Darbas, nors ir būtinas pragyvenimo šaltinis, neretai tampa sunkia našta, neleidžiančia žmogui pasijusti laimingu. Daugelis žmonių savo gyvenime susiduria su pasirinkimais, ypač renkantis karjeros kryptį. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl darbas gali tapti našta ir kaip ją palengvinti, remiantis įvairiais argumentais ir pavyzdžiais.
Pasirinkimo sunkumai ir neužtikrintumas
Pasirinkti karjerą ar darbą, kuris teiktų pasitenkinimą, nėra lengva. Žmones neretai sunku prikalbinti net ateiti į susitikimą, nes jie jaučiasi neužtikrinti, stokojantys kompetencijos, mano, kad susitikime bus silpnoji pusė, patirs spaudimą ar pasiduos emocijoms. Tai, jų manymu, gali paskatinti neracionalų sprendimą, kuris jiems taps naštą. Dalis žmonių, pirmą kartą perkančių būstą, patiria stiprų nerimą.
Kompetencijos laiptai
Čia pravartu prisiminti „kompetencijos laiptus“. Dauguma pirkėjų yra sąmoningos nekompetencijos būsenoje - jie žino, kad nežino. Tikslas - pereiti į sąmoningą kompetenciją: kai suprantami kriterijai ir jaučiamasi saugiai. Šį kelią dažniausiai stabdo trys veiksniai:
- Įsipareigojimo baimė („ar galėsiu mokėti?“)
- Informacijos asimetrija („pardavėjas žino daugiau“)
- FOMO (angl. „fear of missing out“ - baimė nespėti priimti sprendimo)
Kai rėmai neapibrėžti, vairuoti ima emocijos. Todėl pirmas žingsnis neturi būti skelbimai - pradėti reikėtų nuo finansų.
Nerimas dėl nepastatytų būstų
Ypač stiprų nerimą kelia dar nepastatytų būstų pirkimas. Žmonės bijo investuoti į tai, ko nemato ir kas dar neegzistuoja. Prie nerimo prisideda ir „sprendimo paralyžius“: pasiūlos atrodo per daug, laikas bėga, atsakomybė didelė, todėl sprendimą norisi vis nukelti. Informacijos rinkimas tampa savitikslis, nevedantis į veiksmą.
Kaip išeiti iš užburto rato?
Norint išeiti iš šio rato, reikia susikurti konkrečius rėmus - finansinius, lokacijos ir kokybinius - ir jais vadovautis. Jei planuojate pirkti su kreditu, pirmasis žingsnis turi būti konsultacija su banku, o ne skelbimų paieška ar projektų naršymas. Internetinės paskolų skaičiuoklės duoda tik apytikrę informaciją. Konsultacija su banku ar kredito specialistu padeda nusistatyti realias galimybes.
Renkantis lokaciją svarbiausia yra jūsų kasdieniai maršrutai: kelionės į darbą, darželį ar universitetą, viešojo transporto ritmas, eismo pikai, žaliųjų erdvių prieinamumas. Pridėkite plėtros planus (kas numatyta per artimiausius 3-5 metus, ką skelbia savivaldybė, kokie nauji projektai suplanuoti), o pačią vietą apžiūrėkite skirtingu paros metu - ryte, vakare ir savaitgalį.
„Neklijuokite išankstinių nuostatų - nauji projektai dažnai keičia kvartalų reputaciją. Vertinkite faktus, o ne pasakojimus: pamatykite patys, pabūkite ir pajauskite lokaciją. Sprendimų priėmimą palengvina išmaniosios platformos. Susitikimas - greičiausias būdas sumažinti neapibrėžtumą. Pardavėjo tikslas - suteikti reikiamų žinių, kad pirkėjas galėtų dėmesį skirti esminiams klausimams ir sprendimą priimti intuityviau.
Metodai, padedantys priimti sprendimą
Kad sprendimą diktuotų ne „pilvas“, o argumentai galvoje, padeda paprastas metodas. Pirmasis būstas dažnai - stotelė, o ne galutinis taškas. Būstą, visgi, perkame ne kartą gyvenime, o tada, kai jo reikia - ir renkamės pagal to etapo poreikius. Padaryti pertrauką ir „atvėsti“ naudinga visada: pauzė grąžina dėmesį į faktus. Finaliniam sprendimui suteikite sau daugiau laiko. Susirinkite visą informaciją, patikrinkite ją, palyginkite su alternatyvomis.
Kai lieka du-trys favoritai, pritaikykite „išėjimo testą“ - kurį variantą lengviausia būtų išnuomoti ar parduoti, jei planai pasikeistų po 3-5 metų? Arba pasidarykite „pliusų-minusų“ vakarą su žmonėmis, kurių nuomonė rūpi. Po to - „šalti pusryčiai“: permiegokite su sprendimu ir ryte grįžkite prie balų bei užrašų.
Dar vienas rekomenduojamas metodas - į sprendimą pažiūrėti per investicijos prizmę. Jei per daug užvaldo emocijos ir galutinis sprendimas niekaip „negimsta“, pabandykite į būsto pirkimą žiūrėti kaip į investiciją: vertinkite būstą, lyg norėtumėte jį išnuomoti sau, o vėliau parduoti brangiau ir uždirbti iš kylančios vertės.
Kaip atrasti ir dirbti mėgstamą darbą | Scott Dinsmore | TEDxGoldenGatePark (2D)
Taip pat svarbu suprasti, kad būstas išties yra jūsų investicija - tai jūsų geriausias verslas, kuris gali uždirbti pinigus. Lietuva patenka į regioną, kur nekilnojamasis turtas istoriškai išlaikė ir didino vertę.
Pirkėjo savigrauža
Kai kurie žmonės, net ir priėmę sėkmingą sprendimą, patiria „pirkėjo savigraužą“ - nepalieka mintis, kad galėjo pasirinkti geriau, kad gal ne visus variantus įvertino. Tam kad „pirkėjo savigraužos“ pavyktų išvengti, rekomenduojama dar renkantis sau raštu pasižymėti, kodėl buvo pasirinktas būtent šis variantas, remiantis iš anksto nustatytais kriterijais. Taip pat svarbu iš karto suplanuoti artimiausias dvi savaites: dokumentų pateikimą bankui, apdailos sprendimus ir techninius susitikimus.
Visą būsto pirkimo procesą galite valdyti jūs patys, neleiskite to daryti emocijoms ir baimėms. Struktūruotas požiūris, namų darbai ir tikslas sužinoti daugiau padeda grąžinti kontrolės jausmą, sumažina baimę ir leidžia į didžiausią gyvenimo pirkinį žvelgti taip, kaip jis to nusipelno - ramiai bei racionaliai.
Socialinis verslas: pelnas ar misija?
Socialinės įmonės verslo modelis skiriasi nuo tradicinio verslo tuo, kad čia pelnas nėra vienintelis tikslas. Tačiau tai nereiškia, kad galima ignoruoti finansinius rezultatus. Priešingai - be tvarios finansinės bazės jokia socialinė misija neišgyvens. Lietuvoje socialinių įmonių statusą turi daugiau nei 200 organizacijų, bet realiai veikiančių ir sėkmingų - gerokai mažiau. Dažniausiai dėl to, kad žmonės supainioja labdarą su verslu. Socialinė įmonė privalo užsidirbti, mokėti mokesčius, konkuruoti rinkoje.
Kaip pradėti socialinį verslą?
Kiekvienas socialinis verslas prasideda nuo problemos identifikavimo. Ne abstrakčios „noriu padėti vargstantiems”, o konkrečios, apčiuopiamos problemos. Pavyzdžiui, jūsų mieste trūksta darbo vietų žmonėms po 50 metų. Arba neįgalieji negali rasti kokybių drabužių, pritaikytų jų poreikiams. Kai problema aiški, reikia atsakyti į klausimą: kaip ją spręsti taip, kad tai būtų finansiškai tvaru?
Produktas ar paslauga turi būti konkurencinga. Žmonės nepirks jūsų prekės vien todėl, kad esate socialinė įmonė. Jie pirks, jei produktas bus geras, kokybiškas ir priimtinos kainos. Socialinė misija gali būti papildomas privalumas, bet ne vienintelis pardavimo argumentas.
Finansavimo galimybės
Finansavimas yra viena didžiausių kliūčių pradedantiesiems socialiniams verslininkams. Bankai dažnai žiūri skeptiškai, nes socialinės įmonės modelis jiems atrodo per rizikingas. Tačiau yra ir gerų naujienų. Pastaraisiais metais atsirado specializuotų fondų, skirtų būtent socialiniam verslui finansuoti. Europos Sąjunga skiria lėšų per įvairias programas. Lietuvoje veikia „Versli Lietuva”, kuri teikia konsultacijas ir informaciją apie galimas finansavimo galimybes.
Svarbu suprasti, kad pradžioje greičiausiai teks investuoti savo pinigus. Arba ieškoti bendraminčių, kurie tiki jūsų idėja ir pasirengę rizikuoti. Crowdfunding’as taip pat gali būti gera startinė pozicija. Jei jūsų idėja tikrai gera ir mokate ją pristatyti, žmonės yra pasirengę paremti. Bet čia reikia investuoti laiko į kampanijos paruošimą - geras video, aiškus verslo planas, įtikinami argumentai.
Komanda ir rinkodara
Socialinėje įmonėje komandos formavimas turi savo specifiką. Jums reikia žmonių, kurie tiki misija, bet kartu yra profesionalūs ir orientuoti į rezultatą. Dažnai socialinės įmonės įdarbina būtent tuos žmones, kuriems nori padėti - ilgalaikius bedarbius, neįgaliuosius, socialiai pažeidžiamus asmenis. Tai puiku ir būtent tame ir yra socialinės misijos esmė. Tačiau kartu reikia turėti stiprų branduolį profesionalų, kurie užtikrintų verslo efektyvumą.
Rinkodara socialinėje įmonėje turi būti profesionali. Taip, jūsų istorija yra svarbi, bet ji turi būti pasakojama įdomiai, autentiškai. Žmonės jaučia, kai jų manipuliuoja emocijomis. Geriau rodyti konkrečius rezultatus, realius žmonių likimus, kurie pasikeitė.
Darbas iš namų: nauja realybė?
Visą pasaulį netikėtai apėmus pandemijai, o gyvenimus sukausčius karantinui, populiariu tapo posakis „nauja realybė“. Darbas iš namų tapo nauja realybe, o namams šiuo laikotarpiu teko svarbus egzaminas: ar namuose esame produktyvūs?
Daugelis namuose dirbome ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Turintiesiems šeimas teko nuolat derinti darbus su dėmesiu partneriams ir vaikams, todėl kompiuterius glaudėme ant virtuvinių stalų, ant kelių miegamuosiuose, sėdėdami ant sudedamosios kėdutės drabužinėje. Reikėjo taikytis prie visos šeimynos dienos ritmo, o tuo pačiu metu - dirbti, bendrauti su kolegomis.
Panašu, kad iš namų dirbsime dažniau. Įvairūs tyrimai ir apklausos darbą iš namų jau seniai vertina kaip vieną iš puikių darbuotojų motyvacijos priemonių: tai suteikia galimybę individualiai pasirinkti patogų darbo grafiką, prisitaikyti prie savo efektyvumo ritmo, susikurti patinkančią darbo aplinką. Apie 30 proc. „Citus“ klientų įsirengdami naują būstą integruoja darbo vietą į interjero projektą, tačiau tai aktualu ir esamame būste, nes darbo vietos namuose poreikis, neabejotinai, augs.
Kaip sukurti produktyvią darbo vietą namuose?
Planuojant darbo vietą reikia atsakyti keletą svarbiausių klausimų:
- Kiek laiko per dieną ar savaitę joje reikės praleisti?
- Ar įmanoma tam skirti atskirą erdvę, ar darbuotis teks viename iš kambarių?
- Kokių darbo priemonių reikės?
- Kokia yra visos šeimos dienotvarkė - ar galima rasti namų vietą, kur dienos metu bus tyliau bei ramiau ir pavyks susikoncentruoti?
Be abejo, pats darbo pobūdis taip pat padiktuoja reikalavimus: ar didžiąją darbo dalį bendraujama (pvz., el. paštu, o gal telefonu, kitomis ryšio priemonėmis), ar tai ilgesnio susikaupimo reikalaujantis techninis, kūrybinis darbas.
„Citus“ interjero dizaineriai Rūta Montrimaitė ir Marius Morozovas akcentuoja, kad geriausias variantas, jei įmanoma, yra darbo zonai skirti atskirą patalpą. Tai leistų atsiriboti nuo triukšmo, sutalpinti ne tik kompiuterį, bet ir kitą įrangą, priemones, dokumentus. Jei tokios galimybės nėra arba nėra didelio poreikio, darbo zoną galima įrengti kambario kampe, ant palangės, balkone, terasoje. Darbo zoną nuo kitų erdvių galima atskirti širmomis, užuolaidomis, stelažais ar lentynomis.
„Ir biure, ir esamame ar naujame būste įrenginėjant darbo vietą svarbūs tie patys dalykai: erdvė, tvarka, galimybė susikaupti, apšvietimas ir sąlygos patogiai sėdėti bei pasiekti darbui reikalingas priemones - darbo vietos ergonomika. Darbo vietoje turi būti patogaus aukščio, ilgio ir pločio paviršius darbui, netriukšminga aplinka, reikia palaikyti tvarką - čia neturėtų būti blaškančių pašalinių daiktų. Tačiau ne mažiau svarbu išlaikyti harmoniją tarp darbo ir rutinos, poilsio bei pramogų, todėl šias funkcijas - taigi, ir erdves - reikėtų atskirti“, - pabrėžia interjero dizainerė R. M. Morozovas pataria apgalvoti apšvietimą: „Idealu rasti vietą, kur būtų daug natūralios šviesos. Ji turėtų sklisti iš šono: dešiniarankiams - iš kairės, kairiarankiams - iš dešinės. Jei saulės spinduliai kris iš nugaros, jie gali apsunkinti žiūrėjimą į kompiuterio ekraną; jei iš priekio - akinti“, - sako dizaineris.
Svarbiausi darbo vietos atributai
Svarbiausi darbo vietos atributai - stalas ir kėdė. Jei ant stalo tereikės pasidėti nešiojamąjį kompiuterį, užrašinę ir rašiklį bei puodelį kavos, svarbiausia, kad jis būtų tinkamo aukščio ir patogus atsisėsti. „Kompaktiškų ir erdvę taupančių idėjų darbo vietai yra daugybė: prie sienos tvirtinama užlenkiama lentyna ar stalviršis, plati palangė, jei ji yra tinkamame aukštyje, „paslėptas“ darbo stalo modulis sieninėje, rūbų spintoje ar kituose korpusiniuose balduose. Įkvėpimo galima ieškoti baldų salonuose ar internete - tokias idėjas baldininkai tikrai galės išpildyti“, - pataria R.
Tačiau jei darbui reikia daugiau priemonių, dizainerė pataria neskubėti: jei reikalingas papildomas ekranas, spausdintuvas, skeneris, kitos priemonės, reikia rasti vietos ir dokumentų segtuvams, darbo erdvėje reikės numatyti ir spintas ar lentynas, didesnį, funkcionalesnį stalą. Kad ir kiek mažai įrangos tiesioginiam darbui reikia, jai prijungti būtina numatyti elektros lizdų. Bent viena rozetė šalia darbo vietos privalo būti - prie jos galima prijungti šakotuvą, bet geriausia, kad keli lizdai būtų po stalu ir bent du - virš jo. Darbas neįsivaizduojamas be interneto. Jei namuose veikia greitas bevielis ryšys, gal nieko daryti ir nereikės.
M. Morozovas rekomenduoja daug dėmesio skirti patogiai kėdei, ant kurios teks praleisti ne vieną valandą per dieną. „Iš asmeninės patirties žinau, kad praleisti 8, o dažnai - ir daugiau valandų ant kėdės yra nemenkas iššūkis. Todėl labai siūlau susirasti būtent Jums tinkamą ir patogią kėdę, už kurią nugara tikrai padėkos. Nepagailėkite šiek tiek laiko, nuvykite į kėdžių saloną ir išbandykite. Labai patrauklų darbo vietos variantą galima pasiskolinti iš modernių šiandienos biurų - tai „tylos būdelės“, kurios gali tapti idealiu sprendimu turintiems galimybę ją įsigyti. Joje jau būna stalas, elektros lizdai, apšvietimas, galima iš anksto numatyti erdves daiktų pasidėjimui.
Darbo vieta namuose turi būti jauki, tvarkinga ir motyvuojanti. Joje „Citus“ dizaineriai rekomenduoja nepamiršti detalių ir smulkmenų: pasistatyti mėgstamą nuotrauką, pasikabinti paveikslą. Darbo zonoje gali atsirasti ir kamštinė arba magnetinė lenta, kuri padės planuotis darbus. Gerai turėti augalų: žaluma gerai nuteikia, valo orą ir suteikia jaukumo. Tačiau šioje erdvėje būtina išlaikyti tvarką. Jei prisikaupė dokumentų, rašiklių ar kitų darbinių smulkmenų, yra nedažnai naudojamų įrenginių, kroviklių ar laidų, visus jus galima laikyti specialiai balduose padarytose ertmėse, stalčiuose, spintelėse ar daiktadėžėse. Daiktadėžės gali būti pagamintos iš skirtingų medžiagų, būti skirtingų spalvų, todėl jas galima priderinti prie interjero.
Ribų išlaikymas
Specialistai atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią detalę: karantino metu su kolegomis, klientais, partneriais daugiausiai bendraujame virtualiai. „Darbas iš namų turi specifiką. Išnyksta fizinės ribos tarp darbo ir namų, todėl daugelis žmonių sako, jog darbą namuose apsunkina tai, kad visos veiklos susipina vienoje erdvėje“, - teigia Liana Mogišaitė, produktyvumo ir komandinės elgsenos trenerė.
„Įsivaizduokime šviesos jungiklį. Kai įjungiame šviesą, žinome, kad yra darbo laikas. Kai išjungiame, suprantame, jog atėjo poilsio ar miego metas. Psichologijoje šis instinktyvus suvokimas vadinamas „inkaravimu“. Jis padeda mūsų smegenims suprasti, kada pasibaigia vienas veiksmas ar procesas ir prasideda kitas. Tokiu jungikliu, padedančiu „pereiti“ iš darbo režimo į poilsio režimą ir atvirkščiai, gali tapti atskirtos skirtingų funkcijų erdvės“, - aiškina L. Jos teigimu, erdvės darbui namuose gali būti paskirstomos ir dar smulkiau. Pvz., virtuvės stalas gali būti dedikuotas idėjų generavimui, darbo stalas - techninių darbų atlikimui ir pan.
„Inkaravimo“ metodą specialistė rekomenduoja taikyti ir aprangai: nebūtina namuose dirbti su kostiumu, tačiau pižama taip pat nėra geriausias sprendimas, nes smegenims bus sunku suprasti, ar reikia dirbti, ar ilsėtis. L. Mogišaitė išskiria ir dar vieną darbo namuose iššūkį: galimybę nuolat užkandžiauti ar valgyti. „Dirbdami pastebime, kad namuose susikaupti gali būti sunkiau, mūsų dėmesys nuklysta į kitas veiklas, vaikus, augintinius ir panašiai. Kad to išvengtumėte, išmėginkite 10 min. metodą: pradėkite bet kokį darbą prieš tai 10 minučių nusistatę žadintuvą ar laikmatį. Jam suskambėjus įvertinkite, kiek pavyko nuveikti per šį laiką. Tai praverčia ir mėgstantiems atidėlioti, bet metodas naudingas visiems ir bet kokiam darbui.
Keturių darbo dienų savaitė: utopija ar realybė?
Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau girdime diskusijas apie galimybę pereiti prie keturių darbo dienų savaitės. Pavyzdžių esą netrūksta: viena ar kita užsienio įmonė bando trumpinti darbo laiką, kai kurios šalys imasi eksperimentų, o socialiniuose tinkluose plinta idėja, kad trumpesnė savaitė išgelbėtų nuo perdegimo, suteiktų daugiau laisvalaikio ir padarytų darbuotojus laimingesnius. Viskas skamba tarsi modernios gerovės valstybės vizija, bet ar tai iš tiesų realu?
Argumentai "už" ir "prieš"
Palaikytojai dažnai pateikia kelis pagrindinius argumentus: neva trumpesnė savaitė pagerintų psichologinę sveikatą, padidintų darbo našumą, sumažintų sergamumą ir net pagerintų darbo bei asmeninio gyvenimo balansą. Tačiau kas užtikrins, kad sumažinus dienų skaičių, bet palikus tą patį darbo krūvį, žmonės nesusidurs su dar didesniu stresu? Efektyvumo didinimas nėra automatinis - jis reikalauja technologijų, inovacijų, procesų optimizacijos. Lietuva, deja, nėra technologinių milžinų šalis, kur visi sektoriai veikia aukščiausiu produktyvumo lygiu.
Keturių dienų savaitė dažniausiai minima kaip Skandinavijos modelio atspindys. Šios šalys garsėja aukštu produktyvumu, stipria socialine apsauga, technologiniais sprendimais. Tačiau Lietuva šiandien - vis dar besivystanti ekonomika, kurios darbo našumas atsilieka nuo Vakarų. Eurostato duomenimis, Lietuvos darbo našumas vienam darbuotojui vis dar yra apie 30-40 proc. Tai reiškia, kad mūsų darbo rinka nėra pajėgi užtikrinti tokio pat rezultato per trumpesnį laiką.
Kultūrinė darbo etika
Kitas svarbus aspektas - kultūrinė darbo etika. Lietuviai per šimtmečius buvo įpratę sunkiai dirbti. Tai yra mūsų tautos mentaliteto dalis - darbštumas, atsakomybė, kruopštumas. Tai reikštų, kad iš esmės griauname pačią darbo kultūrą. Jauni žmonės, kurie dar tik pradeda savo karjerą, užaugtų su iliuzija, kad gyvenime viskas turi būti lengva, o pastangos nereikalingos.
Keturių darbo dienų savaitė gražiai atrodo ant popieriaus, bet tikrovėje tai būtų chaosas. Vietoje to, kad aklai sektume madingais eksperimentais, Lietuvai reikia galvoti, kaip iš tiesų kelti darbo našumą - investuoti į technologijas, švietimą, darbuotojų kvalifikaciją. Tik tada, kai pasieksime Skandinavijos lygį, galėsime svarstyti apie tokius modelius.
Minimalus atlyginimas: ar jis atitinka rinkos poreikius?
Diskusijos dėl minimalaus atlyginimo (MMA) kėlimo Lietuvoje nuolat kelia aistras. Ekonomistai ir verslo atstovai nesutaria, ar MMA didinimas yra naudingas šalies ekonomikai ir ar jis atitinka esamą situaciją darbo rinkoje.
Argumentai "už" MMA didinimą
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius Romas Lazutka teigia, kad didėjanti minimali alga nebūtinai reiškia, kad augs bedarbių skaičius. Pasak jo, algos Lietuvoje, įskaitant ir MMA, po nepriklausomybės atgavimo smarkiai smuko, vėliau - po 2009 metų krizės iki 2014 metų buvo stagnacija, kai atlyginimai neaugo. A. Lazutkos teigimu, didėjanti minimali alga nebūtinai reiškia, kad augs bedarbių skaičius. „Kai didėja alga, žmonės gali daugiau pirkti, tuomet (darbdaviai - BNS) gali kelti ir kainas. Darbdaviai, kurie baiminasi, neva dėl augimo jie nepajėgs sumokėti (algų - BNS) (...), jie gali perkelti tą padidinimą į kainas“, - sakė jis. Pasak A. Lazutkos, atlyginimų didinimas leidžia į darbo rinką labiau įtraukti nedirbančius žmones, mažėja pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių poreikis. Be to, didesni atlyginimai skatina diegti naujas technologijas, modernizuotis.
„Algų augimas Lietuvai yra reikšmingas todėl, kad mūsų gyventojų pajamos gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio“, - teigė ekonomistas.
Argumentai "prieš" MMA didinimą
Tuo metu užimtumo ir darbo rinkos politikos tyrėjas Boguslavas Gruževskis mano, jog negalima MMA sieti tik su vienu rodikliu, - vidutiniu darbo užmokesčiu - atlyginimai, anot jo, turi augti atsižvelgiant ir į darbo našumą, kuris pastaruoju metu neaugo. „Darbo užmokesčio augimo pagrindą turi sudaryti našumo augimas, tokio našumo šitame laikotarpyje mes neturėjome. (...) Buvo partnerių susitarimas ir iš principo jie didino 12 proc., nors tam tikroms įmonėms tai gali būti per sunku“, - BNS sakė B. Gruževskis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad toks MMA didinimas tinkamai neatspindi situacijos darbo rinkoje. „Lietuvos ekonomikos konkurencingumas praranda pagreitį. Tą pernai pastebėjo ir Europos Komisija, pabrėžusi, jog nominalios darbo sąnaudos per trejus metus Lietuvoje augo greičiausiai Europoje ir siekia beveik 28 proc., kai ES vidurkis nesiekia 8 proc.“, - komentare BNS pažymėjo ji. Be to, ji pabrėžė, kad viliantis sumažinti atotrūkį tarp MMA ir darbo našumo, privalu užtikrinti, kad pernelyg nenukentėtų verslas, daugėtų darbo vietų. „MMA gali didėti tik tiek, kad išlaikytume veikiančią ekonomiką ir darbo vietas”, - komentavo E. Leontjeva.
Apibendrinant, galima teigti, kad darbas gali tapti sunkia našta dėl įvairių priežasčių: pasirinkimo sunkumų, neužtikrintumo, didelių reikalavimų, mažo atlyginimo ir kt. Tačiau, tinkamai planuojant karjerą, kuriant produktyvią darbo aplinką ir siekiant balanso tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, galima sumažinti šią naštą ir pasijusti laimingesniu.