Šiame straipsnyje apžvelgiama teismų praktika Lietuvoje, susijusi su buvusiais nuomininkais, nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“ gamybinio ir techninio centro ir atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 4 d. priimto sprendimo.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti jos ir atsakovo 2008 m. gegužės 30 d. sudarytos nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo 201 138,21 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo, 100 000 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, 16 002,57 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nuomos sutarties aplinkybės
Ieškovė nurodė, kad šalys 2008 m. gegužės 30 d. sudarė 5 gaisrinių automobilinių kombinuoto judesio kopėčių „Iveco Magirus DLK 37 CS“ ant bazinės važiuoklės „Iveco Eurocargo 160E30“ (toliau - ir kopėčios, automobiliai) nuomos sutartį (toliau - ir Nuomos sutartis). Atsakovui pasiūlius, šalys 2018 m. liepos 5 d. sudarė papildomą susitarimą (toliau - ir Susitarimas) pratęsti Nuomos sutartį joje nustatytomis sąlygomis iki 2024 m. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir VRM) 2019 m. sausio 14 d. nurodymu (išvada), 2019 m. vasario 7 d. raštu nutraukė Nuomos sutartį prieš terminą - nuo 2019 m. vasario 11 d.
Nuomos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas grąžins ieškovei suremontuotas, techniškai tvarkingas, sukomplektuotas kaip ir Nuomos sutarties pasirašymo dieną kopėčias kartu su visais pagerinimais, kurie negali būti atskirti nuo automobilio, nepadarius jam žalos, ir tokios būklės, kuri atitinka natūralų automobilių nusidėvėjimą. Siekiant įvertinti techninę grąžintinų kopėčių būklę, buvo pasitelkti tretieji asmenys, šie nustatė kopėčių trūkumus. Ieškovei pasiūlius atsakovui savo sąskaita pašalinti nustatytus kopėčių trūkumus arba kompensuoti ieškovei padarytą žalą, atsakovas šios pareigos neįvykdė ir 2019 m. gegužės 22 d. grąžino ieškovei kopėčias su trūkumais.
Ieškovė nurodė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrusi 201 138,21 Eur tiesioginių nuostolių (100 664,09 Eur kompensacija už nustatytus kopėčių (įrangos) trūkumus ir apgadinimą; 100 474,12 Eur kopėčių nuomos mokestis už laikotarpį nuo Nuomos sutarties nutraukimo iki kopėčių faktinio grąžinimo), taip pat 1 888 807,63 Eur žalos negautų pajamų (už kopėčių nuomą iki Nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos) forma.
Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė pripažinti 2018 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Atsakovas nurodė, kad Nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta atlikus supaprastinto atviro konkurso „Gaisrinės automobilinės kombinuoto judesio kopėčios“ pirkimo procedūras. Atviro pirkimo konkurso sąlygose buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija nuomosis prekes 60 mėn. su galimybe pratęsti sutartį vieną kartą tokiam pačiam laikotarpiui. Skelbime apie pirkimą taip pat nurodyta sutarties trukmė 60 mėn., nustatyta, kad Nuomos sutartis gali būti pratęsta vieną kartą 60 mėn. laikotarpiui. Pirmą kartą Nuomos sutartis šalių susitarimu buvo pratęsta 2013 m. liepos 5 d. papildomu susitarimu. 2018 m. liepos 5 d. šalių susitarimu Nuomos sutartis buvo pratęsta antrą kartą.
Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi Nuomos sutarties pratęsimo procedūrų vykdymo atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui (toliau - ir VPĮ) ir (ar) su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams neplaninį vertinimą, 2019 m. sausio 14 d. vertinimo išvadoje konstatavo, kad atsakovas, antrą kartą pratęsdamas Nuomos sutartį 60 mėn. terminui, pažeidė VPĮ 89 ir 17 straipsnius, nes dėl tokio Nuomos sutarties pratęsimo turėjo būti atliekama nauja pirkimo procedūra. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius 2019 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl PAGD pareigūnų veiksmų“ pasiūlė imtis priemonių Nuomos sutarčiai (jos pratęsimui trečiam laikotarpiui) nutraukti.
Atsakovui priėmus sprendimą nutraukti Nuomos sutartį, baigėsi ir sutarties šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Jau 2019 m. vasario 11 d. atsakovas ieškovę raštu informavo, kad atsakovo direktoriaus įsakymu yra sudaryta automobilių grąžinimo komisija, kuriai suteikti visi reikiami įgaliojimai grąžinant automobilius, nuomojami automobiliai yra nebenaudojami. Ne atsakovas, o būtent ieškovė delsė atsiimti kopėčias, todėl ieškinio reikalavimas sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kai, nutraukus Nuomos sutartį, atsakovas nuomojamais automobiliais nesinaudojo ir buvo parengęs kopėčias grąžinti, nėra pagrįstas. 2019 m. gegužės 22 d. nuomotos kopėčios buvo perduotos abiem šalims pasirašius perdavimo-priėmimo aktus. Ieškovė perdavimo ir priėmimo metu ir perdavimo-priėmimo akte nepareiškė jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl perduodamų kopėčių būklės ar kokybės, t. y. pretenzijų neturėjo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad ieškovės ir atsakovo 2008 m. gegužės 30 d. sudaryta Nuomos sutartis nutraukta neteisėtai; priteisė ieškovei iš atsakovo 201 138,21 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo, 100 000 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, 11 892,98 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2021 m. spalio 5 d. teismas priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 30 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Nuomos sutartis Nr. 35-32 dėl 5 gaisrinių automobilinių kombinuoto judesio kopėčių „Iveco Magirus DLK 37 CS“ ant bazinės važiuoklės „Iveco Eurocargo 160E30“ 60 mėnesių terminui. Nuomininkas (atsakovas) už gaunamus laikinai valdyti ir naudoti automobilius (kopėčias) įsipareigojo sumokėti 6 868 592 Lt su PVM sutarties kainą. Nuomos sutarties 46 punkte šalys sulygo, kad ši sutartis abipusiu šalių sutarimu gali būti pratęsta tokiam pačiam laikotarpiui tomis pačiomis sąlygomis. Ieškovė ir atsakovas 2013 m. liepos 5 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo pratęsė 2008 m. gegužės 30 d. Nuomos sutartį 60 mėn. tomis pačiomis sąlygomis. 2018 m. liepos 5 d. šalys sudarė dar vieną papildomą susitarimą dėl sutarties pratęsimo.
Nuomos sutarties 40 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas privalo grąžinti automobilius nuomotojui ir perduoti visus su tuo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos. 41 punkte šalys sulygo, kad automobilių grąžinimą ir vietą nurodo nuomotojas iki sutarties galiojimo pabaigos likus 2 mėnesiams. Nuomos sutarties 42 punkte nustatyta, kad nuomininkas privalo perduoti automobilius suremontuotus, techniškai tvarkingus, tokios pačios komplektacijos kaip ir sutarties pasirašymo dieną, kartu su visais pagerinimais, kurie negali būti atskirti nuo automobilių nepadarius jiems žalos, ir tokios būklės, kuri atitinka natūralų automobilių nusidėvėjimą. Prie natūralaus nusidėvėjimo nėra priskiriama kėbulo įlenkimai, ryškūs įbrėžimai, salono dangos įplėšimai, pradeginimai, dėl intensyvaus automobilio plovimo atsiradęs dažų sluoksnio nusidėvėjimas, dėl neteisingo naudojimosi, valymo ar plovimo atsiradę kėbulo, stiklų subraižymai, sulaužyti dekoratyviniai ratų gaubtai, neveikiantys prietaisai ir mechanizmai ir pan.
Nuomos sutarties 48 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta bet kurios iš šalių valia, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų iki sutarties nutraukimo informuojant kitą šios sutarties šalį, jeigu kita šalis padarė esminį šios sutarties pažeidimą.
2019 m. vasario 7 d. raštu dėl Nuomos sutarties nutraukimo Nr. 9.4-349(1.20) atsakovas pranešė ieškovei, kad inicijuoja susitarimo nutraukimą šalių susitarimu, nutraukiant Nuomos sutartį prieš terminą - nuo 2019 m. vasario 11 d., pateikė susitarimo dėl 2008 m. gegužės 30 d. Nuomos sutarties Nr. 35-32 nutraukimo projektą. Atsakovas, nutraukdamas Nuomos sutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. sausio 14 d. nurodymu (išvada). Nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą nuo 2019 m. vasario 11 d., tačiau kopėčių grąžinimo aktai Nr. 6-669, 6-667, 6-670, 6-671, 6-668 buvo pasirašyti ir Nuomos sutarties objektai (kopėčios) buvo grąžinti tik 2019 m. gegužės 22 d.
Ieškovė į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, serija IGTC, Nr. 0000080, 0000081, 0000082, 0000083, 0000084, 0000102, 0000103, 0000104, 0000105, 0000106, patvirtinančias išrašytas sąskaitas už nuomos mokestį.
Teismas nurodė, kad tiek Nuomos sutartyje, tiek skelbime apie pirkimą, tiek atviro pirkimo konkurso sąlygų apraše nurodytas vienintelis pagrindas, kuriuo vadovaujantis Nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą vienašališkai, - esant esminiam sutarties pažeidimui. Atsakovas, nutraukdamas Nuomos sutartį prieš terminą, vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje yra išdėstyta rekomendacija dėl sutarties nutraukimo, tačiau nesilaikė Nuomos sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Teismo vertinimu, antrą kartą pratęsdamos Nuomos sutarties terminą šalys neatliko esminio sutarties pakeitimo, kaip tai rekomendacijoje įvertino Viešųjų pirkimų tarnyba, nes tokiu susitarimu nebuvo keičiamos esminės Nuomos sutarties sąlygos.
Teismas pažymėjo, kad pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą nuomininkas privalo sumokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. (faktinio kopėčių grąžinimo). Atsakovo argumentus, kad transporto priemonės su ginčo kopėčiomis buvo paruoštos grąžinti iškart po Nuomos sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė jų nepasiėmė, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes pagal Nuomos sutarties sąlygas atsakovas (nuomininkas) įsipareigojo grąžinti automobilius nuomotojai ir perduoti visus su jais susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos. Nesumokėtas nuomos mokestis užfiksuotas ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kurių bendra suma sudaro 100 474,12 Eur.
Teismo vertinimu, ieškovė, žinodama apie Nuomos sutartyje įtvirtintus sutarties nutraukimo pagrindus, Nuomos sutarties terminą, kuriam buvo pratęstas sutarties vykdymas, galėjo iš anksto pagrįstai tikėtis visą Nuomos sutarties terminą, neįvykdžius esminio nuomos sutarties pažeidimo, gauti nuomos mokestį už nuomojamas ginčo kopėčias. Dėl atsakovo netinkamo ir neteisėto sutarties nutraukimo ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti negautas pajamas, t. y. nuomos mokestį, kurį ieškovė teisėtai ir pagrįstai tikėjosi gauti, nuo faktinio nuomos objektų (kopėčių) grąžinimo ieškovei iki Nuomos sutarties termino pabaigos.
Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą dėl 100 664,09 Eur kompensacijos už nustatytus kopėčių (įrangos) trūkumus ir apgadinimus (tiesioginių nuostolių) priteisimo grindžia sutartinės civilinės atsakomybės instituto taikymu, teigdama, kad atsakovas pažeidė Nuomos sutarties 42-43 punktuose įtvirtintus įsipareigojimus grąžinti ieškovei techniškai tvarkingas transporto priemones (kopėčias). Žalos dydį ieškovė įrodinėja 2019 m. balandžio 16 d. antstolės D. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 12-19-386, kuriame konstatuoti gaisrinių transporto priemonių (kopėčių) trūkumai, taip pat „Magirus GmbH“ sudarytu kopėčių M39L, kurių gamykliniai Nr. 21675, 21673, 21676, 21674, 21677, remonto darbų atlikimo pasiūlymu (sąmatomis), trūkstamų sudedamųjų dalių sąskaitomis.
Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas pagal Nuomos sutartį turėjo pareigą nustatyti ginčo objektų trūkumus ir juos pašalinti, tačiau tokių veiksmų neatliko. Ieškovė, savo iniciatyva įvertinusi tokius trūkumus ir sudariusi trūkumų ištaisymo sąmatas, prašo priteisti nustatytų trūkumų šalinimo kainą. Sąmata yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti - ieškovės pateiktoje sąmatoje yra tiksliai įvardyti kopėčių techniniai trūkumai bei jų remonto kainos, be kita ko, šių sumų atsakovas neginčijo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl tiesioginių nuostolių (žalos), atsiradusių nustačius kopėčių (įrangos) trūkumus ir apgadinimus, atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, o priteistiną žalos atlyginimo dydį sudaro 100 664,09 Eur, t. y. suma, nurodyta ieškovės pateiktose sąmatose.
Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad ieškovės ieškinio reikalavimams yra taikytinas CK 1.125 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytas bendrasis dešimties metų dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutrumpintas trejų metų dėl žalos, padarytos kopėčioms nuomos metu, atlyginimo ieškinio senaties terminas, ir konstatavo, kad ieškovė ieškinio senaties terminų, kreipdamasi į teismą 2020 m. gruodžio 18 d., nepraleido.
Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo tenkintinas už nuomos mokesčio pagal nuomos sutartį nesumokėjimą laiku nuo nuomos sutarties nutraukimo dienos (2019 m. vasario 11 d.) iki faktinio kopėčių grąžinimo ieškovei dienos (2019 m. gegužės 22 d.); už 100 664,09 Eur kompensacijos už nustatytus kopėčių (įrangos) trūkumus ir apgadinimus nesumokėjimą nuo 2020 m. vasario 18 d. iki ieškinio gavimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 18 d.).
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2022 m. liepos 4 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir 2021 m. spalio 5 d. papildomą sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: priešieškinį patenkino, pripažino ieškovės ir atsakovo 2018 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 100 474,12 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo, 7756,10 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad skelbime apie pirkimą nustatyta sąlyga „<...> nuomos sutartis gali būti pratęsta. Galimų pratęsimų skaičius: 1; pratęsiamų prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių atveju - numatoma tolesnių sutarčių trukmė: mėnesių: šešiasdešimt (nuo sutarties sudarymo)“ yra neimperatyvi ar kad joje aiškiai neįvardyta, jog sutartis gali būti pratęsta ne daugiau negu vieną kartą ar tik vieną kartą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad aptariamą skelbimo sąlygą reikia aiškinti kaip imperatyviąją viešojo pirkimo sąlygą.
Teisėjų kolegija taip pat pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nurodytas termino pakeitimas yra neesminis. Kolegija nurodė, kad papildomu sutarimu šalys nustatė naują sąlygą, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymus ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (VPĮ 89 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovas šioje situacijoje turėjo organizuoti naują viešųjų pirkimų procedūrą. Šalims sudarius 2018 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą, pasikeitė ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje, padidėjo pirkimo sutarties apimtis (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1-3 punktai). Nors šalys pakeitė (pratęsė penkeriems metams) tik sutarties terminą, kitų sutarties sąlygų nekeitė, ieškovė, kaip ir bet kuris kitas viešo konkurso dalyvis, sutarties sudarymo metu turėjo suprasti, kad sutartis negali būti antrą kartą pratęsta ir vykdoma joje įtvirtintomis sąlygomis. Atsakovas (perkančioji organizacija) neturėjo diskrecijos laisvai pasirinkti, ar tęsti sutartį, ar ne.
Ši byla atspindi sudėtingumą, kylantį dėl nuomos sutarčių nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, ypač kai susiduria viešojo pirkimo ir civilinės teisės aspektai. Teismų praktika šioje srityje yra svarbi siekiant užtikrinti teisingą ir pagrįstą ginčų sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Nuomininko teisės ir pareigos
Problemos su kaimynais: landynės
Taip pat norėtume paliesti kitą su nuomininkais susijusią problemą - landynes. Įvairių įstaigų specialistai ir pareigūnai neslepia prieš tokius gyventojus esantys bejėgiai. Sutramdyti triukšmadarius bejėgiai ir teisininkai - nėra įstatymo, kuris leistų už tai žmogų iškeldinti iš jo nuosavo būsto. Respublikos gatvės 19 namo gyventojai kreipėsi į redakciją, prašydami juos gelbėti nuo kaimyno, savo butą pavertusio landyne.
Netoli autobusų stoties stovinčiame mediniame daugiabučiame name yra aštuoni butai. „Per dieną ramiau, jie išsivaikšto, rausiasi po konteinerius, bet vakare vėl visi susirenka. Ir prasideda triukšmas… Jau antra, trečia valanda nakties, ir pradeda muštis. Ir taip kiekvieną dienelę. Ateis žiema, bus dar baisiau. Namas medinis, kaimyno krosnis yra išgriuvusi, o kūrenti reikės. Negana triukšmo, po girtuoklio butu gyvenantys pensininkai priversti kęsti ir fekalijų smarvę. „Į namą baisu net įeiti, smarvė sklinda visur. Kovojome šiaip taip, liepiame išsinešti kibirus, prašome, kad nesišlapintų ant grindų, valytųsi.
Triukšmadario apačioje gyvenanti šeima ne kartą ketino parduoti savo butą ir pasiieškoti ramesnio būsto, tačiau apsvarstė, kad tokių galimybių neturi. „Čia niekas ir pirkti nenorės. Kaimynė norėjo savo butą parduoti. Žmonės pasakojo taip gyveną jau daugelį metų. Seniūno įsakymu sudaryta komisija. Tuomet į nurodytą butą atvykę specialistai ir pareigūnai papuolė tiesiai į „puotą“: pas buto šeimininką viešėjo dar vienas vyriškis ir dvi moterys. Komisija nustatė, kad visi kaimynų skundai pagrįsti - būstas apleistas, grindys apipuvusios, krosnis apgriuvusi, elektros instaliacija netvarkinga. Iš įvairių institucijų atstovų sudaryta komisija po apsilankymo surašė net šešių punktų išvadas ir pasiūlymus.
„Santarvėje“ apsilankę Respublikos gatvės 19 namo gyventojai neprisimena, kad po komisijos vizito prieš dvejus metus būtų imtasi kokių nors išvadose pateiktų priemonių. Išskyrus tai, kad kaimyno butas Policijos komisariate užregistruotas kaip landynė (landynė - tai patalpa, kurioje lošiami azartiniai lošimai, ištvirkaujama arba vartojami alkoholiniai gėrimai - N. V.). „Kas iš to? Policija išvaiko tuos benamius, bet trumpam, paskui jie vėl susirenka. Mums atsibodo nuolat kviesti policiją. Iš viso Mažeikiuose užregistruotos trys landynės. Pareigūnai tvirtino reaguoją į kiekvieną iškvietimą, tačiau neturį jokių galių prieš landynių gyventojus ir lankytojus - jiems gali taikyti tik administracinę atsakomybę.
„Kokių priemonių imtis? „Kaip juos sutramdyti? Ne ką galime padaryti. Pabarimas nieko nepadeda. Čia reikia represijų. Pagal šalies įstatymus, gyventoją iš buto iškeldinti galima tik tada, jei jis turi skolų. Skolos turi viršyti 7 tūkstančius litų. A. Barvydis abejoja, ar landyne savo butą pavertęs Respublikos gatvės 19 namo gyventojas gali turėti rimtų skolų. „O iškeldinti netvarkingo buto šeimininką į socialiai prižiūrimą aplinką yra tik šiaip pasakymas. Tokie yra įstatymai. Vis dėlto namo gyventojams komisija prieš porą metų buvo patarusi kreiptis į teismą, kad šis iškeldintų triukšmadarį. Mažeikiškis advokatas Vilius Jonaitis „Santarvę“ informavo, jog teismai tokios praktikos neturi. Problemų nekiltų, jei butas būtų valdiškas arba triukšmadarys būtų nuomininkas. Pagal nuomos sutarties sampratą, nuomininkai turi tinkamai naudotis išsinuomota gyvenamąja patalpa. Ir jei tas sąlygas pažeidžia, gali būti iškeldinti.
„Kas tai ryšis daryti? Kas atims? Už triukšmą, landynės laikymą įstatymais nenumatyta tokių sankcijų. Tai yra spraga mūsų teisėje.
Landynė
tags: #apvoge #buves #nuomininkas