Šiame straipsnyje pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie Krikšto sakramentą Katalikų Bažnyčioje. Aptariami įvairūs aspektai - nuo amžiaus apribojimų iki reikalavimų krikšto tėvams.
Vaiko Krikštas
Kokio amžiaus kūdikėlis gali būti krikštijamas?
Patariama kūdikėlį pakrikštyti ilgai to neatidėliojant. Išskirtiniais atvejais (pvz., ligos) krikštijama kuo skubiau.
Kokie dokumentai reikalingi norint pakrikštyti kūdikį? Ar reikia iš anksto registruotis, ar galima krikštyti bet kuriame mieste, ar būtini abu krikšto tėvai, gal užtenka vieno?
Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį.
Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę.
Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje.
Ypač reiktų vengti krikštyti vienoje ar kitoje bažnyčioje ar pas vieną ar kitą kunigą vien todėl, kad „taip yra madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas“.
Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti.
Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis.
Tai dar aktualiau, atsižvelgiant į krikštatėvių pareigą padėti tikriesiems tėvams auginti ir auklėti savo krikštavaikį, o, šiems mirus, pasirūpinti jo ateitimi.
Prieš 4 metus įregistravome santuoką tik santuokos rūmuose. Neseniai susilaukėme dukrytės ir norėtume ją pakrikštyti bažnyčioje. Ar gali būti kliūčių vaiko krikštui?
Vaiko krikštui jokių kliūčių būti negali. Žinoma, kunigas tikriausiai paragins sudaryti ir bažnytinę santuoką, tačiau jokios prievartos šiuo atžvilgiu būti negali.
Žinoma, nereikia pamiršti, jog krikštas nėra kažkokia magiška apeiga. Kunigas turi turėti moralinį tikrumą, kad pakrikštytas kūdikis bus auklėjamas katalikiškai.
Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų.
Ar gali tik vienas iš tėvų pakrikštyti vaiką? Vaiko tėvas yra nekrikštytas ir nepriėjęs Pirmosios komunijos.
Pakanka, kad bent vienas iš tėvų prašo, kad būtų pakrikštytas jų vaikas. Šiuo atveju motina, prašydama kūdikiui Krikšto, taip pat prisiima ir atsakomybę už tolesnį jo krikščionišką auklėjimą.
Norim su vyru pakrikštyti savo sūnų. Priklausau Šv. Jurgio bažnyčiai. Kokių dokumentų reikia? Tik, deja, mes nesusituokę bažnyčioje, o tik metrikacijos įstaigoje.
Tėvų santuokos bažnyčioje faktas neturi lemiamos reikšmės, siekiant pakrikštyti kūdikį. Jei tik tėvai nori ir pasižada savo vaiką auklėti krikščioniškai, joks kunigas neatsisakys jo pakrikštyti.
Iš dokumentų reikalaujama tik gimimo liudijimo.
Dėl kokių priežasčių būtų galima perkrikštyti vaiką?
Jei Krikštas buvo suteiktas galiojančiai, jokių „perkrikštijimų” būti negali. Kartais būna situacijų, kai kyla pagrįstų abejonių dėl Krikšto suteikimo. Tokiais atvejais suteikiamas vadinamasis „Krikštas su sąlyga”. Bet kokie kiti motyvai yra nepriimtini.
Ar galima vaiką krikštyti, kai mama lietuvė, tėvas irgi lietuvis (pilietybė lietuvių), bet abu yra rusų tautybės?
Nei pilietybė, nei tautybė Krikštui tikrai negali trukdyti! Taip, Jūs tikrai galite krikštyti.
Krikšto Tėvai
Ar gali krikšto tėvais būti ne katalikai?
Krikštatėvis gali būti tik katalikas, atitinkantis tam tikrus reikalavimus. Jis turi būti priėmęs vadinamuosius įkrikščioninimo sakramentus: Krikštą, Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą, o jei yra vedęs - gyventi Bažnyčios palaimintoje santuokoje, būti nevaržomas jokių kanoninių bausmių, sulaukęs atitinkamo amžiaus.
Sykiu Bažnyčios Kanonų teisė reikalauja bent vieno krikštatėvio, tad situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, pvz., vienas gali būti krikštatėvis, o kitas - krikšto liudininkas. Ne katalikas krikštatėviu būti negali ir dėl dar vienos svarbios priežasties.
Mat Krikštas nėra vien trumpalaikė apeiga, o krikštatėvis - tik statistinė figūra ar kokia nors apeigų puošmena. Krikštatėviai, sutikdami eiti šias pareigas, sykiu prisiima ir gana rimtus įsipareigojimus, pvz., rūpintis, kad jo krikštavaikis būtų auklėjamas katalikiškai, padėti kūdikiui tapti geru kataliku ir tuo rūpinantis pagelbėti tėvams.
Ar gali evangelikas liuteronas būti krikšto tėvu katalikų bažnyčioje?
Krikštatėviais katalikui gali būti tik katalikas. Kitos konfesijos krikščionis gali būti krikšto liudininkas. Tačiau būtina, kad bent vienas būtų katalikas, galintis prisiimti krikštatėvio pareigas (pagal Kanonų teisės kodekso kan. 874 normas, krikštatėviais gali būti tikintieji, kuriuos pasirinko pats krikštijamasis ar jo tėvai (globėjai) ir kurie sutinka prisiimti šias pareigas.
Krikštatėviai privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo, o sutuoktiniai - Santuokos sakramentus, nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių).
Ar gali vaiką pakrikštyti dvi krikšto mamos? Ar būtinai turi būti du žmonės skirtingų lyčių?
Krikštatėvių institutas savotiškai atspindi vaiko tikrąją šeimą, todėl jam duodamas krikšto tėtis ir mama (arba „iš bėdos“, kai neįmanoma, kad būtų du, kartais būna vienas krikšto tėtis arba viena krikšto mama).
Ar gali krikšto tėvais būti dvi poros, t. y. būtų dvi krikšto mamos ir du krikšto tėčiai?
Krikšto tėvais gali būti vienas krikšto tėvas ar viena krikšto motina; arba du - krikšto tėvas ir motina. Krikšto tėvų institucija yra savotiškas tikrosios šeimos atspindys. Vaiką gimdo tėvas ir motina, o ne du tėvai, ne dvi motinos, ne dvi poros...
(Netgi ir Lotynų Amerikoje, kur yra tradicija per krikštynas turėti daug krikštatėvių, oficialiai krikštatėviai yra tik du, o kiti laikomi liudininkais, kas krikšto atveju neturi ypatingos prasmės.)
Ar gali Krikšto tėvais būti sutuoktiniai? (Ar čia tik prietaras, kad vyrui ir žmonai geriau nebūti krikšto tėvais, nes išsiskiria?)
Tai tik prietarai ir nieko daugiau! Tačiau tai nereiškia, kad bet kas gali būti tikrais Krikšto tėvais. Išsamiau apie tai, kas gali būti krikštatėviais, kviečiame žr. čia >>
Norint pakrikštyti vaiką, ar būtini Krikšto tėvai? Mes su vyru neturime tokių draugų ar giminių, kurie jais galėtų būti, bet norime, jog vaikai būtų krikščionys. Dvasiniai vaikų mokytojai būsime mes, seneliai.
Jūsų atveju - tai tegu seneliai ir būna Krikšto tėvais (mat krikštatėviais negali būti tik tėvas, motina arba sutuoktinis).
Ar gali sesuo savo broliui būti krikšto mama?
Krikšto tėvais, pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato (žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams: priimti įkrikščioninimo sakramentai - Komunija ir Sutvirtinimas; jeigu krikštatėviai šeima - tai susituokę Bažnyčioje; nepasitraukę iš Bažnyčios savo apsisprendimu; nenubausti bažnytine bausme).
Ar gali mergaitės sutvirtinimo globėju būti jos krikšto tėvas?
Tradicisiškai Lietuvoje Sutvirtinimo sakramento globėju pasirenkamas tos pačios lyties atstovas/-ė, tačiau tai nebūtina, nes Bažnyčios teisė šito nereglamentuoja, o tik teigia, kad globėju negali būti sutvirtinamojo /-sios tėvas, motina ar sutuoktinis /-ė.
Ar galima atsisakyti būti Krikšto tėvais? Ką teigia Bažnyčia tuo klausimu?
Žmogus yra šiuo požiūriu laisvas. Pagrindinis argumentas neturėtų būti „nenoriu“. Jei žmogus pagrįstai mano, kad negalės tinkamai atlikti šios pareigos, arba, sakykime, egzistuoja kažkokie priešiškumai tarp žmonių, tikrai galima atsisakyti prisiimti krikštatėvių pareigas. Bažnyčios įstatymai nieko konkrečiai apie tai nesako.
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios krikštykla
Krikštas Paaugliams ir Suaugusiems
Ar galima pakrikštyti 9 metų vaiką?
Paprastai tokiais atvejais rekomenduojama vaiką ruošti Pirmajai Komunijai ir prieš ją pakrikštyti (beje, tokių atvejų pastaruoju metu daugėja). Nes tai jau toks vaiko amžius, kad paprastai atsivesti ir paprašyti pakrikštyti neišeis - vaikas jau pakankamai sąmoningas ir turi turėti bent minimalų parengimą, tuo labiau kad ir krikštijamas tokio amžiaus vaikas su vyskupo leidimu.
Man 17 metų, abu tėvai yra ateistai. Aš labai norėčiau pasikrikštyti. Ar būtinas tėvų sutikimas? Ar galima būtų be jo pasikrikštyti?
Pagal Katalikų Bažnyčios kanonų teisės kodeksą jūs esate jau pilnametis ir galite pats apsispręsti. Žinoma, kad iki 18 metų dar gali kilti gyvenimiško pobūdžio problemų, pvz., tėvai gali prieštarauti. Ėjimas į Krikštą per išbandymus tikrai yra ištikimybės Dievui ženklas. Tačiau priimti Krikštą tėvų sutikimo tikrai nereikia.
Kiti Klausimai
Kaip gauti Krikšto liudijimo dokumentą, reikalingą Santuokai?
Krikšto liudijimo dokumentas gaunamas apsilankant savo Krikšto parapijoje, kur bus daromos atitinkamos žymos į Krikšto metrikacijos knygas, kad išduodamas toks pažymėjimas santuokai, žinant, jog anksčiau nebuvo toks išrašytas (ir taip bus galima ateityje žinoti, jog šis pakrikštytasis Bažnyčios vaikas sudaro santuoką, o Santuokos sakramentą laiminsiantis kunigas bus užtikrintas, kad anksčiau šie pakrikštytieji nebuvo sudarę santuokos ar davę vienuolinių įžadų, ar priėmę Šventimų (kunigystės) sakramento).
Žinome, jog kiekvienas krikščionis turi būti pakrikštytas. Dažniausiai krikštijami vaikai - kūdikiai. Jeigu žmogus nebuvo krikštytas vaikystėje, krikštijamas suaugęs. Tačiau yra žmonių, ypač tremtinių, emigrantų, jų vaikų ir vaikaičių, kurie nežino, ar vaikystėje buvo krikštyti. Gal galima juos pakrikštyti antrą kartą? Ar reikia sentikiams, reformatams persikrikštyti, jeigu jie nori pereiti į katalikų tikėjimą?
Dėl Krikšto niekuomet neturėtų likti jokių abejonių. Krikšto sakramento faktas gali būti įrodomas dokumentais - tai gali būti krikšto pažyma, gali būti ir kitų sakramentų, kuriems priimti būtina, kad žmogus būtų pakrikštytas, praktikavimas. Tiesa, vien tai, jei daugiau nėra kitų patvirtinimų, negali būti visiškas įrodymas.
Pasitaiko, kad žmonės, gera valia tikėdami, jog yra pakrikštyti, vėliau eina išpažinties, priima Komuniją, ir toks šių sakramentų priėmimas gali būti teisėtas. Krikšto priėmimo įrodymas gali būti artimųjų liudijimai, tačiau liudytojai tikrai turi būti labai patikimi (esame susidūrę su atvejais, kai, pvz., ir tėvai, ir krikštatėviai prisiekdami tvirtino, kad žmogus krikštytas vienoje bažnyčioje, o pateikus oficialų užklausimą į tą parapiją paaiškėjo, kad krikštyta visai kitoje; pasitaikė, kad tėvai tvirtino, jog jų sūnus yra krikštytas, ir tik pasirinkta krikšto motina paaiškino, kad vaiko krikštyti jie taip ir nenuvežė, nes... buvo labai šalta ir jie nenorėjo laukti klebono, o tėvams pasakė, kad vaiką pakrikštijo).
Lygiai to paties laikomasi ir sentikiams pereinant pas katalikus; ortodoksams ir protestantams to daryti nereikia, nes jų Krikšto sakramento galiojimą pripažįsta ir Katalikų Bažnyčia.
1987 m. krikštijome savo sūnėną. Buvau Krikšto motina. Į Krikštų knygą įrašė ne mano vardą ir pavardę. Dirbau mokykloje mokytoja, sklandė tokia nuomonė, kad saugumiečiai tikrina net krikšto knygas. Aš sumelavau ir pasakiau Krikšto tėvo žmonos vardą ir pavardę, jis tai girdėjo. Ar mano sūnėno Krikštas galioja? Norint atstatyti teisybę, kad įrašas atitiktų tikrus faktus, kur reikėtų kreiptis? Prisiimu šią nuodėmę, apie kurią buvau užmiršusi. Būtinai išpažinsiu.
Žinoma, kad Krikštas galioja, ir jūs netgi jokios nuodėmės faktiškai nepadarėte, bent jau tokios, kurią reiktų išpažinti ir už kurią reiktų atgailauti. Iš tikrųjų tos parapijos kunigas galėtų pataisyti įrašą.
Ankstyvosios bažnyčios laikais krikšto tėvais, tiksliau tada jie būdavo įvardijami, kaip globėjai - buvo vadinami asmenys, kurie laiduodavo už žmones, norinčius iš kito tikėjimo atsiversti į krikščionybę.
Siekiantys tapti krikščionimi privalėdavo susirasti žmogų, kuris įtikintų miesto vyskupą, o taip pat ir pats prižiūrėtų, kad atsivertėlis tikrai būtų tikintis, doras ir sąžiningas krikščionis.
Ir tik vėliau, išsivystė tradicija kiekvienam krikštijamam kūdikiui bei vaikui turėti krikšto tėvus, kad jie, būdami šalia galėtų patarti dvasiniais klausimais, bei puoselėti vaikų tikėjimą Dievu.
Tiesa, iki pat devintojo amžiaus krikštatėviais daugeliu atveju būdavo vaikų biologiniai tėvai arba įvaikintojai ir tik vėliau, pamažu krikšto tėvais tapdavo šiek tiek tolimesni artimieji.
Kiekviena šeima, besiruošianti krikštyti vaikelį, tikisi, jog krikšto tėvai nebus tik žmonės sudalyvavę krikštynų ceremonijoje, bet metams bėgant rūpinsis vaiko dvasiniu gyvenimu, bendraus su juo, domėsis kaip sekasi.
Išrinkti krikštatėvius kūdikiui ar mažam vaikui pagal bažnyčios nuostatus turi tėvai, tuo tarpu jau vyresnis vaikas krikštatėvius gali pasirinkti pats.
Taip pat reikia pagalvoti apie tai ar rinksitės tik vieną krikštatėvį ar pageidaujate, kad vaikas turėtų du krikšto tėvus.
Krikštijant vaiką katalikų bažnyčioje dažniausiai įprasta pasikviesti ir krikštamotę ir krikštatėvį.
Amžius taip pat yra ribojamas - krikštatėviais gali tapti katalikai sulaukę 16 metų.
Skirtingai nei ankstyvosios bažnyčios laikais, patys vaiko tėvai negali būti krikštatėviais.
Ne katalikas, bet išpažįstantis kurį nors kitą krikščioniškąjį tikėjimą žmogus gali tapti Krikšto sakramento priėmimo liudininku, tik tuo atveju, jeigu kartu kviečiamas antras būsimas krikštatėvis yra katalikas.
Verta apsvarstyti, ar norite, kad vaiko krikšto tėvais taptų giminės ar tiesiog labai artimi žmonės, nesusiję su jumis giminystės ryšiais.
Šeimos, norinčios, kad vaikelio krikštatėviais taptų kas nors iš giminių, linkusios manyti, kad tokiu atveju įsipareigojimo jausmas krikšto vaikui yra žymiai stipresnis, nei renkantis krikšto tėvus iš draugų rato, kadangi draugai gali atitolti, galų gale draugystė gali net nutrūkti.
Kai kurie renkasi gimines vien dėl tam tikro mainų pobūdžio: „tu būk mano vaiko krikštatėviu šiandien, o aš vėliau būsiu tavojo vaiko".
Iš dalies tai nėra gerai, nes lyg ir pasirinkimas padarytas, bet tėvai dažnai net nepasidomi ar tas žmogus yra tikintis, ar galės dvasiškai ugdyti jų atžalą.
Išreiškiantys norą, kad draugai taptų vaiko dvasiniais mokytojais, argumentuoja tai tuo, kad šeimos nariai ir kiti giminės jau ir taip džiaugiasi glaudžiais santykiais, todėl artimojo, kaip krikštatėvio vaidmuo sumenkės.
Treti nesigilina ar rinktis iš draugų rato, ar iš giminių, bet kreipia dėmesį į tai, ar krikštatėviai turės galimybę džiuginti vaiką materialiomis dovanomis.
Atitinkamai ieškomi pasiturintys draugai ar giminės ir kartais net nespėjama atkreipti dėmesio į jų vertybes, gebėjimą padėti išauginti dorą, dvasiškai išsilavinusį žmogų.
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai ar kandidatas į krikštatėvius bus tinkamas pavyzdys mažajam krikščioniui, ar išpažįsta tą patį tikėjimą, kaip ir vaiko tėvai, ar jis yra kantrus ir supratingas, turintis aukštas moralines vertybes?
Kaip buvo minėta anksčiau, vaikas gali turėti daugiausiai du krikštatėvius (būtinai skirtingų lyčių), tačiau patys krikštatėviai gali turėti keletą ar net daugiau krikšto vaikų.
Vaikai gali būti susiję giminystės ryšiais arba būti iš visai skirtingų šeimų.
Dvynukų, trynukų tėvams, besiruošiant krikštyti atžalas turbūt neretai iškyla klausimas - „o kiek gi krikšto tėvų reikės"? Pagal bažnyčios nuostatus, galima pasirinkti tiek bendrus krikštatėvius vienu metu gimusiems vaikams, tiek skirtingus. Tarkim dvynukų atveju, galima pasirinkti tik vieną krikštatėvį, arba krikštatėvių porą.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar gali būti dvi mamos? | Ne, gali būti tik mama ir tėtis, arba tik vienas iš jų |
| Ar gali būti sutuoktiniai? | Taip, tai tik prietaras |
| Ar būtina turėti krikšto tėvus? | Taip, bet jei neturite draugų ar giminių, gali būti seneliai |
Kai Krikšto sakramento priėmimo dieną atvyksite į bažnyčią kunigas pasveikins ir tėvus, ir būsimus krikštatėvius. Liturgijos metu, kunigas kreipsis į krikšto tėvus, klausdamas jų ar jie pasiruošę priimti šią pareigą, ir ar stengsis iš visų jėgų vaikui padėti pažinti Dievą.
Verta įsiklausyti į liturgijos žodžius, dabar jie skirti žmogui ne tik kaip krikščioniui, bet ir kaip krikštatėviui. Kunigas nurodys ne tik svarbiausias pareigas, kurias reikės atlikti būnant krikšto tėvu, bet taip pat pabrėš vaidmenį, kaip vaiko bendrakeleivio, kartu einančio tiesos ir tikėjimo kryptimi.
Ceremonijos metu atkreipkite dėmesį į naudojamus simbolius - vandenį, kuris nuplauna nuodėmes ir suteikia naują gyvenimą Kristuje. Naująjį gyvenimą simbolizuoja balti vaiko rūbeliai ir patepimas, kuris turi gydančią prasmę. Deganti krikšto žvakė nurodo kryptį, tikėjimo Dievu kelyje.
Tai, kad esate išrinktas būti krikštatėviu, rodo begalinį tėvų pasitikėjimą jumis. Šeima kviečia jus tapti ypatingu žmogumi atžalos gyvenime, rodyti pavyzdį, bei tapti dvasiniu palydovu visą gyvenimą.
Sulaukti tokio kvietimo yra didžiulė garbė, tačiau patartina neskubėti priimti pasiūlymo, o paskirti kelias dienas apmąstymams ir nuspręsti, ar tikrai sugebėsite atlikti tokią svarbią pareigą.
Verta sau atsakyti į tokius klausimus : „ar mano tikėjimas Dievu yra pakankamai stiprus ir ar galėsiu juo pasidalinti su krikštavaikiu?"; „ar turėsiu galimybę dažnai susitikti, bendrauti?", „ar aš pasiryžęs sukurti glaudžius dvasinius santykius su krikšto vaiku visam gyvenimui?".
Jeigu priimate tėvų pasiūlymą, pirmoji užduotis, kaip būsimo krikštatėvio yra padėti šeimai suplanuoti ir surengti vaikelio krikštynas.
Labai gražus gestas būtų, jeigu kartu su tėvais apsilankytumėte kunigo paskirtose konsultacijose prieš Krikšto sakramento priėmimą.
Krikštynų dieną, įteikite vaikui, kad ir simbolinę religinę dovanėlę. Tai gali būti Biblija, Katekizmas ar vaikiška maldaknygė. Dažnai dovanojamas sidabrinis ar auksinis kryželis. Be galo nuoširdi dovana būtų sukurta maldelė savo krikšto vaikui.
Žinoma, krikštavaikio gimtadienio turbūt nepamiršite, bet įsiminkite ir šios, gimimo dienos Kristuje, datą. Ta proga galima pasveicikinti vaiką tiesiog paskambinus ar nusiuntus atvirlaiškį. Aišku, jei tik yra galimybė,galima susitikti ir paminėti šią dieną visiems kartu - vėl uždegti krikšto žvakę, peržiūrėti krikštynų nuotraukas.
Jei meldžiatės, nepamirškite skirti maldą savo krikštavaikiui.
Puoselėkite vaiko dvasinį pasaulį, išmokykite tikėti ir suprasti tikėjimo galią.
Dalyvaukite ypatingose vaiko gyvenimo akimirkose: priimant Pirmąją Komuniją, Krikšto sakramento sutvirtinimą. Būkite šalia ir per vestuves.
Išlikęs gajus požiūris, kad mirus tėvams, krikštatėviai privalo auginti savo krikšto vaiką, tačiau tai nėra oficiali pareiga, nebent tokią valią tėvai būtų išreiškę galiojančiame testamente.
Krikštatėviai atlieka ypatinga vaidmenį, ne tik tą dieną, kai ya priimamas Krikšto sakramentas, bet ugdant ir vedant vaiką tikėjimo keliu visą gyvenimą.
Būtent todėl, šeima renkanti krikšto tėvus savo atžaloms, privalo būti įsitikinusi savo sprendimo teisingumu.