Vanduo - ko gero mažiausiai pakeičiamas išteklius mūsų buityje. Jeigu kalbame apie kasdienius poreikius, susišildyti galima įvairiais būdais, elektrą taip pat galime gaminti labai skirtingais metodais, o štai vanduo - tik vienas toks. Jo norime švaraus ir kokybiško. Jeigu taip nėra, kyla grėsmė ne tik jausti diskomfortą, bet ir reali grėsmė sveikatai bei gerbūviui.
Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai su vandens sistema iškylančias problemas ir pasidalinsime jų sprendimais. Ne, tai nebus prastai veikiantys vandens skaitlikliai.
Silpna vandens srovė
Silpna ir nepakankama srovė nėra kažkas, prie ko turite prisitaikyti. Yra mitas, kad pakanka ir labai lengvos srovės viskam išplauti ar nusiprausti. Tačiau realybė tokia, kad norint atlikti sudėtingesnius darbus - iš galvos išplauti muilą, išvalyti indus ir ne tik, reikia turėti galimybę bent retkarčiais padidinti srovę.
Tai gali nutikti dėl to, kad jūsų tiekėjas susidūrė su sunkumais arba šiuo metu patiriama labai didelė apkrova visame objekte (daugiabutyje, bendrijoje ir ne tik). Priežastimi gali tapti ir nepilnai atsukti vožtuvai, sugedęs slėgio matuoklis, užsikimšę ar prakiurę bei korozijos pažeisti vamzdžiai. Kai ką patikrinti ir išspręsti galima patiems (palaukti, atsukti vožtuvą ir t.t.).
Karšto vandens problemos
Jeigu nėra karšto vandens ir turite boilerį, patikrinkite, kaip jis veikia. Jeigu nebėga karštas vanduo ir neturite boilerio arba su juo viskas atrodo tvarkoje, reikėtų patikrinti ar tinkamai bėga šaltas vanduo. Jeigu jis bėga, problema tikrai bus šildytuve arba dėl to, kad karštą vandenį atjungė jūsų vandens operatoriai. Geriausia elektrinių ar dujinių šildytuvų patiems neremontuoti. Išsikvieskite meistrus ir leiskite jiems patikrinti, kaip viskas veikia.
Būna, nueini į vonią maudytis, atsuki karštą vandenį, o jo temperatūra apie 30 laipsnių, tai net šalto nereikia atsukti. Blogai, kad žmonės apgaudinėjami. Daugumos namų gyventojai kiekvieną mėnesį iš namą administruojančios bendrovės gauna mokėjimo pranešimą apie mokestį už suteiktas paslaugas.
AB „Klaipėdos energija“ negali nei padidinti, nei sumažinti patalpų ir (ar) karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Pastate butų (patalpų) ir (ar) karšto vandens temperatūra reguliuojama šilumos punkte, kuris priklauso gyventojams. Šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema - vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas.
AB „Klaipėdos energija“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose, „Klaipėdos energija“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas prižiūrinti bendrovė.
Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti. Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių.
Po to, kai paaiškėjo, kad daugiabučio karšto vandens sistemose rasta Legionella bakterijų, buvo prikabinti skelbimai apie termošoką. Tačiau ar kas nors užtikrino, kad jis sunaikins visas bakterijas? Jeigu iki šiol karšto vandens temperatūra buvo per žema, ir termošoko metu ji bus žemesnė, nei priklauso. Pas mus juk įprasta sukčiauti.
Terminės dezinfekcijos metu karšto vandens temperatūra padidinama iki 80 laipsnių.
Vilniuje mirė trys žmonės, sirgę legionelioze. Bet tik viena pacientė mirė būtent dėl legionelių sukeltos ligos, o ne papildomų komplikacijų. Dėl bakterijomis užkrėsto vandens į anapilį iškeliavo Tuskulėnų gatvės 5-ojo, K.Ladygos gatvės 3-iojo ir Architektų gatvės 79-ojo namų vyresnio amžiaus gyventojai.
Vandens kokybės problemos
Gali būti, jog iš čiaupo bėgantis vanduo skleidžia nemalonų kvapą. Dažnai žmonės išskiria supuvusius kiaušinius ar puvėsį primenančią smarvę. Ypač, jeigu anksčiau to nebuvo, laikas iš karto sunerimti ir jokiu būdu tokio vandens nevartoti ir negerti. Tai dažniausiai sukelia bakterinė tarša jūsų vandens šildytuve.
Vandens spalva gali būti ne tik skaidri. Tačiau bet kokia kita iš karto turėtų sukelti nerimą. Iš čiaupo bėgančio vandens spalva gali būti nuo šiaudų geltonumo iki tamsiai rudos ar net juodos. Jeigu tai pastebite, iš karto nustokite naudoti bet kokią buitinę techniką ir vos vos atsukite vieną čiaupą, kad jis leistų ploną srovelę.
Arbatos spalvos ar gelsvai rusvas vanduo, ko gero reiškia, kad vandenyje - labai daug mangano ir geležies. Tai gali sukelti vamzdynų remontas, bet dažniausiai šios problemos prasivalo. Mėlynos arba žalios spalvos vanduo praneša apie didelius vario kiekius. Ši spalva turėtų versti sunerimti, kad seni vamzdžiai ima byrėti. Jeigu vandenyje pastebite mažas, gličias daleles, tai gali reikšti ne biologinę taršą, o tai, kad vandenį užteršę jūsų filtras, nuo kurio atskilo medžiagos.
Daugelis gyvenančių daugiabučiuose pastebi nemalonų kvapą iš vamzdžių. Jį gali lemti daugybė priežasčių - nuo senų, apleistų instaliacijų, per kamščius, kuriuos sukelia maisto likučiai ar nešvarumai, iki mechaninių pažeidimų. Viena iš išeičių - pasinaudoti profesionalios įmonės paslaugomis, kuri atliks vamzdžių apžiūrą ir, jei reikia, jų valymą arba keitimą.
Kartais nemalonaus kvapo šaltinis yra būtent trapas. Daugelis nesuvokia, kad reguliarus sifonų valymas - vienas iš pagrindinių vonios kambario švaros palaikymo elementų. Nemalonų kvapą iš vamzdžių, dušo padėklo ar kriauklės nesunku suvaldyti. Tinkamų valymo priemonių naudojimas, reguliarus tvarkymas ir instaliacijos apžiūra gali veiksmingai panaikinti problemą.
Kvapas iš trapo ne visuomet yra kamščio pasekmė. Dažnai jį sukelia išdžiūvęs sifonas - ši spec... Nemalonus kvapas vonios kambaryje - deja, patirtis, su kuria susiduria daugelis mūsų. Ši problema turi daug ištakų - nuo apleistų vamzdžių, per užsikimšusį sifoną, iki vietų, apie kurias net nepagalvotume. Kvapas ne tik kelia diskomfortą mūsų pojūčiams, bet taip pat gali išduoti didesnes, paslėptas problemas, kurioms reikia neatidėliotino dėmesio. Kur ieškoti nemalonaus kvapo vonios kambaryje priežasčių ir kaip su juo kovoti?
Kiti gedimai
Kapt, kapt, kapt. Toks, nuolatinis kapsėjimas kai kam gali įvaryti tikrų tikriausią depresiją ar isteriją. Varvėjimą gali sukelti O formos sandarinimo guma, kuri atsipalaiduoja ir susidėvi. Ją pakeitus - problema dingsta. Vandens slėgio problemos taip pat sukelia varvėjimą.
Mokėjimai už karštą vandenį
Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.
Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.).
Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.
Sunaudotas šilumos kiekis butui skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną ir taikomą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą metodą. Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).
Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas butams ir patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos nustatoma 1m2 šildymo kaina per atsiskaitymo mėnesį.
Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį naudojantis Bendrovės internetinės svetainės E-paslauga ar pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, pavėluotai sumokėtą sumą atimkite iš naujai gautos sąskaitos. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų.
Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2017 ir 2018 metų lapkričio mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė ataskaitinė tų mėnesių temperatūra 2017 metų lapkritį buvo +5,8 °C; o 2018 metų lapkritį +4,4 °C.
Iš šių dienolaipsnių santykio (408 : 366 = 1,12) apskaičiuojame, kad 2018 m. lapkričio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1.12 karto daugiau šilumos, lyginant su 2017 m.
Jei jūsų bute įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais, o termostatiniai ventiliai buvo užsukti arba atsukti minimaliai (t. y. patalpos nešildomos ar šildomos minimaliai), jūsų bute oro temperatūra net ir tokiu atveju buvo artima norminei (18-22°C). Pagal fizikos dėsnius šiluma juda ten, kur šalčiau ir jūsų butas šildomas gretimai esančių butų sąskaita. Siekiant apginti kitų vartotojų interesus, teisės aktuose nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar šildomas minimaliai butas suvartojo energijos gretimų butų, patalpų sąskaita.
Daugiabučio namo gyventojams taikomas mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliciją) todėl, kad suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. Mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą yra apskaičiuojamas atitinkamą normatyvą dauginant iš šilumos kainos. Ne šildymo sezono metu šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti kinta ir yra apskaičiuojamas pagal name taikomą šilumos paskirstymo metodą.
LŠTA pranešimai
- 2026 m. vasario 4 d. LŠTA pranešimas „Šaltojo sausio šildymo pamokos“.
- 2026 m. sausio 30 d. LŠTA pranešimas „Pastatų šildymas ekstremaliomis sąlygomis”.
- 2025 m. rugsėjo 29 d. LŠTA pranešimas „Dėl šildymo sezono pradžios daugiabučiuose”.
- 2025 m. rugsėjo 4 d. LŠTA pranešimas „Faktoriai, kurie lems šilumos kainas artėjančiame šildymo sezone”.
- 2025 m. balandžio 15 d. LŠTA pranešimas „2024/2025 metų šildymo sezonui besibaigiant (lapkričio, gruodžio, sausio, vasario, kovo mėn. apžvalga)”.
- 2024 m. spalio 3 d. LŠTA pranešimas „Didysis klausimas daugiabučių gyventojams - pradėti šildyti ar dar nešildyti?”.
- 2024 m. vasario 1 d. LŠTA pranešimas „Konferencijos „ŠILUMOS ENERGETIKA - 2024” apžvalga„.
- 2024 m. sausio 9 d. LŠTA pranešimas „LŠTA prognozė: gruodžio mėnesio vidutinės sąskaitos bus apie 33 proc. mažesnės nei pernai”.
- 2023 m. rugsėjo 21 d. LŠTA pranešimas „Šildymo sezonas jau artėja. Ar tinkamai pasiruošę?”.
- 2022 m. gruodžio 14 d. Gyventojus pasiekė šildymo sąskaitos už lapkritį: dėl atšalusio oro šilumos vartojimas išaugo 9 proc.
- 2022 m. kovo 1 d. „Vasario mėnesio šilumos sąskaitos bus mažesnės nei sausį”.
- 2022 m. vasario 3 d. „Sausio mėnesio šilumos sąskaitos bus panašios kaip gruodį„.
- 2022 m. sausio 8 d. „Gruodžio mėnesio šilumos sąskaitos bus didesnės nei pernai“
- 2021 m. gruodžio 8 d. „Kas labiau teršia ir nuodija aplinką: kaimyno kūrenamos atliekos ar centriniam šildymui naudojami energetiniai katilai?“.
- 2021 m. gruodžio 2 d. „Šildymas lapkritį kainuos daugiau nei pernai, bet ne drastiškai”.
- 2021 m. lapkričio 30 d. „Šildytis taupiau - misija įmanoma: valstybė skiria paramą besijungiantiems prie centralizuoto šildymo”.
- 2021 m. lapkričio 19 d. „Ketvirtos kartos CŠT sistemų kūrimas Baltijos regiono šalyse”.
- 2021 m. rugsėjo 23 d. „Gyventi šiltai ar šalti? Ką tai reiškia?”.
- 2021 m. rugsėjo 15 d. „Lietuvos šilumos tiekėjai tampa pavyzdžiu kaimynams”.
- 2021 m. birželio 10 d. „Valdas Lukoševičius. Taip, tai tiesa - vasarą galima būtų apsieiti ir be karšto vandens tiekimo stabdymo”.
- 2021 m. birželio 3 d. Straipsnis portale www.vz.lt, „V. Lukoševičius. Kvailystė ar tvarka: apie tikrą ir tariamą konkurenciją šilumos ūkyje”.
- 2021 m. gegužės 17 d. „Europos šilumininkų kongrese „Euroheat & Power“ - išskirtinis dėmesys Lietuvos šilumos ūkiui”.
- 2021 m. gegužės 10 d. „Saulės kolektoriai daugiabučiuose: galima, bet faktai sako, kad neverta”.
- 2021 m. gegužės 3 d. „Šildymo sezonas baigiasi problemos lieka”.
- 2021 m. balandžio 21 d. „2020/2021 metų šildymo sezonui besibaigiant”.
- 2021 m. balandžio 16 d. „Lietuvos energetikų diena. Ar kiekvienas turi būti energetiku?”.
- 2021 m. balandžio 8 d. „TEISINGA, bet NETEISĖTA. LŠTA komentaras dėl LVAT sprendimo dėl šilumos punktų eksploatavimo ir aptarnavimo sąnaudų”.
- 2021 m. balandžio 7 d. „Kovo mėnesio sąskaitos panašios kaip ir pernai”.
Jeigu sugedo ar reikia atplombuoti, ar užplombuoti Jūsų bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, tokiu atveju reikia kreiptis į AB ,,Klaipėdos vanduo“ klientų aptarnavimo centrą.
Jei norite gauti e. 19118, užpildydami „Klauskite - atsakome“ formą, el. E. bankui pateiksite prašymą nebeteikti Miesto gijų e. uždarysite atsiskaitomąją sąskaitą, iš kurios buvo vykdomi atsiskaitymai pagal gautas e. pateiksite prašymą teikti Miesto gijų e.
Savitarnos svetainėje karšto vandens skaitiklių rodmenis galite deklaruoti skiltyje „Rodmenų deklaravimas“ (Sąskaitos > Rodmenų deklaravimas), nuo einamojo mėnesio 21 d. 00:00 val. iki paskutinės einamojo mėnesio dienos 23:29 val.
AB Miesto gijų įrengtų karšto vandens skaitiklių metrologinė patikra galioja šešerius metus, todėl periodiškai butuose / patalpose atliekame karšto vandens skaitiklių keitimo darbus dėl metrologinės patikros. Nuimtų skaitiklių vietoje iškart įrengiami skaitikliai su galiojančia metrologine patikra. Mokėti už karšto vandens skaitiklio metrologinę patikrą ir jo pakeitimą papildomai nereikia.
Jei radiatoriai naktį reguliariai yra šalti ir tai kelia nepatogumų, vertėtų pasikonsultuoti su savo namo administratoriumi ar bendrija, kurie patikrins, ar vidaus šildymo sistemos veikia sklandžiai.Namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo įvertinti gyventojų poreikį ir vidaus sistemoje užtikrinti optimalų radiatoriuose cirkuliuojančio vandens pasiskirstymą. Namo šildymo sistema išsibalansuoti gali ir dėl savavališkai atliktų remonto darbų.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. Vasarą (ne šildymo sezono metu) iš bendro namo suvartoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis, kuris sunaudotas geriamam vandeniui pašildyti. Likęs šilumos kiekis proporcing...