Šiame straipsnyje aptariami įvairūs teisiniai ir socialiniai klausimai Lietuvoje, įskaitant liudijimą teisme, teismo procesus, LGBTQ+ bendruomenės patiriamus iššūkius ir klausimus, susijusius su krikštu.
Liudijimas Teisme: Pareiga ir Atsakomybė
Į teismo posėdį yra kviečiama šaukimu (LR BPK 236 str.). Dažniausia telefonu yra tik patikslinama, primenama, tikimasi šaukiamo atvykti asmens geranoriškumo. Šaukimo telefonu būdas taip pat yra teisėtas, tačiau kviestas tik telefonu ir neatvykęs asmuo nubaustas nebus (LR BPK 182 str.). Jei asmuo negauna šaukimo, tai už neatvykimą jis baudžiamas nebus.
Jei asmuo gauna šaukimą bet atsisako pasirašyti ar kitaip išsidirbinėja, aiškina, kad jis šaukimo negauna, vargu ar jam tai padės - anksčiau ar vėliau bus siekiama įrodyti, kad toks žmogus yra melagis arba tokiam žmogui bus taikomos kitokios sankcijos - bauda, atvesdinimas arba net suėmimas. Taip taip, liudytojai, kaip ir bet kurie kiti proceso dalyviai, trukdantys procesui, gali būti suimami, siekiant netrukdomai išnagrinėti bylą. Tokių atvejų Lietuvoje jau yra pasitaikę ir ne kartą.
Svarbu žinoti vieną dalyką - savo pareigas ir atsakomybę, o ne vengti jų. Patarčiau visoms ir visiems ne ieškoti būdų, kaip nevažiuoti į teismą, o ieškoti būdų, kaip tai padaryti mažiau skausmingu procesu jums patiems.
Pagalvokit logiškai - jei kiekvieno nuomonės ar norų reikėtų atsiklausti, tai nei vienos bylos neitų išnagrinėti. O šiaip gali įkalti baudą, areštą ir visvien atvyksit, gali ir policija atvesdinti per prievartą.
Kriminalinė Byla: Broliai Teisiami Už Tėvo Nužudymą
2023 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teisme jaunuolis pareiškė, kad pirmas nori duoti parodymus, kartu su juo dar teisiamas jo 20-metis brolis Donatas Bareika. Broliai kaltinami kovo 2-osios vakarą Trakuose, kieme prie namo Karaimų gatvėje, sudavę ne mažiau šešis smūgius kastuvu ir kirviu tėvui, konfliktas kilo dėl asmeninių santykių.
Paskui sūnūs tėvo kūną įkėlė į mikroautobusą, nuvežė prie Užutrakio dvaro, apipylė benzinu ir padegė. Nužudytasis 49 metų T. Bareika buvo vienas iš Trakuose veikiančios kavinės „Karališkas sodas“ savininkų. Manoma, kad itin sunkus nusikaltimas įvykdytas dėl nesutarimų tarp šeimos narių, tai gali būti susiję su turto klausimais.
Anksčiau teisme apklausti liudytojai pasakojo, kad tėvas žiauriai elgėsi su vaikais, pasak liudytojų, 11-kos ir 13-kos metų berniukus kartą tėvas nuvežė į kaimą, davė sunkias kuprines ir liepė 18 kilometrų pėsčiomis grįžti namo.
Teisiamųjų senelis Zenonas Bareika anksčiau teismui pasakojo, kad jo sūnus T. Bareika savo sūnui Donatui Bareikai buvo perrašęs dalį kavinės Trakuose. Teisme taip pat paaiškėjo, kad tarp nužudytojo T. Bareikos ir jo sūnų ir anksčiau buvo kilę konfliktų, kviesta policija, o Trakuose sūnums gyvenant su tėvu, gyvenamojoje vietoje buvo atjungta elektra - esą taip tėvas galėjo siekti, kad sūnūs išsikraustytų.
Tuo metu kitas kaltinamasis, nužudytojo dar vienas sūnus Donatas Bareika savo parodymus pradėjo nuo atsiprašymo. Jis teigė kad viskas prasidėjo, kai teta Jadvyga jam perrašė savo namo dalį. Kovo 2-osios vakarą, apie 23.20 val., pareigūnai gavo pranešimą, kad Trakų mieste, Užtrakio gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, užgesinus degantį mikroautobusą „Ford Transit“, jo krovinių skyriuje rastas apdegęs vyriškos lyties nenustatytos tapatybės lavonas.
Kova Su Nusikalstamumu: Kamuolinių Gaujos Byla
Apeliacinis teismas sugriežtino bausmes „kamuolinių“ gaujos nariams. Teismas matė 2011 metų nuosprendį, kur Giedrius Janonis, Andrius Juodis buvo teisiami už turto prievartavimą. Grupuotės lyderiui Giedriui Janoniui anksčiau Kauno apygardos teismas buvo skyręs 4 metus ir 1 mėnesį, jis buvo laikomas atlikęs bausmę, nes tiek laiko praleido suimtas iki nuosprendžio.
Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą Olandijoje organizavo G. Borisovas, Rolandas Borisovas, G. Janonis, D. Čereška, o A. Osmankinas, R.Jonušas, T. Grinius, E. Maželis ir M. Lukauskas jį įvykdė, disponavo šaunamaisiais ginklais ir kontrabandos būdu gabeno juos į Olandiją, taip pat rengėsi sunkiai sutrikdyti dar ir R.
Apeliacinis teismas A. Juodžiui skirtą įkalinimo bausmę pailgino nuo 4 metų iki 6 metų 9 mėn., A. Osmankinui - nuo 7 metų iki 9 metų 6 mėn., E. Maželiui - nuo 3 metų iki 9 metų, M. Navickui ir J. Jašinskui - nuo 2 metų 6 mėn. iki 3 metų, R. Jonušui ir T. Griniui - nuo 5 metų 6 mėn. iki 8 metų, A. Guogai - nuo 2 metų iki 6 metų, panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą, E.
Rimšelio, net iki 2017 metų nebuvo žinoma, kas padarė nusikaltimą, jis net nebuvo pradėtas tirti, ir tik 2017 metais atsirado pagrindinis liudytojas, kuris pradėjo pasakoti nusikaltimus. 2018 metais paaiškėjo įtariamieji. Manoma, kad ši grupuotė egzistavo ir nusikaltimus vykdė nuo 1999 metų.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras pasirengimo operacijai ir tyrimo metu bendradarbiavo su Nyderlandų Karalystės ir Europolo pareigūnais, kitais ES šalių partneriais.
Sausio 13-osios Byla: Liudijimai Apie Sovietų Agresiją
Per 1991 metų sausio 13-osios įvykius nukentėję asmenys teisme pasakojo apie sovietų karių veiksmus prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato. Vienas iš nukentėjusiųjų, Vitoldas Ivaško, pasidalijo savo išgyvenimais: „Tankas tiesiai važiavo, mušė žmones, šaudė su automatais. Buvo šalia manęs sužeistų žmonių. Po įvykio atėmė klausą. Paėmiau telefoną - nieko negirdžiu“.
Į posėdį atvykę nukentėjusieji teismui pasakojo, kad iš veidų medikai jiems traukė plastmasines skeveldras, jiems trūko ausų būgneliai, į Spaudos rūmus patekti bandę sovietų kariai beginklius žmones mušė automatų buožėmis. Per grumtynes vienam vyrui pavyko iš kariškio rakų išmušti automatą.
Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 65 asmenys, teisiamųjų suole sėdi tik du iš jų, kitų atžvilgiu procesas vyksta už akių. Dauguma teisiamųjų - Rusijos piliečiai. 1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių.
LGBTQ+ Bendruomenės Patirtys ir Iššūkiai Lietuvoje
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimas atskleidė, kad LGBTQ+ asmenys Lietuvoje susiduria su diskriminacija ir neapykanta. Tyrimas parodė, kad per 12 mėnesių diskriminaciją Lietuvoje patyrė 47 proc. visų apklaustų LGBTQ+ žmonių. Tai yra trečias blogiausias rezultatas Europos Sąjungoje.
Diskriminacija verčia LGBTQ+ bendruomenės žmones slapstytis, siekiant apsaugoti save. Lietuva išsiskiria situacijos prastumu: maždaug 69 proc. visų LGBTQ+ žmonių savo seksualinę orientaciją slepia savo darbovietėje.
Tyrimo metu moksleiviai sulaukė klausimo, ar apskritai pamokose gauna informacijos apie LGBTQ+ asmenis. 66 proc. moksleivių sako, kad tokios informacijos pamokų metu nebuvo.
M. Norbutas tikino, kad dėl žinučių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad žmogus, rašęs žinutes, pasikarščiavo, buvo apimtas emocijos. Jis pasakojo, kad kelias iki teismo, o taip pat ir teisminis procesas, buvo ilgas ir nemalonus.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis irgi kritikavo teisėsaugos laikyseną situacijose, kurios liečia LGBTQ+ asmenis. Jis vertino, kad teisėsaugos institucijos visais būdais stengiasi ignoruoti, pavyzdžiui, patyrusių smurtą asmenų siekius įsitraukti homofobijos ar transfobijos aspektą kaip padaryto nusikaltimo paskatą.
Parlamentaras Tomas Tomilinas diskusijoje skyrė dėmesio tos pačios lyties porų santykių reglamentavimo temai. Balandžio 17 dieną Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Anot nutarimo, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenys dėl tokių santykių įteisinimo turės kreiptis į teismą. Šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuoti nei vyro ir moters, nei tos pačios lyties partnerių santykiai.
Delfi rytas: ar Lietuvoje daugėja tolerancijos homoseksualiems asmenims?
V. Usovo Byla: Įtarimai Dėl Nepilnamečių Tvirkino
Klaipėdos rajono teisme skamba nepilnamečių berniukų apklausų įrašai. Vaikai pasakoja, ką su jais darė dabar kaltinamųjų suole sėdintis garsus pajūrio renginių organizatorius Viktoras Usovas. 35-erių vyras kaltinamas, jog per penkerius metus ne kartą girdė alkoholiu, vaišino cigaretėmis bei tvirkino net 13 nepilnamečių berniukų.
Nukentėjusių berniukų advokatai mano, kad kaltinamasis ir jo advokatas nekalba, nes jiems gėda. Šiandien uždarame teismo posėdyje išklausomos įrašytos 13-likos nukentėjusių berniukų apklausos. Iš viso renginių organizatoriui inkriminuojama 18 nusikalstamų veikų.
Buvusį krepšinio klubo „Neptūnas“ projektų vadovą, socialinių projektų vaikams autorių bei 2009-aisiais pilietiškiausiu jaunu žmogumi Klaipėdoje pripažintą kaltinamąjį sulaikė policininkai. Pareigūnai mano, kad vyras nepilnamečius ir susirado per šias savo veiklas.
Už nusikaltimus, kuriais kaltinamas, Viktorui Usovui gresia penkeri metai kalėjimo.
Bažnytiniai Klausimai: Krikštas
Dažniausiai krikštijami vaikai - kūdikiai. Jeigu žmogus nebuvo krikštytas vaikystėje, krikštijamas suaugęs. Tačiau yra žmonių, ypač tremtinių, emigrantų, jų vaikų ir vaikaičių, kurie nežino, ar vaikystėje buvo krikštyti. Gal galima juos pakrikštyti antrą kartą? Ar reikia sentikiams, reformatams persikrikštyti, jeigu jie nori pereiti į katalikų tikėjimą?
Dėl Krikšto niekuomet neturėtų likti jokių abejonių. Pasitaiko, kad žmonės, gera valia tikėdami, jog yra pakrikštyti, vėliau eina išpažinties, priima Komuniją, ir toks šių sakramentų priėmimas gali būti teisėtas.
Lygiai to paties laikomasi ir sentikiams pereinant pas katalikus; ortodoksams ir protestantams to daryti nereikia, nes jų Krikšto sakramento galiojimą pripažįsta ir Katalikų Bažnyčia.
Krikšto Tėvai
Krikštatėvis gali būti tik katalikas, atitinkantis tam tikrus reikalavimus. Jis turi būti priėmęs vadinamuosius įkrikščioninimo sakramentus: Krikštą, Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą, o jei yra vedęs - gyventi Bažnyčios palaimintoje santuokoje, būti nevaržomas jokių kanoninių bausmių, sulaukęs atitinkamo amžiaus.
Sykiu Bažnyčios Kanonų teisė reikalauja bent vieno krikštatėvio, tad situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, pvz., vienas gali būti krikštatėvis, o kitas - krikšto liudininkas.
Kitos konfesijos krikščionis gali būti krikšto liudininkas. Tačiau būtina, kad bent vienas būtų katalikas, galintis prisiimti krikštatėvio pareigas (pagal Kanonų teisės kodekso kan. 874 normas, krikštatėviais gali būti tikintieji, kuriuos pasirinko pats krikštijamasis ar jo tėvai (globėjai) ir kurie sutinka prisiimti šias pareigas.
Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato (žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams: priimti įkrikščioninimo sakramentai - Komunija ir Sutvirtinimas; jeigu krikštatėviai šeima - tai susituokę Bažnyčioje; nepasitraukę iš Bažnyčios savo apsisprendimu; nenubausti bažnytine bausme).
Vaiko Krikštas: Amžius ir Dokumentai
Paprastai tokiais atvejais rekomenduojama vaiką ruošti Pirmajai Komunijai ir prieš ją pakrikštyti (beje, tokių atvejų pastaruoju metu daugėja). Nes tai jau toks vaiko amžius, kad paprastai atsivesti ir paprašyti pakrikštyti neišeis - vaikas jau pakankamai sąmoningas ir turi turėti bent minimalų parengimą, tuo labiau kad ir krikštijamas tokio amžiaus vaikas su vyskupo leidimu.
Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę.
Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis.
Kliūtys Krikštui
Vaiko krikštui jokių kliūčių būti negali. Kunigas turi turėti moralinį tikrumą, kad pakrikštytas kūdikis bus auklėjamas katalikiškai. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų.
Tėvų santuokos bažnyčioje faktas neturi lemiamos reikšmės, siekiant pakrikštyti kūdikį. Jei tik tėvai nori ir pasižada savo vaiką auklėti krikščioniškai, joks kunigas neatsisakys jo pakrikštyti.
Jei Krikštas buvo suteiktas galiojančiai, jokių „perkrikštijimų” būti negali. Kartais būna situacijų, kai kyla pagrįstų abejonių dėl Krikšto suteikimo. Tokiais atvejais suteikiamas vadinamasis „Krikštas su sąlyga”. Bet kokie kiti motyvai yra nepriimtini.
Nei pilietybė, nei tautybė Krikštui tikrai negali trukdyti!
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar gali krikšto tėvais būti dvi poros? | Ne, gali būti tik vienas krikšto tėvas ar viena krikšto motina; arba du - krikšto tėvas ir motina. |
| Ar gali krikšto tėvais būti sutuoktiniai? | Taip, tai tik prietarai, kad vyrui ir žmonai geriau nebūti krikšto tėvais. |
| Ar gali evangelikas liuteronas būti krikšto tėvu katalikų bažnyčioje? | Ne, Krikštatėviais katalikui gali būti tik katalikas. Kitos konfesijos krikščionis gali būti krikšto liudininkas. |
| Ar gali sesuo savo broliui būti krikšto mama? | Taip, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. |