Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą asmenų, neįregistravusių santuokos (toliau - sugyventiniai), teisinis statusas nėra apibrėžtas. Nors sugyventiniai, gyvendami faktinėje santuokoje, iš esmės sukuria tokį patį pridėtinį gėrį, kaip ir susituokę asmenys, t. y. įsigyja būstą, kuria ar vysto verslą, kaupia santaupas, augina vaikus, dažnu atveju jų laukia daug didesni iššūkiai, nei asmenų, juridiškai įteisinusių savo santykius. Sugyventinių turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reguliuojančios sutuoktinių teisinį režimą.
Iššūkiai sugyventiniams
Ginčo atveju sugyventiniai neretai priversti kreiptis į advokatą teisinės pagalbos ir, pasitelkdami visus leistinus įrodymus, teisminiu keliu įrodinėti tai, kas, jei būtų sudaryta santuoka, netaptų įrodinėjimo dalyku. „Skyrybų“ atveju sugyventiniai dažniausiai susiduria su šiomis problemomis:
- Bendrai užgyventas turtas (įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį).
- Paskolų bendriems pirkiniams įsigyti grąžinimo klausimas.
Svarbu pažymėti, kad bendrai gyvenantiems, tačiau santuokos nesudariusiems asmenims, ir sutuoktiniams taikomas skirtingas teisinis turto reglamentavimas. Sutuoktiniams taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti kad po santuokos įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios, tačiau nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui tokia prezumpcija negalioja.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Iškilus ginčui dėl bendrai įsigyto turto, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikomos teisės normos, reguliuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmenų, nesudariusių santuokos, gyvenimas kartu savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sugyventiniai įsigijo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Jų laukia, esant nesutarimams, sudėtingas teisminis procesas, įrodinėjant, kad jie vedė bendrą ūkį, asmeninėmis lėšomis ir/ar savo darbu, žiniomis kūrė bendrą turtą ir pan. Tik įrodžius šias aplinkybes, teismui bus pagrindas pripažinti tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Pagal teismų praktiką, jeigu sugyventiniai (kartu gyvenantys nesusituokę asmenys) buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o tai yra, kai bendrojoje nuosavybėje kiekvienam savininkų priklauso tam tikra nuosavybės teisės dalis.
Nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl konkrečios kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.
Ar paveldėtas / dovanotas turtas priklauso sutuoktiniui? | Teisinėkonsultacija.lt
Kreditoriniai įsipareigojimai
Kreditorinių įsipareigojimų vykdymas po nutrūkusių santykių sugyventiniams taip pat yra opus klausimas. Tarkim, jeigu tikslinis kreditas būstui įsigyti buvo suteiktas tik vienam iš sugyventinių, po „skyrybų“, nepaisant teismo sprendimu pripažintos dalinės nuosavybės į šį būstą, kreditoriniai įsipareigojimai ir liks tik kredito gavėjui (tam sugyventiniui, kuriam buvo suteiktas kreditas).
Sugyventiniai turi galimybę kreiptis į kreditorių dėl įgytos prievolės modifikavimo (kredito gavėjo pakeitimo ar įtraukimo į prievolių vykdymą dar vieno kreditoriaus), tačiau tai priklauso tiek nuo kreditoriaus pozicijos, tiek ir nuo pačių sugyventinių geros valios bandyti šį klausimą spręsti abiem pusėm palankiu būdu.
Paveldėjimo klausimai
Dar viena akivaizdi problema iškyla vieno iš sugyventinių mirties atveju. Tuomet, jeigu mirusysis nebuvo palikęs testamento savo sugyventiniui, pastarasis ne tik kad neturi galimybės pagal įstatymą paveldėti mirusiojo vardu įregistruoto turto, tačiau ir negali išsaugoti tos dalies, kuri faktiškai (ne juridiškai) priklausė jam.
Tokiu atveju, laukia teisminis procesas su asmenimis, priėmusiais mirusiojo palikimą (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įrodinėjant sugyventinių dalinę nuosavybę.
Santuokos registracija - saugumo garantas
Tuo tarpu santuokos įregistravimas - tarp dviejų gyvenimo partnerių sudaromas sandoris, kuris sukuria sutuoktiniams teisinį saugumą šeimos teisės aspektu. Tiek gyvenant santuokoje, tiek ir siekiant nutraukti santuokinius ryšius, visi klausimai, tokie kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo turto teisinis režimas, kreditorinių įsipareigojimų vykdymas, paveldėjimas ir kita, turi teisinį apibrėžtumą ir iš to išplaukiančias teisines pasekmes.
Pagal teisinį reguliavimą sutuoktinių santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat preziumuojama, jog, nepriklausomai nuo įdėtų lėšų, darbo ar kitų veiksnių, lemiančių turto įsigijimą/sukūrimą, sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios. Taigi, skirtingai, nei sugyventiniams, kilusio ginčo atveju sutuoktiniams nereikia įrodinėti jiems tenkančių turto dalių.
Tiesa, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Tačiau išimtys yra taikytinos tik tam tikrais atvejais.
Pabrėžtina ir tai, kad sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį, nustatančią kitokį, nei įstatyme numatyta, teisinį režimą, tačiau tai abiejų sutuoktinių apsisprendimo teisė.
Pasisakant apie sutuoktinių turtines prievoles, pabrėžtina, jog santuokos nutraukimo atveju nustatomos bendros ir asmeninės sutuoktinių prievolės (skolos). Asmenines prievoles, susijusias tik su vieno iš sutuoktinių asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
Bendros sutuoktinių prievolės, vykdytinos iš bendro turto, atsiranda iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio vardu, esant kito sutuoktinio sutikimui, o taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu šie sandoriai buvo sudaryti šeimos poreikiams tenkinti.
Bendros sutuoktinių prievolės, nutraukiant santuoką, gali būti modifikuojamos, atleidžiant vieną iš sutuoktinių nuo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ir pan., tačiau tik esant kreditoriaus sutikimui.
Mirties atveju palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (1/4 palikimo dalį, jeigu įpėdinių (be sutuoktinio) yra ne daugiau kaip trys, arba lygiomis dalimis, jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys) ar antros eilės įpėdiniais (1/2 palikimo dalį). Jeigu nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą paveldimą turtą.
Vertinant santuokos sudarymo reikšmingumą teisiniu požiūriu, paminėtini ir dar du svarbūs aspektai. Tuo atveju, kai gyvenamoji patalpa priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.
Taip pat įstatymo nustatytais atvejais teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gali priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui.
Teisinis reguliavimas
Civilinis kodeksas (3.229-3.235 straipsniai) nustato tam tikras normas, reglamentuojančias sugyventinių turtinius santykius, ypač jei jie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius. Šios normos apima:
- 3.230 straipsnis: Turtas, kurio teisinį režimą nustato šio skyriaus normos.
- 3.231 straipsnis: Sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinis režimas.
- 3.232 straipsnis: Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas.
- 3.233 straipsnis: Teisės disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai.
- 3.234 straipsnis: Bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka.
- 3.235 straipsnis: Teisė naudotis gyvenamąja patalpa.
Civilinio kodekso straipsnių santrauka
| Straipsnis | Aprašymas |
|---|---|
| 3.230 | Nustato turto, kuris laikomas bendrai naudojamu (gyvenamasis namas, butas, baldai ir kt.), teisinį režimą. |
| 3.231 | Leidžia sugyventiniams bendru prašymu įregistruoti turtą kaip bendrai naudojamą arba sudaryti notarinę sutartį dėl turto padalijimo. |
| 3.232 | Numato galimybę padalyti bendrai įgytą turtą teismo tvarka, pasibaigus bendram gyvenimui arba vienam mirus. |
| 3.233 | Ribojimai disponuoti bendrai naudojamu turtu be kito sugyventinio sutikimo. |
| 3.234 | Nustato bendrai naudojamo turto padalijimo tvarką teisme, atsižvelgiant į vaikų interesus, sugyventinių indėlį ir kitas aplinkybes. |
| 3.235 | Teismas gali palikti teisę naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa sugyventiniui, kuriam ji reikalingesnė. |
Vis dėlto, įstatymas nenumato galimybės sugyventiniams tvarkant bendrą ūkį įgyti nuosavybės teisę į trečiajam asmeniui priklausantį turtą, tačiau jeigu turtas buvo pagerintas turto savininko leidimu, yra galima gauti būtinų išlaidų atlyginimą, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ką kita.
Įteisinti ar neįteisinti santykius?
Šiandien daug porų skiriasi (tiek susituokę, tiek nesusituokę). Nežinia, kas lemia padažnėjusį skyrybų skaičių - besikeičiantis visuomenės požiūris į šeimą (tarpusavio santykius), atsakomybės jausmo vienas prieš kitą stoka ar kiti veiksniai. Matyt, kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai.
Ir vis tik, teisiniu požiūriu, atsižvelgiant į šiai dienai galiojantį teisinį reguliavimą, rekomenduotina pasiryžti savo santykius įteisinti, kadangi nesusituokę asmenys, nors ir gyvendami faktinėje santuokoje, tokios teisinės apsaugos, kokią įgyja sutuoktiniai, neturi. Šeimos teisinių santykių apibrėžtumas skyrybų atveju (ir ne tik) sutuoktiniams, pasitelkus advokato pagalbą, sudaro galimybę daug aiškiau įvertinti situaciją ir apginti savo teises.