Ar gali direktorius ir buhalteris būti tas pats asmuo pagal įstatymus?

Šiandieninėje verslo aplinkoje dažnai kyla klausimas, ar įmonės vadovas (direktorius) gali būti ir buhalteris tuo pačiu metu. Tai ypač aktualu mažoms įmonėms, kur taupymas yra svarbus faktorius. Lietuvos Respublikos įstatymai šią situaciją reglamentuoja, nustatydami tam tikras sąlygas ir apribojimus. Šiame straipsnyje aptarsime, ką sako įstatymai apie direktoriaus ir buhalterio pareigų derinimą, kokia atsakomybė tenka kiekvienam iš jų ir kokie yra galimi pavojai.

Buhalterinės apskaitos reglamentavimas Lietuvoje

Buhalterinės apskaitos tvarkymą Lietuvoje reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas (BAĮ). Šis įstatymas nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, išteklių ir mokesčių fondų turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą.

Pagal BAĮ 10 straipsnį, apskaitą tvarko ūkio subjekto apskaitos tarnyba arba vyr. buhalteris, arba pagal sutartį tokias paslaugas teikianti įmonė. Įstatymas nenumato, kad buhalteris turi būti atskiras žmogus, t.y. UAB direktorius toje pačioje įmonėje negali būti ir buhalteriu.

Tačiau, svarbu atsižvelgti į tai, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Finansinės apskaitos įstatymo redakcija, kuri numato tam tikrus pakeitimus.

Direktoriaus ir buhalterio pareigų derinimas: ar tai įmanoma?

Pagal naująjį Finansinės apskaitos įstatymą, akcinės bendrovės vadovui nedraudžiama pačiam tvarkyti įmonės apskaitą. Pagal ankstesnį reglamentavimą tokią galimybę turėjo tik pelno nesiekiančių asmenų, mažųjų bendrijų ir individualių įmonių vadovai. UAB bei kiti juridiniai asmenys vadovo ir buhalterio funkcijas privalėjo atskirti, t. y. turi samdyti buhalterį ar apskaitos paslaugas teikiančią įmonę.

Vis dėlto, prieš imantis pačiam tvarkyti įmonės finansinę apskaitą, vadovui patariama įsivertinti, ar jis turi tam reikiamų apskaitos žinių ir įgūdžių, ar susipažinęs su finansinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, verslo apskaitos standartais ir pan.

Taigi, galima teigti, kad teoriškai direktorius gali būti ir buhalteris, tačiau praktiškai tai gali būti sudėtinga dėl žinių ir laiko stokos. Be to, svarbu atsižvelgti į atsakomybės klausimus.

Atsakomybės pasiskirstymas

Esminis pasikeitimas yra tas, kad apskaitos organizavimas atskirtas nuo apskaitos tvarkymo, už kurį atsako apskaitą tvarkantys asmenys, o įmonių vadovai už tai atsakingi tik tuo atveju, jeigu jie patys atlieka minėtas funkcijas.

Labai svarbu akcentuoti: jeigu įmonių vadovai patys ryžtasi tvarkyti buhalterinę apskaitą (o gal net ir rengti finansines ataskaitas), tada ATA (apskaitą tvarkančio asmens) keliamos atsakomybės tenka jiems patiems.

Pagal dabartinius teisės aktus (FAĮ, 1-asis VAS, 7-asis VAS ir kt.), įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės apskaitos ir mokesčių politikos nuostatų laikymąsi, nes šiuo vidaus norminiu aktu ir reglamentuojami apskaitos principai, metodai ir taisyklės, pagal kuriuos tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, rengiamos išorinės bei vidinės ataskaitos ir apskaičiuojami mokesčiai.

Vis dėlto akivaizdu, kad vienas vadovas to padaryti negali: tvirtindamas apskaitos ir mokesčių politiką, jis privalo paskirti darbuotoją, kuris turi kontroliuoti, kad šie reikalavimai būtų įgyvendinami. Turint omenyje, kad dauguma šių reikalavimų susiję su buhalterine apskaita, mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, natūralu, kad už šių reikalavimų vykdymą bus atsakingas įmonės vyr. buhalteris.

Taigi, pareigą parengti įmonės apskaitos ir mokesčių politiką bei užtikrinti jos įgyvendinimą teisės aktai numato įmonės vadovui.

Galimos rizikos ir pavojai

Jei vadovas nusprendžia pats tvarkyti apskaitą, jis turi prisiimti visą atsakomybę už teisingą apskaitos vedimą, mokesčių apskaičiavimą ir deklaravimą. Klaidos apskaitoje gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant finansines sankcijas ir teisinius ginčus.

Be to, vadovo ir buhalterio pareigų derinimas gali sukelti interesų konfliktą, ypač jei vadovas priima sprendimus, kurie yra naudingi jam asmeniškai, bet ne įmonei. Svarbu užtikrinti, kad visi sprendimai būtų priimami skaidriai ir atsižvelgiant į įmonės interesus.

Svarbu! Visiškai tikėtina, kad, rengdamas iš esmės sudėtingą AMP (apskaitos ir mokesčių politiką), įmonės vadovas gali suklysti ir jo nurodymai gali prieštarauti valdžios nustatytiems norminiams aktams, tačiau ATA veiksmai negali prieštarauti nei vieniems, nei kitiems. Jie gali likti „atpirkimo ožiais“ visais atvejais.

Apskaitos ir mokesčių politika

Apskaitos ir mokesčių politika yra vienas svarbiausių vidaus dokumentų, reglamentuojančių įmonės buhalterinę apskaitą ir mokesčių apskaičiavimą. Ši politika turi būti aiškiai apibrėžta ir atitikti teisės aktų reikalavimus. Įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad apskaitos ir mokesčių politika būtų nuolat atnaujinama ir atitiktų besikeičiančius teisės aktus.

Apskaitos ir mokesčių politikoje reikia aiškiai apibrėžti, kada atitinkamos rūšies turto, nuosavybės ar įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų objektai pripažįstami apskaitoje, kaip įvertinami ir grupuojami, kokiose sąskaitose, jeigu reikia, ir kaip registruojami, kaip dokumentuojami ar fiksuojami kitokiais būdais.

LR finansinės apskaitos įstatyme tai įvardijama ūkinių operacijų registravimo ir įvertinimo tvarka, kurią nustatyti privalo įmonės vadovas.

Apskaitos ir mokesčių politikoje taip pat prasminga reglamentuoti daugelį buhalterinių darbų, nebūtinai atliekamų pačiame buhalterijos padalinyje, organizavimo klausimų.

Su tuo susijęs dar vienas reikšmingas dalykas, kurį būtina įtvirtinti apskaitos ir mokesčių politikoje: įmonės vadovas savo įsakyme dėl AMP turi nustatyti, kad įmonės vyriausiojo buhalterio nurodymai, susiję su buhalterine apskaita, yra privalomi visiems darbuotojams, o nevykdantiems šių nurodymų, vyr. buhalteris turi teisę taikyti drausmines nuobaudas.

Tiesa ta, kad mokesčių apskaičiavimo ir apskaitos sritis daugelyje įmonių neretai yra reikšmingesnė, reikalaujanti daugiau išteklių ir kartais sudėtingesnė nei finansinės apskaitos tvarkymas.

Svarbiausia, kad mokesčių reglamentuose dažnai paliekamos alternatyvos, leidžiančios pasirinkti skirtingus mokesčių apskaičiavimo variantus, be to, juose numatyta gana daug pasirinktinių lengvatų. Jų taikymo ar netaikymo variantus gali reglamentuoti tik įmonės vadovas, nes lengvatų srityje būna valstybės ribojimų, bet nebūna prievolių.

Vadinasi, įmonė, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, pati gali ir turi pasirinkti jai tinkamiausias lengvatas. O teisingas mokesčių apskaičiavimas, tinkamas jų deklaravimas ir sumokėjimas priklauso nuo to, kaip įmonėje organizuojama mokesčių apskaita, kurios nereglamentuoja valdžios teisės aktai.

Įmonės AMP labai svarbu aptarti ir teisingai atspindėti visus atliekamus politikos pakeitimus. To reikia ne tik dėl įmonės vadovo, pačių ATA, bet ir dėl finansinių ataskaitų išorinių vartotojų, nes jie turi žinoti, dėl kokių priežasčių pasikeitė įmonės veiklos rezultatai ar kiti atskaitomybės rodikliai: dėl to, kad įmonės veikla buvo sėkminga ar nesėkminga, ar todėl, kad įmonės vadovas pakeitė tų rodiklių apskaičiavimo metodiką.

Baudžiamoji atsakomybė

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso (BK) 222 ir 223 str., numatančių baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą ar aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, pakeitimai.

Už apgaulingą apskaitą pagal BK 222 str. gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Aplaidus apskaitos tvarkymas arba organizavimas pagal BK 223 str. kaip neatsargus nusikaltimas, baudžiamas lengviau - viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už abu nusikaltimus atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui. Pagal bendruosius bausmės skyrimo principus pirmą kartą atsakomybėn traukiamam asmeniui reali laisvės atėmimo bausmė neskiriama.

Jei netinkamas apskaitos vedimas sąlygojo žalą, ją atlyginus ir susitaikius su mokesčių administratoriumi, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Svarbu! Ypač pavojingos su profesine veikla siejamos veikos, kurios suponuoja administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę.

Šiose srityse nuo 2022 m. gegužės 1 d. galioja esminiai pakeitimai, susiję su apskaitos ir mokesčių politika, - dabar atsakomybė taikoma ne tik už atitinkamų teisės aktų pažeidimą, aplaidų ar apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą.

Esminis pasikeitimas yra tas, kad apskaitos organizavimas atskirtas nuo apskaitos tvarkymo, už kurį atsako apskaitą tvarkantys asmenys, o įmonių vadovai už tai atsakingi tik tuo atveju, jeigu jie patys atlieka minėtas funkcijas.

Teismų praktika

LAT išaiškino, kad nors buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos, vadovas, netinkamai ir nekokybiškai organizavęs apskaitos tvarkymą, buhalteriui neteikęs ar teikęs neteisingus buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat gali būti pripažintas kaltu pagal 222-223 str. (už apskaitos tvarkymą).

Vienoje iš paskutiniųjų nusikalstamo apskaitos tvarkymo klausimu 2022 m. gegužės 11 d. priimtoje nutartyje LAT dar kartą priminė, kad kai įmonėje yra darbuotojas, šiuo atveju - buhalterė, ji ir yra atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą bei dokumentų išsaugojimą.

Rekomendacijos

Norėdamas sumažinti pažeidimų ir atsakomybės kilimo riziką, įmonės vadovas turi būti tikras, kad į buhalterio pareigas paskyrė kompetentingą asmenį ar sudarė sutartį su patikima įmone, teikiančia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas.

Savo ruožtu, įmonės apskaitą tvarkantys asmenys turėtų įsitikinti, kad informacija apie ūkines operacijas ir kitus turto bei įsipareigojimų vertės nustatymui reikšmingus duomenis jiems teikiama laiku, teisinga, tiksli ir išsami. Iškilus abejonėms, jie turėtų nebijoti klausti įmonės vadovo, reikalauti palyginimui pateikti papildomus dokumentus, prašyti dokumentų tikrumą patvirtinti savo parašu.

Finansininkams aiškiai žinant savo poziciją ir atsakomybę už įmonėje tvarkomą finansinę apskaitą, verta užsitikrinti, kad vidiniai įmonės teisės aktai sudarytų sąlygas gauti teisingus apskaitos duomenis, turėti galimybę duoti privalomus nurodymus kasininkui, apskaitos specialistams, kitiems nepavaldiems darbuotojams.

Apibendrinant teisinius apskaitos vedimo pasikeitimus, įmonių vadovams nerekomenduotina atsisakyti profesionalių finansininkų paslaugų, užtikrinančių ūkio subjektų finansų valdymą, kuris reikalingas, kad būtų priimti tinkamiausi verslo sprendimai, sumažinta ginčų su mokesčių administratoriumi tikimybė, apsisaugant nuo teisinės atsakomybės.

Vadovai turėtų pasvarstyti, ar verta buhalterius apkrauti darbais, kuriuos šie gali dirbti (pavyzdžiui, atlikti kai kurias biuro administratoriaus ar teisininko pareigas), tačiau dėl to skirtų mažiau dėmesio savo tiesioginių pareigų vykdymui, kvalifikacijos kėlimui, o tai savo ruožtu didintų klaidų tikimybę. Klaidų, ne tik galinčių užtraukti atsakomybę buhalteriui ir vadovui, bet ir grasinančių tam tikromis sankcijomis ir pačiai įmonei.

Lentelė: Atsakomybės sritys už pažeidimus buhalterinės apskaitos srityje

tags: #ar #gali #direktorius #ir #buhalteris #buti