Dažnas daugiabutyje gyvenantis žmogus susiduria su daiktų laikymo problema: ne kiekvienas turi sandėliuką ar pakankamai vietos bute, kuriame galėtų tinkamai laikyti dviratį, vaikišką vežimėlį ar kitus didesnius daiktus. Dėl šios priežasties gyventojai asmeninius daiktus ima laikyti bendrosiose daugiabučio namo patalpose: prie įėjimo į daugiabučio laiptinę ar koridoriuose.
Pasak G. Stanišausko, neretai pasitaiko ir atvejų, kuomet gyventojai nusprendžia rūsio bendrosiose patalpose saugoti net baldus ar po remonto likusias statybines medžiagas. Neretai sulaukiame klientų klausimų, ar toks kaimynų elgesys yra leistinas, tačiau vienareikšmio atsakymo nėra.
Prieštarauja Priešgaisrinės Saugos Taisyklėms
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės numato, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju. Taisyklėse numatyta, kad taip pat draudžiama užtverti, užkrauti praeigas rūsiuose.
Pasak UAB „Sūduvos vandenys“ Administravimo paslaugų grupės vadovo Dovydo Labučio, bet koks daiktų palikimas, kai užkraunami praėjimo takai ir trukdoma žmonėms saugiai evakuotis, taip pat bendrose patalpose laikomos degios medžiagos pažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimus. Visi "palikimai" turi būti nedelsiant pašalinti.
Nepaisantiems šių reikalavimų gresia baudos: daugiabučių namų savininkams jos siekia 70 eurų, o už gaisrinės saugą atsakingi asmenys gali būti baudžiami ir iki 600 eurų bauda. Visgi, didžiausias pavojus slypi ne administracinėse baudose. Gaisro atveju itin svarbi greita gyventojų evakuacija.
Remiantis priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ketvirtadalis gaisrų Lietuvoje kilo gyvenamosios paskirties namuose, jų metu žuvo 67 gyventojai. Gaisro priežastys - įvairios, tačiau visų jų atveju taisyklės tos pačios: žinoti ir laikytis priešgaisrinių taisyklių. 81 proc. gaisruose žūsta gyvenamajame sektoriuje. Peršasi išvada, kad gyvename nesaugioje aplinkoje, t. y. nesirūpiname savo namų saugumu. Tam, kad būtų galima operatyviai ir saugiai evakuotis patiems arba kad būtų galima ugniagesiams evakuoti gyventojus, patalpose esantys objektai neturi trukdyti arba apsunkinti vykdomos evakuacijos.
Aurelija Maslauskienė akcentavo, kad gaisro metu pavojingi yra trys dalykai: pirmiausia, dūmai. Pakanka vos keleto įkvėpimų, kad žmogus apsinuodytų ir prarastų sąmonę. Dūmai plinta patalpomis ir net iš bendro naudojimo patalpų nesunkiai patenka į butus. Antra, liepsna, ir trečia, karštis. Todėl būtina vengti degių medžiagų sandėliavimo bendro naudojimo patalpose.
Praėjusią vasarą Šiaulių daugiabutyje kilęs gaisras pareikalavo trijų aukų. Viena mergina, vengdama ugnies, iššoko iš balkono, po traumos neišgyveno. Kaip buvo informuota po nelaimės, ji atsidūrė tarsi spąstuose, nes name priešgaisrinės kopėčios buvo išmontuotos, ji neturėjo galimybės nusileisti žemyn arba pakilti aukštyn, evakuaciniai išėjimai buvo užrakinti. Tyrimo metu nustatyta, kad nepilnametė neturėjo galimybės pasinaudoti ir balkone esančiais evakuacijos liukais. Viršuje kopėčių buvęs liukas neatsidarė, o apatinis buvo uždengtas grindų apdailos lentelėmis ir baldais.
Šių metų įvykis - sprogimas Vilniaus mikrorajone, taip pat paženklintas aukomis. Turbūt daugeliui daugiabučių gyventojų kilo klausimų: o jei mūsų name taip nutiktų?
Pastebėjus Pažeidimus Pirmiausia Ragina Kaimynus Kalbėtis
Daugiabutį namą administruojančios įmonės 2 kartus per metus privalo atlikti bendrųjų patalpų apžiūrą ir patikrinti, ar jos atitinka gaisrinės saugos reikalavimus. Nustačius pažeidimus apie tai informuojami namo gyventojai ir prašoma pašalinti netinkamai laikomus daiktus.
Visgi, netinkamai laikomų daiktų gali atsirasti ir po apžiūros, tad gyventojams, matantiems, kad jų daugiabučio namo bendrosiose patalpose daiktai laikomi netinkamai, reikėtų į tai atsakingai reaguoti. Pasak G. Stanišausko, pirmiausia vertėtų problemą aptarti su kaimynais ir drauge rasti sprendimus, kurie leistų tinkamai laikytis saugos reikalavimų.
Nepavykus draugiškai susitarti bendruomenėje, į pagalbą galima visuomet pasitelkti daugiabutį namą administruojančią įmonę, kuri fiksuos pažeidimus ir paragins daiktų savininkus juos nedelsiant pašalinti.
Pasitaiko ir atvejų, kuomet gyventojai nesusirenka jiems priklausančių daiktų ir po pažeidimo fiksavimo bei informavimo. Tokiais atvejais administratorius turi pareigą gyventojų sąskaita praėjimus užstatančius daiktus surinkti bei utilizuoti.
„Dėl didelės vertės daiktų paprastai visuomet pavyksta su gyventojais susitarti, tad dažniausiai tenka utilizuoti seniai pamirštus, nereikalingus baldus, kitus daiktus ar po remonto likusias statybines medžiagas. Atlikus valymo darbus tarsi problemos nelieka, tačiau už neatsakingą gyventojų elgesį tenka mokėti visam namui. Todėl rekomenduojame pagalvoti prieš į bendrąsias patalpas išnešant bet kokius asmeninius daiktus - galbūt laikas jų atsisakyti padovanojant ar išvežant į daiktų surinkimo aikštelę,“ - komentuoja specialistas.
Asmeninius Daiktus Siūlo Saugoti Sandėliuke, Bute ar Balkone
Norint išvengti barnių tarp kaimynų ir papildomų baudoms ar daiktų utilizavimui tenkančių išlaidų, rekomenduojama visus asmeninius daiktus laikyti sau priklausančiose patalpose: butuose, jų balkonuose ar sandėliukuose.
„Derėtų atkreipti dėmesį ir į bendrosiose patalpose laikomo turto saugumą. Dviračiai - bene dažniausiai iš gyvenamųjų namų laiptinių dingstantys daiktai. Nors laiptinės paprastai rakinamos, tai retai būna kliūtis vagims. Todėl asmeninių daiktų laikymas visiems prieinamose patalpose kelia ir pačių daiktų saugumo klausimą,“ - dalinasi G. Stanišauskas.
Laikantiems daiktus sandėliukuose derėtų atkreipti dėmesį į rūsio patalpose esančią drėgmę ir žemesnę temperatūrą. Čia puikiai išsilaikys konservuotos daržovės ar uogos, tačiau tokie daiktai kaip knygos, drabužiai ar mediniai daiktai ilgainiui ims pelyti.
Balkonuose laikomus dviračius ir kitus daiktus siūloma paruošti žiemai: nuvalyti, pilnai nusausinti, sutepti judančias detales, išvaškuoti, taip sukuriant barjerą nuo drėgmės ir korozijos. Galiausiai paruoštus daiktus rekomenduojama uždengti nuo drėgmės apsaugančiu, bet orui pralaidžiu, audeklu.
Rekomendacijos, kaip elgtis su daiktais bendro naudojimo patalpose
| Situacija | Rekomendacija |
|---|---|
| Neturite vietos bute | Apsvarstykite galimybę išsinuomoti sandėliuką arba atlaisvinti vietos namuose. |
| Pastebėjote kaimyno daiktus laiptinėje | Pirmiausia pasikalbėkite su kaimynu, jei nepavyksta - kreipkitės į namo administratorių. |
| Remontas | Laikinai bendrose patalpose atsiradusius daiktus pašalinkite nedelsiant po remonto. |
| Daiktai bendrose patalpose trukdo evakuacijai | Nedelsiant praneškite namo administratoriui arba priešgaisrinei tarnybai. |
Daugiabučių laiptinės ir bendri praėjimai neretai tampa vieta, kurioje gyventojai laiko butuose netelpančius daiktus. Tarp jų dažnai pasitaiko ne tik dviračių ar vaikiškų vežimėlių, bet ir senų baldų ar atitarnavusios buitinės technikos. Nepaisant galimų baudų ir nemokamos elektronikos atliekų išvežimo paslaugos, ši problema išlieka aktuali.
Be to, taip elgdamiesi gyventojai patys sau kelia pavojų, nes pažeidžia bendrąsias gaisrinės saugos taisykles. Gaisro metu kiekviena sekundė yra svarbi, o daiktai, palikti bendrose erdvėse, gali trukdyti žmonėms saugiai ir greitai evakuotis.
Pagal bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, daugiabučių bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju bei užtverti, užkrauti praeigas rūsiuose.
Negana to, senuose, sulūžusiuose ar purvinuose balduose bei prietaisuose gali įsiveisti kenkėjų, jie gali imti pelyti. Jeigu laikomi įrenginiai su baterijomis, mechaniškai pažeistos jos gali užsidegti ar sprogti.
„Liūdna, kad dalis žmonių vis dar nežino, jog senos buitinės technikos išvežimas iš bet kurios Lietuvos vietos ir išnešimas iš bet kurio aukšto, rūsio ar sodybos yra nemokamas. Vietoje to, kad prietaisai būtų paruošti pakartotiniam naudojimui arba perdirbti iš jų atgaunant naudingas medžiagas, jie dūla laiptinėse ar rūsiuose, stabdo žiedinę ekonomiką, neprisideda prie taršos mažinimo ir dar trukdo laikytis gaisrinės saugos. Iš gyventojų surinkti prietaisai yra paruošiami pakartotiniam panaudojimui ir grąžinami į rinką arba perdirbami, kad būtų atgautos jose esančios vertingos medžiagos. Tai padeda sutaupyti gamtos išteklių.
„Kuo daugiau atitarnavusių daiktų gaus antrą šansą, kuo daugiau atliekų bus perdirbta, tuo daugiau vertingų gamtos išteklių sutaupysime ir tuo labiau prisidėsime prie aplinkos taršos mažinimo. Gyventi švarioje aplinkoje norime visi, tad laikytis tvarkos bei taisyklių reikėtų ne tik asmeninėse, bet ir bendrose erdvėse“, - pabrėžė V. V.
Specialias talpas nebereikalingiems smulkiems elektronikos prietaisams galima rasti didesniuose prekybos centruose, biuruose, įvairiose įstaigose. Dėžutės senoms baterijoms išmesti paprastai būna net mažiausiose parduotuvėse. Prie didžiųjų prekybos centrų didmiesčiuose ir mažesnių miestelių centruose stovi „Man rūpi rytojus“ nameliai, kuriuose palikti nebereikalingą tiek smulkią, tiek stambią elektroniką galima bet kuriuo patogiu paros metu.