Daugiau negu trečdalis (36 proc.) gyventojų, šiuo metu kaupiančių lėšas II pensijų pakopoje, nėra apsisprendę dėl ateities. Tokia pat dalis asmenų teigia, kad jau yra priėmę sprendimą nutraukti kaupimą, rodo naujausia gyventojų apklausa, atlikta SEB banko Lietuvoje užsakymu.
Žinių trūkumas veda link emocionalių sprendimų
„Daug Lietuvos gyventojų dar nėra priėmę sprendimo dėl tolesnio kaupimo. Tyrimas taip pat rodo, kad žmonėms trūksta informacijos.
Net 3 iš 5 respondentų (62 proc.) teigia, jog nėra gerai susipažinę su išėjimo iš II pakopos pasekmėmis ir nežino, kokią dalį sukauptos sumos galėtų atsiimti.
Tai sukuria terpę emocijomis grįstiems sprendimams, kai pasirinkimą lemia ne faktai ar individualūs skaičiavimai, o neapibrėžtumo jausmas.
Todėl akivaizdu, kad visuomenei reikia laiko susipažinti su pokyčiais ir atidžiai pasverti sprendimus, kurie turės įtakos galimybėms ateityje gyventi oriai ir aprūpintai“, - komentuoja Iveta Pigagienė, „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė.
Pristatydama naujausią SEB banko II pensijų pakopos barometrą, I. Pigagienė atkreipia dėmesį, kad ryžtu toliau kaupti II pakopoje išsiskiria aukštesnio išsilavinimo ir vyresnio amžiaus asmenys, kurie yra sukaupę daugiau lėšų II pakopos fonduose negu vidutinė suma, SEB banke siekianti 8,5 tūkst. eurų.
Iš viso pasiryžimą toliau kaupti ir palaikyti sistemą išreiškia 28 proc. respondentų.
Pensijų sistema Lietuvoje – trys šaltiniai, kaip tai veikia ir ko tikėtis
Pensijų sistemos svarba ir skurdo lygis
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį į labai aukštą pensininkų skurdo lygį, kuris Lietuvoje siekia 40 proc., kai bendras Europos Sąjungos sudaro 15 procentų.
Pasak T. Povilausko, dabartinė trijų pakopų pensijų sistema Lietuvoje yra subalansuota taip, kad ilgainiui valstybėje skurdo rizika mažėtų, mat kiekvienoje pakopoje sukauptos lėšos svariai prisideda prie asmens finansinės gerovės sulaukus pensijos.
„Atsiimtos lėšos artimiausiu metu gali sukelti vartojimo šuoliuką šalies ekonomikoje, tačiau tai ekonomikai ilgalaikės teigiamos įtakos neturės.
Be to, ilgalaikėje perspektyvoje dar išaugs įvairios socialinės rizikos ir pajamų atskirtis“, - dėsto ekonomistas.
Jis pastebi, kad Lietuva užima paskutinę vietą tarptautiniame EBPO tyrime, kuriuo matuojama, kiek susitraukia gyventojų pajamos išėjus į pensiją.
Tarptautiniai ekspertai skaičiuoja, kad prognozuojama pajamų pakeitimo norma į darbo rinką įžengiančiam asmeniui, kuris dalyvauja tik pirmoje kaupimo pakopoje, išėjus į pensiją Lietuvoje nesiekia nė 30 procentų.
Kita vertus, tie patys EBPO skaičiavimai rodo, kad įtraukus II pakopos pensijų kaupimą, šis rodiklis išaugtų iki 48 procentų.
O pridėjus III pakopą, būtų galima išsaugoti apie 70-80 proc. pajamų per visą pensinio amžiaus trukmę, kuri, prognozuojama, gali siekti apie 20 metų.
Finansiniai poreikiai ir sprendimų priėmimas
SEB tyrimo duomenimis, Lietuvoje tik 8 proc. žmonių gali tvirtai pasakyti, jog trečdalio dabartinių savo pajamų jiems visiškai pakaktų išgyventi.
31 proc. gyventojų pažymi, kad sugebėtų, nors būtų sunku.
Didžiausia dalis - 53 proc. apklaustųjų Lietuvoje pripažino, kad tris kartus sumažėjus pajamoms išgyventi nesugebėtų.
I. Pigagienės teigimu, šie ir kiti tyrimo duomenys demonstruoja, kad daugeliui gyventojų trūksta aiškesnio savo būsimų finansinių poreikių įsivertinimo, o sprendimai dažnai priimami neturint pakankamai faktinės informacijos ar neatlikus skaičiavimų.
Impulsyvūs sprendimai ir jų pasekmės
T. Povilauskas sako, kad I pakopos pensijos mokamos iš „Sodros“ biudžeto, tačiau pensininkų ir darbingo amžiaus asmenų santykis stabiliai didėja ir toliau beveik neišvengiamai didės.
Todėl į darbo rinką įsiliejantiems jaunuoliams ilgainiui teks vis didesnė našta išlaikyti pensijos sulaukusią savo tėvų kartą.
„Šios naštos svoris - tai mokesčiai, kurių didesnių nenori niekas.
Tačiau demografinės tendencijos rodo, kad šis scenarijus - labai realus“, - dėsto SEB banko ekonomistas.
T. Povilausko teigimu, siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę, ateityje Lietuvoje gali tekti didinti pensinį amžių arba skatinti imigraciją.
Kita išeitis - šiandien prisiimti atsakomybę už savo finansinę ateitį, gerai apskaičiuoti ir išsirinkti geriausią sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu veikiančių pensijų fondų vidutinė metinė grąža (svertinis vidurkis) siekia 9,4 procento ir gerokai lenkia infliaciją.
T. Povilauskas ir I. Pigagienė sutaria, kad spontaniškai atsiėmę lėšas be plano juos investuoti ar išleisti būtinosioms reikmėms, gyventojai gali pasiduoti emocijoms.
„Išsekus pinigams apima stiprus nusivylimas, kad nebeišeina išlaikyti padidėjusio vartojimo lygio ir reikia riboti norų sąrašą“, - pastebi „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė I. Pigagienė.
Anot jos, panašios emocijos gali aplankyti ir verslus, ypač prekybininkus ir paslaugų teikėjus, nes staiga pašokę pardavimai sužadina verslo apetitą, tačiau vėliau seka „kietasis nusileidimas“, mat vartotojų pajamų šaltinis yra vienkartinis, o ne tvarus ir ilgalaikis.
Pensijų fondų grąža
| Fondas | Vidutinė metinė grąža |
|---|---|
| Pensijų fondas A | 9.4% |
Iš viso to, ekspertų teigimu, gali kilti dar didesnis spaudimas valdžiai padėti gyventojams bei taip toliau mažinti pačių asmenų atsakomybę už save.
„Tad priimant svarbų sprendimą dėl tolesnio kaupimo ar nutraukimo, pirmiausia būtina pripažinti asmeninę atsakomybę ir faktą, kad kaupimas turės didelę įtaką saugiam ir oriam gyvenimui ateityje“, - apibendrina I. Pigagienė.
Darbo sutarties nutraukimas bandomuoju laikotarpiu
Turiu neterminuota sutarti ir isbandomaji laikotarpi 3men. ,atidirbau 1.5men alga minimumas, ir noriu iseiti is darbo, per kiek dienu turiu ispeti del atleidimo ir ar reikia atidirbti 14d.d. ar priklauso kokios iseitines ar nepanaudotu atostogu kompensacijos?
Prašymą įteikti (įspėti darbdavį) prieš 14 d. d. - DK 127 str. 1 d. Įspėti darbdavį - tai nebūtinai atidirbti, galima tas dienas praatostogauti, prasirgti.
Jeigu labai skubate nutraukti DS, gal pavyks susitarti su darbdaviu dėl trumpesnio laikotarpio, t. y. visai nesvarbu, kas parašyta DS šiuo atveju, nes jis nori išeiti, ne dėl to kad jam darbas netiko, ar jis darbdaviui netiko, o šiaip savo noru parašęs prašymą - taigi pagrindas tam DK 127 str. 1 d. ir su visais terminais pagal jį, o ne DK 107 str.
Akivaizdu, kad žmogus nori išeit, kad netiko darbas ar darbo sąlygos.
Tai jei DS nurodyta, kad darbuotojas įvertina ar jam tinka darbas (akivaizdu, kad jam jis netiko), tai per bandomąjį jis gali laisvai nutraukt darbo sutartį.
Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios.
O bandomasis laikotarpis ir nustatomas, tam, kad darbdavys pamatytų ar darbuotojas sugebės tą darbą atlikti, arba darbuotojas žiūri, ar sugebės tą darbą dirbti.
Ir jeigu jis viską sugeba ir driba, bet jam netinka koks darbo laikas ar alga, ar šiaip kitą darbą susirado, tai ir išeina parašęs prašymą pagal DK 127 str. 1 d. su viskuo, kas tame straipsnyje reglamentuojama.
Tai nėra privalomas terminas, darbdavys gali sutikti ir anksčiau atleisti iš darbo. Bet šiaip pagal įstatymo raidę - taip, privalo dirbti.
Jei del to kad netiko darbas (tik kai DS nustatyta, kad isbandymas yra skirtas patikrinti ar darbuotojui tinka darbas (DK 107 str. 2 d.)): 3 d.d. taciau jei nustatyta, kad isbandymas skiriamas patikrinti ar darbuotojas tinka darbui, tada galioja bendras 14 d.d.
Nea, nesvarbu kuri šalis nustatė bandomąjį laikotarpį, jeigu išeina dėl bandomojo neišlaikymo tai ir bus terminas 3 d., o jeigu kitu kokiu pagrindu, tai pagal tą straipsnį ir bus, pagal kurį nori išeiti.
Tu paskaityk DK 107 str. 1 ir 2 dalis, yra parasyta kada galioja 3 d.d., t.y. kai isbandymas patikrint ar darbuotojas tinka ir ar darbas tinka.
Tai reiskia, kad jei pvz isbandymas yra patikrint ar darbuotojas tinka, bet ner parasyta, kad isbandymas patikrint ar darbas darbuotojui tinka, tai darbuotojas neturi teises nutraukt per 3 d.d..
Beje, teismas yra pasisakęs, jog jei DS nėra nurodyta, kuri šalis nustato išbandymo laikotarpį, laikytina, jog jį nustatė abi šalys.
Prieš pusantro mėnesio įsidarbinau kompanijoje. Nustatytas 2 mėnesių bandomasis laikotarpis (nenurodyta kas ką išbando), atlyginimas vėluoja 10 dienų.
Prieš kiek dienų turiu įspėti darbdavį apie norą išeiti? Visas 14 d.d.? Ar 3 d.d.? Prieš 3 d.d.
Patarimas rašant prašymą, prašyme nurodyti, kad DU ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas pervestų į tą ir aną sąsk.
Išeisite iš darbo, kadangi atlyginimas vėluoja 10 dienų? O gal pirmiau susiraskite kitą darbą?
Mat, nėra garantijos, kad sekantis darbdavys mokės algą ir dar laiku. Gali būti, kad apskritai nemokės.