Turto areštas baudžiamajame procese yra svarbi priemonė, užtikrinanti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą. Šiame straipsnyje aptariami teisiniai pagrindai, procedūros ir teismo praktika, susiję su turto areštu Lietuvoje.
Teisinis reglamentavimas
Turto areštą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 195 straipsnis ir kiti susiję teisės aktai:
- 1983 11 30 įsakas Nr.
- 1989 01 25 įsakas Nr.
- 1991 12 10 įstatymas Nr.
- 1994 07 19 įstatymas Nr.
- 1996 11 19 įstatymas Nr.
- 1999 11 04 įstatymas Nr.
Turto areštas taikomas motyvuotu nutarimu, laikantis BPK 1952 straipsnyje nustatytų taisyklių. Priėmęs nutarimą dėl turto arešto pareigūnas turi imtis priemonių, kad dėl turto arešto nebūtų padaryta žalos turtui, ir išspręsti areštuoto turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimą.
Turto arešto pagrindai
Siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, tardytojas privalo uždėti areštą įtariamojo, kaltinamojo ar pagal įstatymą materialiai atsakingo už jų veiksmus fizinio asmens turtui arba turtui kitų fizinių asmenų, pas kuriuos yra nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas.
Tais atvejais, kai turtas areštuojamas visiškai apribojant nuosavybės teisę į turtą (uždraudžiant turtu disponuoti, naudotis ir jį valdyti), areštuotas turtas iš savininko yra paimamas.
Tais atvejais, kai areštuojamas turtas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmens, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, turto dalis. Jei dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.
Tais atvejais, kai areštuojamos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai, pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir formą su sąlyga, kad nemažės jų bendra vertė, jei nutarime nėra nustatyta kitaip.
Civilinio turto konfiskavimas
Civilinio turto konfiskavimo teisinis pagrindas, sąlygos ir tvarka nustatyti 2020 m. sausio 14 d. įstatymu Nr. I-3480.
Civilinio turto konfiskavimo procedūra pradedama, kai baudžiamajame procese prokurorui priėmus galutinį procesinį sprendimą ar įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, išlieka įstatyme nustatyti civilinio turto konfiskavimo pagrindai.
Turto tyrimas
Turto tyrimas yra informacijos rinkimas apie asmens turtą, jo įgijimo ir perleidimo aplinkybes, siekiant surinkti duomenis, kurie yra reikalingi sprendimui dėl civilinio turto konfiskavimo priimti. Sprendimą pradėti turto tyrimą priima prokuroras savo iniciatyva, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, kad asmuo turi nuosavybės teise jam priklausantį turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu.
Turto tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policija. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dalyvauja atliekant turto tyrimą.
Turto tyrimas atliekamas per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per 6 mėnesius. Prokuroro sutikimu turto tyrimo atlikimo terminas ypatingais atvejais gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Atliekant turto tyrimą, tiriamas ne ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis iki šio turto įsigijimo.
Pranešimas apie galimą civilinį turto konfiskavimą
Įvertinę turto tyrimo metu surinktus duomenis ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautą išvadą dėl asmens galimybių įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių ir nustatę, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmens turtas gautas nusikalstamu būdu ar iš to turto yra gauta turtinė nauda ir šis turtas neatitinka asmens teisėtų pajamų arba kad asmuo yra nesąžiningas įgijėjas, turto tyrimą atliekanti institucija ar prokuroras jam įteikia pranešimą apie galimą civilinį turto konfiskavimą.
Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie galimą civilinį turto konfiskavimą įteikimo dienos pateikti paaiškinimus ir duomenis (dokumentus) apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius, juos pagrįsti ir įrodinėti, kad jo turto vertė atitinka jo teisėtas pajamas arba kad jis nėra nesąžiningas įgijėjas.
Turto areštas turto tyrimo metu
Turto tyrimą atliekanti institucija įvertina riziką, kad turto apsauga nebus užtikrinta, ir, nustačiusi pavojų, kreipiasi į prokurorą su motyvuotu prašymu dėl turto arešto.
Prokuroras per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos privalo jį išnagrinėti ir dėl turto arešto priimti nutarimą. Jeigu prokuroras priima nutarimą taikyti turto areštą, prokuroro nutarimu paskirtas turto areštas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Šis terminas apylinkės teismo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po 3 mėnesius.
Asmuo, kurio nuosavybės teisė į turtą laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą dėl turto arešto per 10 dienų nuo nutarimo gavimo dienos apskųsti gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Apylinkės teismo nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama apygardos teismui. Apygardos teismo nutartis dėl šioje dalyje numatyto skundo yra galutinė ir neskundžiama.
Prokuroras, priėmęs nutarimą dėl turto arešto, išsprendžia klausimą dėl areštuoto turto apsaugos: prokuroro nuožiūra turtas perduodamas saugoti turto savininkui ar jo šeimos nariui, artimajam giminaičiui ar kitam asmeniui.
Turto areštas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, kai ši laikinoji apsaugos priemonė tampa nebereikalinga.
Civilinio turto konfiskavimo bylos nagrinėjimas
Bylos dėl civilinio turto konfiskavimo nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pagal prokuroro ieškinį dėl viešojo intereso gynimo.
Kartu su ieškinio dėl civilinio turto konfiskavimo ir jo priedų kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į šį pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Šiame pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 60 dienų terminą atsiliepimams pateikti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį.
Teismų praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika civilinėse bylose Nr. e3-79-303/2021, Nr. e3-47-303/2021 ir Nr. e3-41-303/2021 pateikia svarbių įžvalgų dėl turto arešto ir vykdymo proceso.
LAT 2021 m. kovo 17 d. nutartimis Nr. pažymėta, kad, esant duomenims dėl skolininko lėšų arešto PLAIS sistemoje, jokie kiti nurodymai nevykdomi tokia apimtimi, kiek yra areštuota.
Toliau pateikiama lentelė, apibendrinanti kai kuriuos svarbius aspektus, susijusius su turto areštu baudžiamajame procese:
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Teisinis pagrindas | Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinio turto konfiskavimo įstatymas |
| Tikslas | Užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą |
| Subjektai | Tardyotojas, prokuroras, teismas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos policija, Valstybinė mokesčių inspekcija |
| Procedūra | Turto tyrimas, pranešimas apie galimą konfiskavimą, turto areštas, bylos nagrinėjimas teisme |
Nuotoliniai notariniai veiksmai
Pakeitimai numato, kad notarai gali nuotoliniu būdu atlikti notarinius veiksmus, jeigu užtikrina, kad bus laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymą, reikalavimų nustatant asmens tapatybę, gali nuotoliniu būdu išaiškinti notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes ir įsitikinti asmens valia, kuri patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Notarai taip pat turi imtis priemonių, kad būtų užtikrinta notaro tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas, naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės, sudarytos techninės galimybės tinkamai perduoti duomenis valstybės registrams ir informacinėms sistemoms.
Darbo vizos gavimo procesas Lietuvoje: išsamus vadovas
tags: #pranesimas #apie #turto #aresta #baudziamojo #poveikio