Vienarūšėmis sakinio dalimis vadinamos tos sakinio dalys, kuriomis sakinyje išskaičiuojami vienos rūšies veiksmų, daiktų, jų požymių ir įvairių aplinkybių pavadinimai.
Vienarūšių Sakinio Dalių Savybės
- Viena nuo kitos vienarūšės sakinio dalys gramatiškai nepriklauso.
- Jos jungiamos sujungiamuoju ryšiu.
- Tariamos išskaičiuojama intonacija.
Vienarūšių Sakinio Dalių Pavyzdžiai
Štai keletas sakinių pavyzdžių, kuriuose panaudotos vienarūšės sakinio dalys:
- Pradėjo kambary šniokšti, ūžti, rėkti.
- Broliai nustebo, bet nieko nesakė.
- Jonas bėginėja ir šen, ir ten.
- Miškais ir raistais, per pelkes ir balas, per kalnus ir klonius parjojau.
- Girdi Jonas vėjo ūžimą ir raganos švilpimą.
Sakinio dalys yra vienarūšės, kai atsako į tuos pačius klausimus: ko? kam? ką? ką veikia? ką veikė? kas yra? koks? kokia? kur? kada? kaip?
Vienarūšės sakinio dalys gali būti: veiksnys, tarinys, papildinys, aplinkybė ir pažyminys.
Paveiksluose nutapytos darželių, pievų ir miškų gėlės.
Aštuntokai pamokoje rašė tvarkingai ir taisyklingai.
Kazio Borutos ,,Baltaragio malūną" noriai skaitė ir vaikai, ir jų tėvai.
Spaudos kioske nusipirkau laikraštį, bet ne žurnalą.
Kristijonas Donelaitis - lietuvių grožinės literatūros pradininkas, pirmosios lietuviškos poemos autorius.
Priedėlis - tai pažyminys, išreikštas daiktavardžiu ir suderintas su pažymimuoju žodžiu bent linksniu, dažniausiai apibūdinantis veiksnį, papildinį. Pvz. Dangaus šviesulys saulė vilioja.
117 Vienarūšių sakinio dalių jungimo būdai ir skyryba
Aplinkybės
Aplinkybės atsako į klausimus, dažniausiai kylančius iš tarinio.
Geriausias ūkininkas gyvena ten, prie kelio į mišką. - Vietos aplinkybė.
Tą gražuolę sniegeną mačiau seniai, prieš mėnesį. - Laiko aplinkybė.
Išsiskyrė jie ramiai, be pikto žodžio. - Būdo aplinkybė.
Tikslinamosios aplinkybės tikslina, aiškina, konkretina tos pačios rūšies aplinkybes.
Išplėstinės aplinkybės yra reiškiamos dalyviais, pusdalyviais ar padalyviais su priklausomais žodžiais.
Sudėtiniai bejungtukiai sakiniai gali būti sudaryti iš kelių savarankiškų sakinių, sujungtų tik pagal prasmę intonacija ir skiriamų pagal tam tikrą motyvaciją pasirinktais skyrybos ženklais: , ; - :. Pvz. Saulė kyla, mėnuo dyla. Saulė švyst - mėnuo drykst.
Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai gali būti sudaryti iš kelių savarankiškų sakinių, sujungtų intonacija ir tam tikrais sujungiamaisiais jungtukais: sudedamaisiais (ir, ir…ir, tai…tai); priešpriešiniais (bet, o, tačiau, tik, vis dėlto, vis tiek); skiriamaisiais (ar, ar…ar, arba, arba…arba); paremiamaisiais (tad, taigi, todėl, užtat). Pvz. Lauke tylu, o širdyje neramu.
Štai lentelė, apibendrinanti skyrybos ženklų vartojimą su vienarūšėmis sakinio dalimis:
| Skyrybos ženklas | Vartojimo sąlygos | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Kablelis (,) | Skiria vienarūšes sakinio dalis, nesujungtas jungtukais. | Saulė, mėnulis, žvaigždės šviečia danguje. |
| Jungtukas (ir, bet, ar, arba) | Jungia vienarūšes sakinio dalis. | Aš mėgstu skaityti ir rašyti. |
| Brūkšnys (-) | Kai praleista sudurtinio tarinio jungtis. | Maironio ,,Jūratė ir Kastytis" - baladė. |