Aknė yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri daro įtaką gyvenimo kokybei ir sukelia socialinę bei psichologinę stigmatizaciją. Siekiant įvertinti aknės paplitimą tarp moksleivių ir jos ryšį su įvairiais veiksniais, buvo atliktas skerspjūvio tyrimas.
Tyrimo Metodologija
Skerspjūvio tyrimas buvo atliktas su 1277 moksleiviais, kurių amžius svyravo nuo 7 iki 19 metų. Tyrimas vyko trijose Kauno miesto mokyklose, Lietuvoje. Vaikai buvo apklausiami naudojant savarankiškai pildomus klausimynus, o vėliau juos apžiūrėjo specialiai apmokytas dermatologas.
Aknės diagnozę patvirtino dermatologas, nustatęs aknės pažeidimus ant veido, nugaros ar krūtinės. Aknės sunkumas buvo įvertintas pagal patikslintą Leeds aknės gradavimo skalę. Siekiant įvertinti lytinio brendimo pradžią, mergaitės pateikė informaciją apie savo mėnesinių pradžią (menarche), o berniukai - apie veido plaukų augimo pradžią.
Tyrimo Rezultatai
Bendras atsako į tyrimą dažnis buvo 51,4%. Tarp respondentų aknės paplitimas buvo 82,9% ir stipriai priklausė nuo amžiaus, didžiausi rodikliai buvo 13-15 ir 16-19 metų amžiaus grupėse. Iš viso 1229 ištirtų vaikų 1019 turėjo aknę (82,9%). Aknės paplitimas didėjo su amžiumi ir buvo didžiausias tarp paauglių.
Prieš lytinį brendimą aknė pasireiškė 69,9% dalyvaujančių mergaičių ir 73,6% berniukų. Pagrindiniai aknės rizikos veiksniai buvo veido plaukų augimas berniukams (OR = 4,9), mėnesinių pradžia mergaitėms (OR = 3,1), antsvoris/nutukimas (KMI ≥ 25 kg/m² 18 metų amžiuje) (OR = 2,6), aknės istorija iš abiejų tėvų (OR = 2,6) ir tik iš motinos (OR = 2,1).
Nustatyta, kad 49,3% dalyvių turėjo lengvą aknę. Atitinkamai, 5,9% ir 0,2% tiriamųjų turėjo vidutinio sunkumo ir sunkias ligos formas. Daugiau nei pusei (63,6%) vaikų ir paauglių aknė neturėjo įtakos gyvenimo kokybei (621 iš 976). 289 moksleiviams aknė turėjo nedidelį poveikį gyvenimo kokybei (29,5%). Atitinkamai, 49 (5,0%) ir 18 vaikų (1,8%) aknė turėjo vidutinį ir stiprų poveikį jų gyvenimo kokybei.
Tyrimas neparodė jokio ryšio tarp aknės ir mitybos įpročių, rūkymo ar alkoholio vartojimo. Tačiau nustatyta, kad moksleiviai, sergantys vidutinio sunkumo ar sunkia akne, dažniau žinojo, kas yra aknė, nei moksleiviai, sergantys lengva akne (šansų santykis [OR] 5,6, 95% pasikliautinasis intervalas [PI] 1,3-24,3; OR 1,9, 95% PI 1,3-2,8, atitinkamai).
Trys pagrindiniai informacijos apie aknę šaltiniai buvo tėvai (76,3%), žurnalai (35,5%) ir draugai (29,3%). Trys pagrindiniai aknę sukeliantys arba ją paūminantys veiksniai, kuriuos nurodė respondentai, buvo prasta higiena (69,0%), hormonai (65,3%) ir mityba (64,5%).
Tik 7,2% mokinių dėl aknės gydėsi pas dermatologą. Gyvenimo kokybės pablogėjimas yra didesnis tarp moksleivių po lytinio brendimo ir tų, kurie ilgiau serga akne. Gyvenimo kokybės pablogėjimas vaikams, sergantiems akne, priklauso nuo ligos sunkumo ir trukmės. Ligos įtaka gyvenimo kokybei yra didesnė tarp moksleivių, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkia akne, palyginti su sergančiais lengva akne (OR 4,9; 95% pasikliautinasis intervalas: 1,4-17,3).
Kaip gydyti paauglių spuogus | Dr. Sam Bunting
Aknės Poveikis Gyvenimo Kokybei
Nustatyta, kad aknės paplitimas tarp moksleivių Lietuvoje yra didelis ir priklauso nuo amžiaus. Gyvenimo kokybė buvo tik silpnai susijusi su aknės paplitimu tarp moksleivių Lietuvos mokyklose. Aknė neturėjo įtakos gyvenimo kokybei daugiau nei pusei (63,6%) moksleivių, sergančių akne. Atitinkamai, 29,5%, 5,0% ir 1,8% moksleivių aknė turėjo nedidelį, vidutinį ir stiprų poveikį jų gyvenimo kokybei.
Gyvenimo kokybės pablogėjimas buvo susijęs su lytiniu brendimu ir aknės trukme. Savarankiškai nurodytas aknės paplitimas tarp vaikų, kurie atsisakė dalyvauti tyrime, buvo mažesnis nei tarp tyrimo dalyvių.
Tyrimo duomenys apibendrinti lentelėje:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Bendras aknės paplitimas | 82.9% |
| Lengva aknė | 49.3% |
| Vidutinio sunkumo aknė | 5.9% |
| Sunki aknė | 0.2% |
| Aknė neturi įtakos gyvenimo kokybei | 63.6% |
Šis tyrimas atskleidžia, kad aknė yra dažna problema tarp Lietuvos moksleivių, ypač paauglystėje. Svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius ir užtikrinti tinkamą gydymą bei informacijos sklaidą, siekiant pagerinti moksleivių gyvenimo kokybę.