Šiame straipsnyje aptarsime galimas nežymaus kraujavimo prieš mėnesines priežastis, kada tai yra normalu ir kada reikėtų sunerimti bei kreiptis į gydytoją.
Kas yra kraujavimas tarp menstruacijų?
Kraujavimas tarp menstruacijų - tai bet koks kraujavimas, pasireiškiantis laiku, kai nėra laukiamų menstruacijų. Šis simptomas gali pasireikšti lengvu kraujavimu ar dėmėjimu ir gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Toks kraujavimas gali būti normalaus ciklo dalis arba rodyti tam tikras sveikatos problemas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jo pobūdį, trukmę ir dažnį.
Galimos kraujavimo tarp menstruacijų priežastys
Kraujavimą tarp menstruacijų gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant:
- Ovuliacija: kai kurios moterys per ovuliaciją gali patirti lengvą kraujavimą ar dėmėjimą, kuris laikomas normaliu reiškiniu.
- Kontraceptikų vartojimas: hormoninės kontracepcijos, ypač pradėjus vartoti naują metodą, gali sukelti kraujavimą tarp ciklų.
- Gimdos spiralė (IUD): kai kurios gimdos spiralės, ypač varinės, gali sukelti dėmėjimą ar nedidelį kraujavimą tarp menstruacijų.
- Nėštumas: ankstyvo nėštumo metu gali pasireikšti kraujavimas, dažnai vadinamas implantacijos kraujavimu.
- Hormoniniai disbalansai: skydliaukės problemos, policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar kiti hormoniniai sutrikimai gali lemti netaisyklingą kraujavimą.
- Endometriumo hiperplazija: pernelyg išplitusi gimdos gleivinė gali sukelti tarpmenstruacinį kraujavimą.
- Gimdos fibromos ir polipai: šie gerybiniai gimdos augliai gali sukelti papildomą kraujavimą ar dėmėjimą.
- Uždegiminės dubens organų ligos: infekcijos, tokios kaip chlamidijos ar gonorėja, gali sukelti kraujavimą tarp ciklų.
- Endometriozė: liga, kai gimdos gleivinės audinys randasi už gimdos ribų, dažnai pasireiškia netaisyklingu kraujavimu.
- Gimdos kaklelio ar gimdos vėžys: retesniais atvejais kraujavimas tarp menstruacijų gali būti rimtų ligų požymis, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.
Simptomai, lydintys kraujavimą tarp menstruacijų
Kraujavimą tarp menstruacijų gali lydėti įvairūs simptomai, priklausomai nuo priežasties:
- Skausmas: kai kurioms moterims gali pasireikšti pilvo skausmas ar diskomfortas, ypač jei kraujavimą sukelia uždegimas ar endometriozė.
- Dėmėjimas: gali būti lengvas dėmėjimas, nesusijęs su pilnu menstruacijų ciklu.
- Kraujo spalvos pakitimai: dėmėjimo ar kraujavimo spalva gali skirtis nuo šviesiai rausvos iki tamsiai rudos spalvos.
- Kiti hormoniniai simptomai: gali atsirasti hormoninių pokyčių ženklų, tokių kaip aknė, nuotaikos svyravimai, svorio pokyčiai.
Kada kraujavimas yra normalus?
Rudos spalvos išskyros dažniausiai yra senas kraujas, kuris palieka organizmą lėčiau nei įprastai, todėl oksiduojasi ir įgauna rudą ar tamsiai rudą atspalvį. Tokie pokyčiai gali būti visiškai natūralūs, svarbiausia atkreipti dėmesį į kontekstą, kada jos pasireiškia.
- Prieš ar po mėnesinių: Rudos išskyros gali pasirodyti dieną ar dvi prieš mėnesines arba pasibaigus menstruacijoms - tai normalu ir rodo, kad organizmas „išsivalo“. Ypač dažna paauglėms ar moterims po gimdymo, kai ciklas dar tik stabilizuojasi.
- Ovuliacijos metu: Kai kurioms moterims ovuliacijos metu pasirodo šiek tiek kraujo, kuris sumaišytas su įprastomis išskyromis atrodo rusvas. Tai gali būti ovuliacinis kraujavimas, susijęs su folikulo plyšimu.
- Po lytinių santykių: Jei neseniai turėjote lytinių santykių, o gleivinė jautresnė, gali atsirasti nedidelis kraujavimas, kuris pasirodo kaip rudos išskyros. Tai ypač dažna moterims su žemu estrogeno lygiu, pavyzdžiui, prieš menopauzę.
- Nėštumo pradžioje: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu rudos išskyros gali atsirasti dėl implantacijos kraujavimo, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos sienelėje.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors kraujavimas tarp menstruacijų ne visada rodo rimtas sveikatos problemas, tam tikrais atvejais svarbu kreiptis į gydytoją:
- Kai kraujavimas yra gausus ir trunkantis ilgiau nei kelias dienas.
- Jei kraujavimą lydi stiprus skausmas, karščiavimas ar kiti infekcijos požymiai.
- Jei pastebite kraujavimą dažnai ar jis kartojasi per kelis ciklus.
- Jei kraujavimas prasidėjo po menopauzės arba anksčiau buvusio reguliaraus ciklo sutrikimų.
- Kai yra kiti neįprasti simptomai, pvz., nemalonus kvapas, skausmas lytinių santykių metu ar makšties išskyros.
Taip pat, reikėtų kreiptis į gydytoją, jei jaučiate kitus simptomus, tokius kaip:
- Pilvo skausmas
- Skausmingi lytiniai santykiai
- Pakitusios išskyros
Kaip gali padėti gydytojas?
Gydytojas, įvertinęs simptomus ir atlikęs reikalingus tyrimus, gali pasiūlyti tinkamiausią gydymo būdą:
- Hormoninė terapija: skiriama hormoniniams disbalansams gydyti, pvz., progesterono ar estrogenų papildymas.
- Antibiotikai ar priešuždegiminiai vaistai: jei priežastis yra infekcija ar uždegimas, gali būti skirti tinkami vaistai.
- Chirurginis gydymas: esant fibromoms, polipams ar endometriozei, gali būti svarstomas chirurginis gydymas.
- Kontraceptikų koregavimas: gydytojas gali pasiūlyti pakeisti ar nutraukti kontraceptines priemones, jei jos sukelia tarpmenstruacinį kraujavimą.
- Papildomi tyrimai: jei įtariamos rimtesnės ligos, tokios kaip gimdos kaklelio ar gimdos vėžys, gydytojas gali atlikti biopsiją ar kitus tyrimus.
Kraujavimas vaikystėje
Kraujavimas vaikystėje, t. y. nuo gimimo iki normalios lytinės brandos laikotarpio, yra patologinis reiškinys, todėl mergaitėms kraujavimas iš makšties visada turi būti atidžiai įvertintas.
Galimos kraujavimo vaikystėje priežastys:
- Trauma
- Vulvovaginitas
- Svetimkūniai
- Šlaplės prolapsas
- Endokrininė patologija
- Ankstyva lytinė branda
- Sklerozinė kerpligė
- Hemangioma
- Condyloma accuminata
- Navikas:
- Nepiktybinis
- Piktybinis
Jei kraujavimas prasideda, bet nėra jokių vidinių sužalojimų, jis lengvai gali būti sustabdytas šaldant sužalotą vietą ledų maišeliu - taip sumažinamas patinimas bei kraujavimas. Jei kraujavimą sustabdyti nelengva ar kraujuoja iš makšties gilumos, jei yra didelis patinimas ar kraujosruvų bei mergaitei sunku pasišlapinti, būtina chirurginė procedūra.
Vulvovaginitas - tai vulvos ir makšties audinių uždegimas. Mergaitėms pirmiausia pažeidžiama vulva ir tik po to makštis arba vulvos pažeidimas gali būti antrinis. Siekiant numalšinti simptomus ir išvengti kartotinės infekcijos būtina gera asmens higiena, plauti rankas, tarpvietę po tuštinimosi nuo makšties tiesiosios žarnos link, reikia vengti dirginančių muilų bei šampūnų, sintetinių ir aptemptų drabužių. Veiksmingos ir 10-15 min. sėdimosios vonelės 2-3 dienas. Siūloma naudoti ir apsauginius kremus, aliejus su vit. A ir D, vaistažolėmis.
Viena iš dažniausių kraujavimo iš makšties priežasčių yra svetimkūnis makštyje. Dažna priežastis - nedidelis tualetinio popieriaus gabalėlis, taip pat įvairūs nedideli daiktai, pavyzdžiui, smulkūs žaisliukai, segtukai, karoliukai ir kiti. Svetimkūnis turi būti skubiai pašalintas, kad vaikas būtų apsaugotas nuo galimos infekcijos.
Retesnė kraujavimo priežastis vaikystėje yra šlaplės prolapsas. Paprastai jis gydomas naudojant antiseptinius muilus, vietinius estrogeninius kremus, antibiotikų tepalus. Jei atsiranda audinių nekrozė, būtina gydyti chirurginiu būdu.
Priešlaikinis lytinis brendimas, pubertas praecox, įtariamas, jei antriniai lyties požymiai pradeda formuotis jaunesnei nei 8 metų bei mėnesinės prasideda jaunesnei nei 10 metų mergaitei. Atsiradus priešlaikinio brendimo požymiams, būtina įvertinti mergaitės augimą, antrinius lyties požymius bei kaulinį amžių. Jei pagal pradinius tyrimų rezultatus įtariamas centrinės ar periferinės kilmės priešlaikinis brendimas, reikia atlikti papildomus tyrimus diagnozei patikslinti.
Sklerozinė kerpligė, Lichen sclerosus, - reta liga vaikystėje. Gydyti skiriama hidrokortizono tepalo bei tepalo su estrogenais.
Kraujavimą iš makšties gali sukelti makšties bei gimdos kaklelio navikai, ypač piktybiniai. Tai itin reta patologija vaikystėje. Diagnozuojama apžiūros metu, atliekamas tyrimas pro makštį. Navikas auga itin sparčiai, todėl svarbu ankstyva diagnostika.
Anovuliacija
Anovuliacinis kraujavimas apibūdinamas kaip netipinis kraujavimas iš gimdos. Teigiama, jog iki visiškos brandos menstruacinis ciklas gali būti anovuliacinis. Tokiu atveju mėnesinės pasižymi gausesniu arba mažesniu kraujavimu, jos gali būti nereguliarios. Verta žinoti, jog per mėnesines pašalinamas ne tik kraujas, bet ir endometriumas t.y. gimdos gleivinė. Ji palaipsniui atsisluoksniuoja ir išskiriama. Šis procesas gali būti lėtas, tad tepliojimas prieš ar po mėnesinių rudomis kraujingomis išskyromis reiškia, jog ir menstruacijos gali užtrukti ilgiau. Taigi, brendimo laikotarpiu nereikėtų išsigąsti, nes tai kintantis procesas.
Kas sukelia anovuliaciją?
Paprastai anovuliacija atsiranda dviejuose kraštutiniuose mentruacinio ciklo etapuose: paauglystėje bei perimenopauzės metu. Paauglystėje vyksta brendimo periodas, kuomet aktyviai gaminasi hormonas estrogenas, o perimenopauzės metu pastebimas estrogeno ir progesterono disbalansas. Nutukimas bei policistinių kiaušidžių sindromas taip pat išskiriami kaip dažna anovuliacinio ciklo priežastis. Tačiau medicinos specialistai fiksuoja, jog fiziniai ir psichologiniai stresoriai yra dažna anovuliacijos priežastis. Jei teko praleisti daugybę bemiegių naktų ruošiantis egzaminui, intensyviai sportuoti, ilgai keliauti ar sirgti, ovuliacija slopinima, nes sutrikdomas hormonų balansas.
Paprastai praleidus vieną ar du ciklus kūnas susireguliuoja ir vėl grįžtama į reguliarų ciklą.
Disfunkcinis kraujavimas klimakteriniame laikotarpyje
Disfunkcinis kraujavimas klimakteriniame laikotarpyje yra susijęs su moters reprodukcine sistema, ypač su kiaušidėmis, gimda ir hormonų pusiausvyra. Klimakterinis laikotarpis, dar žinomas kaip menopauzė, yra natūralus gyvenimo etapas, kai moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, ypač estrogeno ir progesterono lygio sumažėjimas. Šie hormonai yra svarbūs reguliuojant menstruacinį ciklą, todėl jų disbalansas gali sukelti nenormalų kraujavimą.
Disfunkcinis kraujavimas yra menstruacinio ciklo sutrikimas, pasireiškiantis nenormaliu kraujavimu iš gimdos. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant per ilgus menstruacijų laikotarpius, gausų kraujavimą arba kraujavimą tarp menstruacijų. Šis sutrikimas dažnai pasitaiko moterims klimakteriniame laikotarpyje, kai hormonų lygis svyruoja.
Pagrindinės disfunkcinio kraujavimo priežastys:
- Hormonų disbalansas
- Endometriumo polipai
- Miomos
- Uždegiminiai procesai
- Sisteminės ligos, tokios kaip skydliaukės sutrikimai
Pagrindiniai disfunkcinio kraujavimo simptomai:
- Nenormalus menstruacinis kraujavimas
- Skausmingi mėnesiniai
- Nuovargis dėl kraujo netekimo
Disfunkcinio kraujavimo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir simptomų sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti hormonų terapiją, skirtą atkurti hormonų pusiausvyrą, arba vaistus, kurie padeda reguliuoti menstruacinį ciklą. Taip pat gali būti taikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), siekiant sumažinti skausmą ir kraujavimą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio metimas, streso valdymas ir sveika mityba.
| Priežastis | Simptomai | Gydymas |
|---|---|---|
| Hormonų disbalansas | Nenormalus kraujavimas, nuotaikos svyravimai | Hormonų terapija |
| Endometriozė | Skausmingi mėnesiniai, kraujavimas tarp mėnesinių | Vaistai nuo skausmo, chirurginis gydymas |
| Infekcija | Nenormalios išskyros, skausmas | Antibiotikai |