Ar Galima Sudaryti Taikos Sutartį Po Teismo Sprendimo Įsiteisėjimo?

Taikos sutartis yra vienas iš instrumentų, kurių pagalba gali būti mažinamas teismų darbo krūvis. Tiesioginis išlaidų ir teisinių išteklių valstybinėse institucijose optimizavimas suteikia galimybę pasiekti maksimalius tikslus minimaliomis sąnaudomis, kas leidžia vystyti bei tobulinti kitas visuomenei aktualias socialines sritis.

Bylos išsprendimo tikslus pasiekti galinti priemonė (kaip taikaus susitarimo įtvirtinimas) yra taikos sutartis. Išsamesnius tyrimus šioje srityje skatina ir supratimas, jog taikos sutartis yra vienas instrumentų, kurių pagalba gali būti mažinamas teismų darbo krūvis.

"Teisingumas yra antra didžioji teisės užduotis: pirmoji visgi yra teisinis stabilumas - taika." - Gustavas Radbruchas

Taikos Sutarties Samprata ir Esminiai Bruožai

Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti Civilinio kodekso normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose.

Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu.

Civilinio kodekso normos įtvirtina sutarties sampratą: sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (LR CK 6.154 str. 1 d.).

Taikos Sutarties Sąlygų Nustatymas

Šalys, sudarydamos sutartį, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles. LAT formuoja poziciją, jog taikos sutarties esmė - tarpusavio kompromisas.

Tokia situacija - natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrą problemos sprendimo būdą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., byla Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. }. v. AB „Stumbras“, byla Nr. 3K-3-347/2010; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., byla Nr.

Res Judicata Galia

Šalių sudaryta taikos sutartis res judicata galią įgyja tik teismui ją patvirtinus (LR CK 6.985 str. 1 d.). Teismas tvirtina pateiktą taikos sutartį perkeldamas sudarytos taikos sutarties sąlygas į nutarties, kuria sutartis tvirtinama, rezoliucinę dalį tik prieš tai patikrinęs taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyvioms įstatymų normoms (LR CPK 42 str. 2 d.).

Teisės mokslininkų pažymima, jog taikos sutarties galiojimas yra lemiamas tam tikros sąlygos laikymosi. Teisės moksle sandorių galiojimo sąlygos ir reikalavimai civiliniams teisiniams santykiams konkretizuojami: sudarydami sandorius asmenys siekia tam tikrų teisinių padarinių, t.y. siekia civilinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.

Taikos Sutarties Ypatumai ir Teisinės Pasekmės

Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Įstatyme įtvirtintas sutarties apibrėžimas (LR CK 6.154 str. 1 d.) lemia, kad sutarties egzistavimui pakanka šalių susitarimo. Prielaida tokiai išvadai yra ir LR CK 6.159 str. įtvirtinta įstatymų leidėjo pozicija, be kita ko, papildanti kodekse pateikiamą sutarties apibrėžimą, jog sutarties elementai, kuris pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnios šalys susitarimas.

Šalių susitarimas, kaip ir bet kokia kita šalių sutartis, jos šalims turi įstatymo galią ir yra privaloma vykdyti. Vien faktas, kad AGS pasiektas kompromisas nėra patvirtintas teismo, nereiškia, kad tokio susitarimo galima atsisakyti vykdyti. Tokios pozicijos laikosi ir LAT, nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma (pacta sunt servanda).

Vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas. Fakultatyvus (tik įstatymų nustatytais atvejais) sutarties galiojimą galintis lemti elementas - sutarties forma.

Rašytinės Formos Reikalavimas

Civilinio kodekso skyriuje įtvirtinta nuostata dėl privalomos rašytinės taikos sutarties formos (6.983 str. 3 d.). Visgi negalime atskirti įstatyme reglamentuojamo civilinis teisinių santykių sureguliavimo instrumento ir jo panaudojimo praktinės situacijos rėmuose galimybis.

Jeigu šalys susitarimo sąlygas neįtvirtino rašytiniame susitarime, ar to negalime laikyti išspręstu? Tiesmukai aiškinant įstatymo normą, suprantame, jog tokia sutartis jos šalims nesukelia teisinių pasekmių. Ar tokia žodine šalių sudaryta taikos sutartimi šalys galėtų remtis reikalaudamos viena iš kitos tinkamo prievolių vykdymo?

LR CK 6.201 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir laiku, atsižvelgiant į teisės aktų ar sutarties reikalavimus, o jeigu tokių reikalavimų nėra, - atsižvelgiant į protingumo kriterijus. LR CK 6.207 str. 1 d. nurodo, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Tokiu atveju negalėtume įvardinti kaip išspręsto. Toks prieštarautų ne tik logikai, bet ir teisės kaip visuomeninių santykių sureguliavimo įrankio prasmei. Kasdienybėje apstu situacijų, kuomet civilinės teisės reglamentuojamų santykių sureguliavimas tarp šalių ne tik pasiekiamas, bet ir įgyvendinamas visiškai, taikos sutartimi, kurios neatspindi joks dokumentas.

Procesiniai Aspektai

Civilinė byla - tai teisinis ginčas, kurio teisiniai santykiai, kuris nagrinėjimas vyksta pagal procedūrines nuostatas, t.y. ginčas, kuris nagrinėjimo procesas patenka į civilinio proceso teisės normų reglamentavimo sritį. Tokiu atveju taikos sutarties rašytinės formos reikalavimo laikymasis įgyja svarbią įrodomąją reikšmę.

Šalys turi teisę (kylanti iš jau minėto civilinio proceso dispozityvumo principo) bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų yra įsiteisėjusios teismo nutarties patvirtinti šalių taikos sutartį buvimas. Tokia civilinės bylos nutraukimą reglamentuojanti įstatymų leidėjo imperatyvi nuostata yra pateikiama CPK 293 str. 3 p.

Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos įtvirtina vykdytinus dokumentus. Iš vykdytinų dokumentų sąrašo matyti, jog vykdytinu dokumentu laikytina tik teismo patvirtinta taikos sutartis: pagal šio kodekso VI dalyje (aut. - LR CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“) išdėstytas taisykles vykdytini teismo patvirtintos taikos sutartys (LR CPK 584 str. 1 d. 4 p.).

Šiose teisės normose įtvirtinta teismo pareiga tvirtinant šalių pateiktą taikos sutartį priimti nutartį dėl bylos nutraukimo, ir joje nurodyti tvirtinamos taikos sutarties sąlygas (CPK 140 str. 3 d.). Šalių sudaryta taikos sutartis, prieš įgydama res judicata galią, turi būti teismo patikrinama, ir priverstinai vykdytino dokumento.

Administracinių Bylų Ypatumai

Administracinių bylų įstatymo 51 straipsnis reglamentuoja taikos sutarties sudarymo galimybes administraciniame procese:

• Bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį.
• Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
• Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą.
• Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą Regionų administraciniame teisme, priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, Regionų administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia.

Šiaulių Apygardos Teismo Nutartis (Civilinė Byla Nr. e2A-240-883/2021)

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų J. P. ir S. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Forkada“ ieškinį atsakovams J. P. ir S. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. M., konstatavo tam tikras aplinkybes:

Ieškovė BUAB „Forkada“, atstovaujama bankroto administratoriaus J. G., kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės J. P. 293,30 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo S. D. 20 000 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

tags: #ar #gali #isigaliojus #teismo #sprendimui #buti