtų patvirtintas notariškai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalyje numatoma, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur, turi būti notarinės formos.
Tai reiškia, jog jei dovanojate turtą, kurio vertė atitinka arba viršija nurodytą sumą ir nepasirūpinate notaro patvirtinimu, ateityje gali kilti labai daug problemų dėl gautos dovanos deklaravimo ar ginčų su kitais į turtą pretenduojančiais asmenimis. Be to, svarbu atlikti ne tik privalomus notarinius veiksmus, bet ir žinoti, kuo skiriasi turto dovanojimas giminaičiams ir tiems, su kuriais nesieja giminystės ryšiai bei koks yra gauto dovanoto turto apmokestinimas.
Turto dovanojimas giminaičiams
Verta pastebėti, kad dovanojant nekilnojamąjį turtą giminaičiams - sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams, galioja jau minėti nekilnojamojo turto dovanojimo įstatymai. Jei nekilnojamojo turto vertė didesnė nei 14 500 Eur, turi būti sudaryta notarinė sutartis. Tuo atveju, kai yra dovanojamas didesnės kaip 1 500 Eur, bet mažesnės kaip 14 500 Eur vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą.
Turto dovanojimas kitiems asmenims
Pažymėtina, jog tais atvejais, kai nekilnojamas turtas dovanojamas asmenims, su kuriais nesieja giminystės ryšiai, svarbu laikytis tų pačių nekilnojamojo turto dovanojimo įstatymų.
Gauto dovanoto turto apmokestinimas
Akcentuotina, kad tam tikrais atvejais gavus dovanų didelės vertės nekilnojamąjį turtą, dovanos gavėjui gali tekti sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris kinta atitinkamai nuo turto vertės. GPM mokestis taikomas tiems, kurie gavo dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens. Pabrėžtina, jog šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams.
Dovanoto turto pardavimas
Nusprendus parduoti dovanotą nekilnojamąjį turtą dažnas susiduria su tam tikromis problemomis ir neplanuotomis išlaidomis. Taip dažniausiai nutinka tuomet, kai dovanoto turto pardavimas vyksta nežinant visų įstatymų bei reikalavimų. Visų pirma, reikia akcentuoti, kad nekilnojamo turto pardavimas gali būti nenaudingas, jei turtą parduosite per greitai ar nesusipažinę su mokesčiais, kuriuos tam tikrais atvejais privalu sumokėti parduodant dovanotą nekilnojamąjį turtą. Tad labai svarbu žinoti, kada dovanoto turto pardavimas yra apmokestinamas ir kada jį galima parduoti.
Dovanoto turto pardavimo apmokestinimas
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pajamos už parduotą turtą, kuris buvo paveldėtas ar gautas kaip dovana, apmokestinamos GPM tuomet, jei įpėdinis ar dovanos gavėjas 10 metų nuo paveldėjimo ar dovanojimo datos neišlaikę savo nuosavybės teisės į paveldėtą ar dovanotą turtą. Tokiu atveju turi būti mokamas 15 proc. GPM, skaičiuojamas nuo gauto nekilnojamojo turto vertės prieaugio.
Kuomet nereikia mokėti GPM?
- Tuo atveju, kai pardavėjas bent paskutinius 2 metus iki nekilnojamojo turto pardavimo gyveno tame būste ir ten buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
- Taip pat GPM netaikomas, kai pardavėjas parduodame būste iki jo pardavimo gyveno trumpiau nei 2 metus, bet tame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąja vietą ir pardavęs tą būstą gautas lėšas per 1 metus nuo pardavimo panaudojo kito Europos ekonominėje erdvėje esančio būsto įsigijimui.
Kada galima parduoti dovanotą turtą?
Dažnas klausimas: kada galima parduoti dovanotą turtą? Verta pastebėti, kad dovanotą nekilnojamąjį turtą, atsižvelgus į savo poreikius, galima parduoti bet kada. Tačiau skubėti nepatartina, nes skubus nekilnojamo turto pardavimas dažnu atveju nėra naudingiausias sprendimas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) straipsnyje aiškiai nurodoma, kad gyventojo pajamos, gautos už parduotą (ar dovanotą) nekilnojamąjį turtą, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tas turtas gyventojo nuosavybėje buvo išlaikytas ne trumpiau kaip 10 metų. Vis dėlto reikia žinoti, kad suma, gauta už parduotą dovanotą nekilnojamąjį turtą, apmokestinama ne visa. Pabrėžiama, jog yra apmokestinamas skirtumas, kuris apskaičiuojamas, iš pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą ir privalomus mokėjimus, kurie pagrįsti dokumentais. Gautas skirtumas apmokestinamas, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Labai svarbu žinoti, kad dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma to turto gavimo dieną buvusi tikroji rinkos kaina.
Derėtų pabrėžti, kad žinodami visus paminėtus dovanoto turto pardavimo aspektus išvengsite netikėtumų ir finansinių nuostolių.
Dovanojimo sutartis ir jos ypatumai
Priešingai liaudies išminčiai dovaną gavęs žmogus turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo už dovanoto daikto trūkumus. Pažadas dovanoti nėra dovanojimas.
Jei daikto vertė didesnė nei 5 000 Lt, dovanojimo sutartis turi būti sudaroma raštu. Remiantis Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalimi, dovanos vertei viršijant 14 500 Eu, būtina sudaryti notariškai patvirtintą dovanojimo sutartį. Jeigu dovanojate turtą, kurio vertė atitinka arba viršija nurodytą sumą ir sutarties nepasirašote (arba nepasirūpinate, kad ji būtų patvirtinta notaro), jūsų sandoris tiesiog negalioja. Kitaip tariant, pasirašyta sutartis, kuri nėra patvirtinta notaro, gali būti vadinama niekine.
Ar prireiks notaro paslaugų dovanojant automobilį?
Atsakymas į šį klausimą gali būti ir „taip“, ir „ne“. Visa tai priklauso nuo to, kokia yra dovanojamo automobilio vertė. Jeigu automobilio vertė yra lygi arba viršija 14 500 Eu, būtina, kad sutartis būtų patvirtinta notariškai.
Kada galima susigrąžinti dovaną?
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsniu, dovanojimo sutartis gali būti panaikinta. Dovaną galima susigrąžinti keletu atvejų:
- kai dovaną gavęs asmuo elgiasi smerktinai dovanotojo atžvilgiu. Tai gali būti pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų gyvybę, sunkus sužalojimas ir kiti poelgiai, kurie gali būti svarstomi kiekvienu konkrečiu atveju priklausomai nuo situacijos.
- Taip pat dovana gali būti sugrąžinta dovanotojui, jeigu dovana netausojama ir kyla grėsmė turto išlikimui.
Taigi, nagrinėjamu atveju, dovanotojas turėtų įrodinėti, jog apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, arba atliko tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, arba su dovanotu turtu elgėsi taip, kad kilo reali to turto žuvimo grėsmė.
Dovanų grąžinimas išsituokus
Artėjant šventėms daugelis ieško dovanų ir antrosioms pusėms. Tokiais atvejais dažnai santykiams pablogėjus dovanotojas siekia atsiimti įteiktą daiktą ar pinigus. Advokatė Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė atskleidžia, kokiais atvejais sutuoktinis turi teisę reikalauti grąžinti dovanas?
„Sutuoktinis, kuris yra nekaltas dėl santuokos nutraukimo, gali reikalauti, kad kaltasis grąžintų bet kokias gautas dovanas: su ar be progos įteiktus pinigus, akcijas, juvelyrinius dirbinius. Visgi vestuvinio žiedo atiduoti buvusiam sutuoktiniui kaltasis dėl santuokos iširimo neturi. Tai numato įstatymas ir sąlygos galioja, jei nėra pasirašyta vedybų sutartis arba joje paminėti kitokie reikalavimai dėl dovanų grąžinimo. Kaltasis neturi teisės reikalauti grąžinti dovanas, patikslina R. Cibulskienė.
Pasak advokatės, svarbu žinoti, jog dovanos įteikimo motyvai sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą yra nereikšmingi. „Kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įstatymas numato, kad abi pusės turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam santuokos metu dovanotus nekilnojamuosius daiktus. Visgi teisės aktai numato tam tikrus ribojimus. Pirmiausia, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti įteiktą žemę, gyvenamąsias patalpas ar kitą nekilnojamąjį turtą pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų. Be to, nekilnojamasis daiktas naujojo savininko neturi būti perleistas tretiesiems asmenims“, - sako R. Cibulskienė.
Turto "perrašymas": dovanojimas ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis?
Turbūt ne vienam, susirgusiam sunkia liga arba sulaukus garbingo amžiaus, kyla klausimų, kas bus su jų užgyventu turtu po jų mirties, tai yra kam jis atiteks, ar tarp giminaičių dėl turto dalybų nebus ginčų, kurie neretais atvejais persikelia ir į teismą.
Tačiau ne visada norima turtą palikti tiems, kam priklauso pagal įstatymą, nes gyvenime būna, kad vieni vaikai labiau rūpinasi tėvais, kiti mažiau, su vienais santykiai geri, o su kitais - konfliktiški. O jeigu įpėdinių nėra, ir žmogus nori, kad turtas atitektų valstybei? Tokiu atveju turtą geriau iš anksto „perrašyti“ ar dovanoti, o gal sudaryti testamentą?
Jeigu kalbama apie tam tikrus sandorius, kuriais turtas perleidžiamas esant asmeniui gyvam, dažnu atveju naudojamas terminas „perrašymas“, tačiau įstatymas nenumato tokios „perrašymo“ sutarties. Jeigu asmuo nori turtą „perrašyti“ neatlygintinai, gali būti sudaromos dovanojimo arba išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys.
Šių pareigų nevykdymas turi pasekmes - gali tekti turtą grąžinti buvusiam savininkui pagal jo reikalavimą teisme. Turto grąžinimo atveju visos turėtos išlaikymo išlaidos (pvz. perkant maistą, vaistus, drabužius) nebus atlygintos. Dovanojimo sutarties atveju įprastai jokių pareigų dovanų gavėjui dovanotojo atžvilgiu neatsiranda. Taigi išlaikymo iki galvos sutarties atveju, asmuo, kuris perleidžia turtą, gali būti tikras, kad juo bus pasirūpinta, kad jam neteks atsidurti gatvėje, o jeigu juo nebus rūpinamasi, tuomet galės susigrąžinti perleistą turtą.
Sprendimą, kokią sutartį sudaryti, dažnai gali lemti ir tokios sutarties sudarymo kaštai.
Tiek dovanojimo, tiek išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju yra mokamas 0,37 proc. dydžio mokestis nuo sandorio (perleidžiamo turto) vertės, ir jis negali būti mažesnis negu 76 Eur ir didesnis negu 5 tūkst. Eur (neįskaitant pridėtinio vertės mokesčio). Jeigu turtas yra perleidžiamas sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams, (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams, mokamas 0,04 proc. nuo perleidžiamo turto vertės dydžio mokestis notarui, ir šis mokestis negali būti mažesnis negu 38 Eur ir didesnis negu 200 Eur (neįskaitant pridėtinio vertės mokesčio).
Testamentą testatorius gali bet kada pakeisti, ir tiek testamento turinys, tiek testamento sudarymo faktas bus konfidenciali informacija.
Dovanos gavėjo pajamų mokestis (GPM)
Gavus didelės vertės dovaną, reikalinga sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris kinta atitinkamai nuo gauto turto vertės. Kadangi dovanojimo aktas nėra vienašalis, o dovanos gavėjas turi teisę rinktis - priimti dovaną ar jos atsisakyti, šis mokestis neturėtų būti nemalonia staigmena. Šio mokesčio dovanos gavėjas gali išvengti, jeigu nekilnojamas turtas dovanojamas dar nepraėjus penkeriems metams nuo jo įsigijimo.
Visgi, dovanojant nekilnojamąjį turtą giminaičiams, t. y. Išimtiniu atveju, GPM gali tekti sumokėti ir dovanų gavusiems giminaičiams. Nekilnojamojo turto neatlygintinai gavusiems, giminystės ryšiais su dovanotoju susijusiems žmonėms, gali būti apmokestinamos, jeigu dovaną gavęs asmuo ją perleido trečiajam asmeniui nepraėjus dešimčiai metų. Kitaip tariant, iš giminaičio gavus dovanų butą, namą ar žemės sklypą, GPM mokėti nereikia. Tačiau jeigu gautą dovaną norite parduoti ar padovanoti, o dar nepraėjo dešimt metų nuo tos dienos, kai šį nekilnojamąjį turtą gavote dovanų, tuomet GPM valstybei teks sumokėti.
Teisininko komentaras dėl dovanojimo instituto teisinių aspektų
Atsižvelgiant į DELFI skaitytojo klausimą dėl trečiųjų asmenų teisių į padovanotą turtą, kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė, trumpai apžvelgia dovanojimo instituto teisinius aspektus.
Civiliniame kodekse (CK) įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Ne išimtis ir dovanojimo sutartis, pagal kurią viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
Pavyzdžiui, dovanotojas negali būti neveiksnus asmuo, dovanotojas turi būti dovanos savininkas arba tinkamai įgaliotas sudaryti tokią sutartį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios, dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį ir kt.
Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai.
Pabrėžtina, jog dovanojimo institutui yra taikomi ir tam tikri ribojimai. Turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti dovanojamas tik gavus visų bendraturčių rašytinius sutikimus. Patikėjimo teise tvarkomą turtą galima dovanoti tik turto savininko rašytiniu sutikimu, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
Taigi, trumpai apžvelgus dovanojimo sutarčiai keliamus reikalavimus, kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė nurodo, jog prieš atsakant į skaitytojo pateiktą klausimą dėl trečiųjų asmenų teisių į padovanotą butą, pirmiausia, reikėtų išsamiau paanalizuoti situaciją, išsiaiškinti, ar padovanotas turtas neturi kokių nors suvaržymų, pavyzdžiui, ar nėra paimta paskola, kurios grąžinimas garantuotas šiuo turtu, ar yra gautas bendraturčio rašytinis sutikimas, jei turtas priklauso bendrasavininkiams, ar dovanotojas yra tikrasis dovanojamo turto savininkas ir kt.
Tik išsiaiškinus visas aplinkybes, galima būtų nustatyti kas ir kokią teisę turi į padovanotą turtą.
Dovanoto turto pardavimas ir apmokestinimas
Nekilnojamasis turtas, būdamas vertinga ir svarbia investicija, gali būti puiki dovana, kuri gali suteikti daug naudos arba galimybių. Tačiau kartais gavus dovanų nekilnojamąjį turtą, jo pardavimas gali sukelti tam tikrų iššūkių. Dovanų nekilnojamąjį turtą dažniausiai gauname iš artimų giminaičių. Nors būna ir išimčių.
Dovanoto turto pardavimas atneša ne tik pajamas, bet kartu ir pareigas bei mokestines prievoles, apie kurias reikia pagalvoti iš anksto. Tokiu būdu įgytas turtas gali būti apmokestintas du kartus: pirmąkart - kaip dovana, o antrąjį - Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) po turto pardavimo.
Nekilnojamojo ar kilnojamojo turto dovanojimas yra viena iš turto perleidimo formų. Tokių, kaip pirkimas - pardavimas, mainai, renta ar paveldėjimas. Dovanojimo sandoris yra neatlygintinas, tai reiškia, kad už tokiu būdu perleistą turtą nėra gaunamos pajamos. Nepaisant pastarojo fakto, nekilnojamojo turto dovanojimas turi būti patvirtintas notaro bei įregistruotas VĮ Registrų centre.
Svarbu žinoti, kad dovanos gali būti apmokestintos Gyventojų pajamų mokesčiu po jų gavimo. Tačiau yra taikomos išimtys, atsižvelgiant į tai, koks giminystės ryšys sieja dovanotoją ir apdovanotąjį (dovanos gavėją).
Tėvų dovanotas turtas ir jo apmokestinimas
Nekilnojamojo turto dovanojimas dažniausiai įvyksta tarp pirmos eilės giminaičių: tėvų, brolių, seserų, vaikų, įvaikų, sutuoktinių bei senelių. Tėvų dovanotas turtas nėra apmokestinamas po jo gavimo, kaip ir kitų pirmos, antros eilės giminaičių dovanos. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių. Deklaruoti tokio turto taip pat papildomai nereikia, po turto įregistravimo VĮ Registrų centre Valstybinė mokesčių inspekcija gaus duomenis apie gautas dovanas.
Kitų asmenų dovanotas turtas ir jo apmokestinimas
Nekilnojamąjį turtą galima gauti dovanų ir iš antros eilės bei tolimesnių giminaičių arba visiškai svetimų žmonių. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nedraudžia savo turtą dovanoti bet kam. Tai yra visiškai legalus veiksmas. Tačiau tokios dovanos užtraukia mokestinę prievolę. Visos metinės dovanos, kurių bendra vertė viršija 2500 Eur ribą yra apmokestinama GPM mokesčiu. Jei per kalendorinius metus iš antros eilės giminaičių ar kitų asmenų gavote dovanų, kurių bendra vertė neviršija 2500 Eur ribos, tai jokie mokesčiai už šias dovanas taikomi nebus.
Kaip nustatoma dovanojamo turto vertė?
Dovanojamo turto vertė dažniausiai būna VĮ Registrų centro paskaičiuota vidutinė rinkos kaina dovanojimo dienai. Galima į dovanojimo sutartį įrašyti ir abiejų šalių nusistatytą turto kainą. Jei dovana gauta ne iš pirmos eilės giminaičių, tai reiškia, kad jos vertė viršijanti 2500 Eur bus apmokestinama GPM.
Pavyzdys: Dovanų iš dėdės gavote 2 kambarių butą Vilniuje, kurio vertė dovanojimo dienai - 120 000 Eur. Tais pačiais metais daugiau dovanų negavote. GPM apmokestinamos vertės apskaičiavimas: 120 000 Eur - 2500 Eur = 117 500 Eur. Jei ši dovana būtų gauta iš pirmos eilės giminačių, tai jokie mokesčiai taikomi nebūtų.
Kada galima parduoti dovanotą turtą?
Dovanoto turto pardavimas yra logiškas žingsnis siekiant įgyvendinti kitus finansinius planus ateityje. Dažnam tokio turto savininkui kyla klausimas: kada galima parduoti dovanotą turtą? Šia tema visuomenėje sklando daug mitų ir stereotipų, kurie teigia, kad dovanų gautą turtą būtina išlaikyti tam tikrą laiko tarpą ir tik tuomet galimas jo pardavimas. Tačiau tiesa yra tai, kad dovanotą turtą parduoti galite bet kada, nors ir iš karto po to, kai jis tik įregistruojamas jūsų nuosavybe. Šioje situacijoje svarbu pasidomėti mokestinėmis prievolėmis po tokio turto pardavimo.
Mokesčiai po dovanoto nekilnojamo turto pardavimo
Dovanotą nekilnojamąjį turtą galima parduoti iš karto, kai tik jis taps jūsų nuosavybe ir bus įregistruotas VĮ Registrų centre. Prieš imantis pardavimo svarbu išsiaiškinti, kokius mokesčius reikės mokėti po turto pardavimo.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) gautam pelnui bus taikomas jei:
- Turtą parduosite nuosavybės teise neišlaikę 10 m.
- Pelnas apskaičiuojamas iš pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos parduodamo turto kainos atėmus dovanojimo sutartyje nurodytą turto kainą.
Pavyzdžiui: butą pardavėte už 85 000 Eur, o dovanojimo metu jo kaina dovanojimo sutartyje buvo nurodyta 60 000 Eur. 85 000 - 60 000 = 25 000 Eur pelnas. GPM skaičiuojamas taip: 25 000 x 15 proc. = 3 750 Eur.
Turtą parduosite pigiau arba už tą pačią kainą kaip ir įgijote (gavote dovanų).
Turtą parduosite brangiau nei įgijote (gavote dovanų), tačiau dovanojimas buvo iš pirmos eilės giminaičių ir pardavimo metu užsisakėte retrospektyvinį vertinimą, kurio metu nustatyta kaina buvo lygi pardavimo kainai arba didesnė.
6 pagrindiniai dovanoto turto pardavimo žingsniai
- Pirmas ir svarbiausias žingsnis yra susipažinti su dovanoto turto detalėmis bei atidžiai išnagrinėti visus dokumentus.
- Antras etapas yra turto įvertinimas. Rekomenduojama pasinaudoti nepriklausomo vertintojo paslaugomis, kad būtų nustatyta sąžininga ir tiksli dovanoto turto rinkos vertė.
- Kitas žingsnis - reklama ir rinkodara. Siekiant pritraukti potencialius pirkėjus, būtina sukurti aukštos kokybės reklaminius skelbimus, kurie pabrėžtų jūsų turto privalumus ir patrauklumą.
- Kai susidomėjusių pirkėjų jau yra ir prasideda derybos, labai svarbu būti atidiems ir ramiai įvertinti visus pasiūlymus.
- Vykstant deryboms, visada būtina pasikonsultuoti su specialistais, tokiais kaip teisininkai ar nekilnojamojo turto brokeriai, siekiant užtikrinti visų teisinių aspektų tvarką ir padaryti teisingus sprendimus pasirašant preliminariąją pirkimo - patrdavimo sutartį.
- Paskitinis etapas - sandorio sudarymas notarų biure.
Aktualus NT mokestis nuo 2026 m.? Kviečiu skaityti plačiau: NT mokestis nuo 2026 m.
Linkime sklandaus ir pelningo sandorio!
| Situacija | Ar taikomas GPM? | Pastabos |
|---|---|---|
| Parduodamas turtas, neišlaikytas 10 metų | Taip | Apmokestinamas pelnas (pardavimo kaina - dovanojimo kaina) |
| Parduodamas turtas pigiau arba už tą pačią kainą | Ne | Nėra pelno, todėl GPM netaikomas |
| Parduodamas turtas brangiau, dovanojimas iš pirmos eilės giminaičių, retrospektyvinis vertinimas lygus pardavimo kainai | Ne | Nėra pelno, todėl GPM netaikomas |
