Šiais laikais, kai technologijos sparčiai vystosi ir konkurencija stiprėja, įmonės, siekdamos išlikti rinkos lyderėmis, turi ne tik kurti naujus produktus ir paslaugas, įgyvendinti įvairias strategijas, bet ir atidžiai analizuoti praėjusių laikotarpių veiklos rezultatus. Taip pat svarbu lyginti juos su kitų panašių įmonių rodikliais, įvertinti statistinius duomenis ir, remiantis jais, organizuoti veiklos plėtrą bei naujų gamybinių pajėgumų įsigijimą.
Efektyvumas yra svarbi ekonominė kategorija, tad pastaruoju metu jai skiriamas vis didesnis dėmesys. Bendriausia prasme efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp pagaminto produkto ir (ar) paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių.
Šis identifikavimas yra pirmas žingsnis siekiant didesnio efektyvumo ir mažesnių veiklos sąnaudų. Daugelis mokslo ir verslo atstovų puikiai suvokia efektyvumo prasmę, bet negali nurodyti vieningos formulės jam įvertinti. Visos įmonės, įstaigos ir organizacijos visame pasaulyje siekia didinti efektyvumą, o tai rodo, kad šis tikslas yra labai svarbus globaliniu mastu.
Norint pasiekti maksimalius įmonės finansinius rezultatus, labai svarbu suvokti, kokie yra pagrindiniai efektyvumą lemiantys veiksniai ir kokia yra jo didinimo kaina, arba tai, kokie nuostoliai gali būti patiriami dėl nepakankamo efektyvumo.
Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai. Siekiant veiklos efektyvumo, gali būti naudojami įvairūs būdai ir technikos.
Tarptautinis žodžių žodynas sąvoką „efektyvumas“ aiškina taip: efektyvumas - rezultato ir sąnaudų (lėšų, resursų, energijos) palyginimo laipsnis. Šis apibrėžimas rodo, kad efektyvumą galima įvertinti palyginant gautą rezultatą su ištekliais, panaudotais siekiant rezultato.
Panašiai efektyvumą aiškina ir vadybos srities autorius J. A. Stoner - jis teigia, jog tai „sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių, siekiant organizacijos tikslų“.
Kitas vadybos srities mokslininkas P.F. Drucker efektyvumo sampratą formuoja kiek kitaip ir apibūdina kaip „sugebėjimą daryti dalykus teisingai“.
Tuo tarpu viešajame administravime efektyvumas yra suprantamas kaip racionalus išteklių panaudojimas, pozityvus organizacijos filosofijos ir organizacinės kultūros įtvirtinimas.
S. Puažokas, analizuodamas šio sektoriaus efektyvumą, skirtingai nei V. Snieška, nekalba apie galutinį rezultatą. Šiame sektoriuje rezultatas gali būti iš karto ne toks akivaizdus dėl būtinų investicijų, pertvarkymų ir pan.
Kita mokslininkas, pasitelkiantis kitokį požiūrį į efektyvumą, yra L. Gulick. Jis efektyvumą aiškina pasitelkdamas vertybės sąvoką. Savo moksliniuose darbuose argumentuoja, kad efektyvumas yra tokia vertybė, kuri gali konfliktuoti su kitomis vertybėmis, todėl jai turi būti teikiama pirmenybė.
Tokiame efektyvumo sąvokos aiškinime lieka daug vietos pamąstymams bei įvairioms interpretacijoms, kadangi vertybė gali būti suvokiama įvairiai. Tuo tarpu D. Waldo laikosi priešingos nuomonės. Jis mano, kad efektyvumas savaime negali būti vertybė, kad visuomet jį būtina apibrėžti, atsižvelgiant į tikslus. Kaip matyti, D. Waldo efektyvumą siūlo vertinti per tikslų pasiekimą ar nepasiekimą.
Neoklasikinėje ekonomikos teorijoje ekonomikos efektyvumo aiškinimas grindžiamas Pareto optimumo samprata. Kitaip tariant, Pareto efektyvumas pasiekiamas, kai ekonominiai ištekliai yra paskirstyti tokiu būdu, kad jų perskirstymas, siekiant kažkam duoti daugiau, neišvengiamai pablogina kito individo padėtį.
Tačiau efektyvumas nėra susijęs vien tik su šiais parametrais. Efektyvumas glaudžiai susijęs ir su veiksmingumu, rezultatyvumu bei produktyvumu.
Dėl veiklos specifiškumo, tik tam sektoriui būdingų niuansų, nurodo skirtingus kelius ir būdus užsibrėžtam tikslui pasiekti. Tai patvirtina 1 lentelėje pateiktos įvairios skirtingų atstovų nurodytos efektyvumo sampratos. Šiojo sektoriaus veiklos efektyvumas yra daugiau nagrinėjamas literatūroje nei viešajojo sektoriaus. Šiuo atveju rezultatai yra apčiuopiami.
Remiantis V. Snieška, visais atvejais yra būtinas šioje vykdomos veiklos gaunamo ar gautino rezultato (efekto) palyginimas su tam rezultatui gauti reikalingomis sąnaudomis. Atsižvelgiant į tai, vien tik apskaičiuotas efektyvumo koeficientas, negali visapusiškai įvertinti tolimesnių priemonių.
Pateikta apibrėžimų interpretacija nusako efektyvumo didinimo galimybių prasmę. Tai yra naudojamų išteklių sąnaudų vienetui augimas. Taip pat, sudarant modelį, prioritetas bus teikimas efektyvumo suvokimui, kuris teigia, kad ilgalaikio turto efektyvumas išreiškia rezultatą, tenkantį kiekvienoje veikloje naudojamų ir tam rezultatui gauti reikalingų išteklių sąnaudų vienetui (ekonominis efektyvumas). Kokie galimi būdai nustatyti esamą efektyvumą ir pasiekti norimą (planuojamą) lygį - nagrinėjama kitose šio darbo dalyse.
Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Įmonėse yra riboti ištekliai ir šiam klausimui spręsti sunku surasti laiko ir įrankių, todėl šią problematiką apimantys sprendimai atidedami neribotam laikotarpiui.
Prieš pradedant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo modelio paieškas, būtina identifikuoti, kuriai turto daliai bus skiriamas didžiausias dėmesys. Įmonės ilgalaikis turtas dažniausiai būna nevienalypis ir kiekviena šio turto dalis dar gali būti skaidoma į kelias dedamąsias. Drauge su turto specifika į įmonę atkeliauja ir problemos arba nauda, efektyvumas arba nuostolingumas.
Taigi, siekiant šiame darbe atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi.
Sąvoka „ilgalaikis turtas“ yra labai plati, todėl, siekiant efektyvesnio panaudojimo, būtina taikyti tinkamai parinktus efektyvumo valdymo metodus, kurie turi atspindėti ir to turto specifiką.
Įmonės turtas klasifikuojamas įvairiais požymiais - pagal naudojimo paskirtį ir trukmę įmonės veikloje, pagal materialinę išraišką, pagal piniginę išraišką, pagal tokio turto grupavimą balanse, statistikos ataskaitose ir kitus požymius. Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje.
Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai. Šis turtas dažnai labai reikšmingas ir sudarantis didelę įmonės turto dalį, todėl svarbu įvertinti, kaip šis turtas gali būti efektyviai panaudojamas įmonės veikloje.
Aktyvioji ilgalaikio turto dalis turi sudaryti pagrindinę ilgalaikio turto apimtį įmonės veikloje, jeigu galvojama apie efektyvumo didinimą. Pasyvioji turto dalis gali būti per didelė, dalies jo atsisakant, perleidžiant ar pasirenkant kitas įsigijimo formas, kurios mažintų šios turto dalies išlaikymo sąnaudas. Planuojant investicijas, ilgalaikio turto atnaujinimui, jos taip pat turi atspindėti pageidaujamą santykį tarp aktyviosios ir pasyviosios dalies.
Šios natūrinės formos nusidėvi naudojamas ne trumpiau kaip per vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią to turto vertę. Organizacijos ilgalaikį nematerialųjį turtą reikėtų vertinti atsargiau, kadangi įmonei bankrutavus nei programinės įrangos, nei licencijos, nei prestižo negalima nei parduoti, nei paskirstyti akcininkams (pvz. prekių ženklai, patentai ir licencijos, autoriaus ir gretutinės teisės, teisė demonstruoti kino filmus, plėtros darbai, kompiuterio programos).
Finansinis ilgalaikis turtas - tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesniu nei vienerių metų laikotarpiu. Šiuo atveju apčiuopiamas objektas, yra „teisė“, kurios dydis priklauso ne nuo analizuojamos įmonės sėkmingos veiklos, o nuo to, kokius sprendimus priima vertybinius p...
Efektyvumo Apibrėžimai
Įvairūs autoriai pateikia skirtingus efektyvumo apibrėžimus, atspindinčius skirtingus požiūrius ir prioritetus.
| Autorius | Efektyvumo apibrėžimas |
|---|---|
| C.S. Certo, S.T. Husted | Efektyvumas yra optimalus organizacijos išteklių naudojimas siekiant organizacijos tikslų. |
| C.S. Certo | Efektyvumas laipsnis iki kurio vadybininkai pasiekia savo tikslus. Efektyvumas yra laipsnis kuriuo organizacijos ištekliai prisideda prie produkcijos gamybos. |
| P.F. Drucker | Efektyvumas yra sėkmės radimas - tai minimalios sąlygos išlikimui, po to kai sėkmė buvo pasiekta. Efektyvumas reikalauja indėlio į visas veiklos sritis. |
| A. Jakutis | Efektyvumas - įvairių išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalią produkto gamybą. |
| V. Snieška | Efektyvumas yra pasiekiamas kai ištekliai yra paskirstomi taip, kad juos panaudojant būtų gaunama didžiausia įmanoma grynoji nauda. |
| J. Greenwood | Efektyvumas apima santykius tarp veiklos, išteklių ir išlaidų. |
| P. Wannacott | Efektyvumas - produktyvis įdėtų pastangų panaudojimo lygis užtikrinantis maksimalų rezultatą |
| D.N. Hyman | Efektyvumas yra kriterijus, leidžiantis įvertinti išteklių panaudojimą. |
| V. Veiklos | Ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami, optimaliai organizuojant darbo objektus (žaliavas, medžiagas), darbo priemones (pastatus, statinius) ir darbo subjektus (darbininkus, tarnautojus) sąveiką. |
K. Švenčionis, B.Martinkus, R. Venckus, aiškina, kad ekonominį efektyvumą galima pasiekti trimis būdais: darant tą patį su mažesniais ištekliais (pvz., naudojant mažiau žaliavų), darant daugiau su tais pačiais ištekliais (pvz., didinant gaminamos produkcijos apimtį) ir darant daugiau su mažesniais ištekliais.
Ekonominis efektyvumas - tai geresnių rezultatų pasiekimas mažesnėmis sąnaudomis. Ekologinis efektyvumas - tai geresnių rezultatų pasiekimas, darant mažesnę žalą gamtai. Šis efektyvumo tipas yra pats naujausias ir jo svarba dabartiniu laikotarpiu auga, nes įmonės yra priverstos laikytis šio principo efektyvindamos išteklius panaudojimą.
Kiekvienas išvardintas efektyvumo tipas turi lemiamos įtakos, siekiant bendro įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo.
Ilgalaikio turto efektyvumo valdymo analizė dažniausiai integruojama į daug platesnę veiklos analizę - toks kompleksinis vertinimas yra daug geresnis, jeigu visoms dalims skiriama pakankamai dėmesio. Tik tokiu būdu galima priimti teisingus sprendimus.
Efektyvumo didinimo siekia įmonės, įstaigos, organizacijos visame pasaulyje - tai rodo, kad šis tikslas yra labai svarbus globaliniu mastu.
Įmonės turto struktūra
tags: #imones #turto #strukturos #reiksme