Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurį steigia vienas fizinis asmuo. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sudaro individualios įmonės turtą ir kaip jis yra susijęs su savininko nuosavybe.
Individuali įmonė naudinga įsteigti tuomet, kai jūs esate savo srities specialistas, atliekate paslaugas ar parduodate prekes, tačiau neketinate labai išsiplėsti rinkoje, nes visus užsakymus galite atlikti pats arba su nedidele darbuotojų komanda.
Jeigu planuojate teikti paslaugas ar imtis kitos ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią įmonę (IĮ). IĮ steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas.
IĮ steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Individualių įmonių įstatymas apribojo IĮ savininko teisę būti kitos IĮ savininku, nes IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir jos savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu. IĮ steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas jos savininku. IĮ nuostatuose galima numatyti, kad savininkas įmonės vadovu gali paskirti kitą asmenį.
Individuali įmonė (IĮ) yra specifinė verslo forma, pasižyminti tuo, kad savininkas ir įmonė yra teisiškai neatsiejami - savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo asmeniniu turtu. Individualios įmonės savininkas atsako savo turtu, o tai reiškia, jeigu buvo sudarytos sutartys su verslo partneriais, ar paimta paskola iš banko, savininkas privalo išmokėti įsipareigojimus.
Prieš registruojant šios teisinės formos įmonę būtina įvertinti visus privalumus ir trūkumus. IĮ pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“.
Individualių įmonių įstatymas nustato, kad IĮ gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. IĮ negali būti reorganizuojama, išskyrus atvejus, kai IĮ paveldi asmuo, kuris yra kitos IĮ savininkas bei kai reorganizuojama iki 2004 m. sausio 1 d. įsteigta IĮ, kurios savininkai yra abu sutuoktiniai.
IĮ, įsteigtos iki 2004 m. sausio 1 d., kurių pavadinime yra žodžiai „personalinė įmonė“, šių žodžių santrumpa „PĮ“, taip pat IĮ, kurių pavadinimuose nenurodyta teisinė forma, nuo 2004 m. sausio 1 d. laikomos individualiomis įmonėmis.
Individualių įmonių steigimą, valdymą, veiklos vystymą, likvidavimą, įmonių savininkų teises bei pareigas reglamentuoja LR individualių įmonių įstatymas (LR IĮĮ). Individuali įmonė laikoma įsteigta iškart po jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Individualios įmonės steigėjas nuo įmonės įregistravimo dienos laikomas jos savininku ir vadovu.
Individualios įmonės vadovas veikia įmonės vardu ir atsako už įmonės veiklos organizavimą, duomenų bei dokumentų pateikimą atitinkamoms institucijoms. Individualios įmonės valdymas organizuojamas vieno asmens, o kartu, žinoma, gali būti samdomi kiti asmenys konkrečioms funkcijoms atlikti.
Individualios įmonės turtas - tai įmonės nuosavybei perduotas savininko turtas, kuris yra neatskiriamas nuo savininko asmeninio turto, taip pat įmonės vardu įgytas turtas.
Individualios įmonės turtas - tai individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu.
Individualios Įmonės Turtas ir Savininko Įnašai
Pagal IĮ įstatymo nuostatas individualios įmonės turtui priskiriamas nuosavybėn perduotas jos savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas. IĮ savininko įnašu laikomas piniginių lėšų, ilgalaikio materialiojo turto perdavimas IĮ nuosavybėn. Įnašas įforminamas surašant ir pasirašant pinigų ar kito turto perdavimo dokumentus, kurie įforminami teisės aktų nustatyta tvarka.
Kito turto perdavimo dokumentai būna laisvos formos, bet turi turėti šiuos privalomus rekvizitus:
- Dokumento pavadinimą
- Datą
- IĮ pavadinimą ir identifikacinį numerį (kodą)
- Įmonės savininko vardą, pavardę ir asmens kodą
- Perduodamo turto pavadinimus, kiekius, matavimo vienetus, vertes ir bendrą sumą
Tuo atveju, kai IĮ perduodamas įnašas turi būti registruojamas registre, turto perdavimo dokumentuose turi būti nurodytas turto kodas ar unikalus numeris registre.
IĮ savininko įnašo perdavimo metu mokestinių prievolių, PMĮ atžvilgiu, neatsiranda. Taip pat mokestinių prievolių pagal GPMĮ jam neatsiranda, nes įnašo perdavimo į savo įmonę metu jo savininkas atlygio negauna.
Kaip žinia, savininkas gali į savo įmonę įnešti ir pinigus, ir turtą. Įnešti pinigai ir turtas turi atsispindėti įmonės dokumentuose.
Svarbu: Kai savininkas savo turtą naudoja ir įmonėje, tai tokiam turtui yra rašomas įsakymas, kuriame nurodoma, koks procentas to turto panaudojamas įmonei.
Turto Įvertinimas
Dažnai iškyla klausimas - kaip įnašą įvertinti? Savininko įnašas pinigais yra lygus perduotai pinigų sumai, o įnašas ilgalaikiu turtu yra to turto įsigijimo kaina. Jei nėra ilgalaikio turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai turto kaina gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę užsiimti tokia veikla.
Kaip įnašo, perduodamo turto registravimo, atvežimo, remonto, sumontavimo, instaliavimo, išbandymo ir kitos su to turto paruošimu veikti ir naudoti susijusios išlaidos priskiriamos individualios įmonės veiklos sąnaudoms tą mokestinį laikotarpį, kai jos susidarė.
IĮ savininkui nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas įmonės veikloje gali būti naudojamas ir tuo atveju, kai jis neperduodamas IĮ nuosavybėn kaip turtinis įnašas. Tuo atveju, kai turtas perduodamas kaip savininko įnašas į savo įmonę, jis tampa įmonės nuosavybe, todėl savininkas netenka teisės neatlygintinai naudotis šiuo turtu savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
IĮ savininko ir jo šeimos narių turto (neperduodant IĮ nuosavybėn) naudojimas vieneto veikloje yra įforminamas tos įmonės savininko arba vadovo įsakymu, kuriame nurodoma:
- Turto pavadinimas;
- Turto apibūdinimas, techniniai-ekonominiai parametrai (plotas, tūris, pajėgumas ir pan.);
- Turto savininkas (jei turto savininkas nėra IĮ savininkas, nurodoma, koks jo, kaip šeimos nario, ryšys su IĮ savininku);
- Turto kaina, kuri apskaičiuojama iš juridinę galią turinčiuose turto pirkimo (įsigijimo) dokumentuose nurodytos kainos atėmus laikotarpio iki turto perdavimo naudoti įmonės veikloje turto nusidėvėjimo sumą.
Turto nusidėvėjimo suma apskaičiuojama taikant tiesinį metodą ir kito mėnesio būdą. Jei turto savininkas neturi turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai turto kaina gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę verstis tokia veikla, arba vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimų nuostatomis.
Jei turtas buvo įsigytas, bet nenaudojamas, tuomet įmonės veikloje naudojamo turto kaina gali būti nustatyta ir pagal to turto įsigijimą patvirtinančiuose ir juridinę galią turinčiuose dokumentuose nurodytą pirkimo kainą.
IĮ veiklos, kurioje turtas bus naudojamas, pavadinimas; turto dalis, naudojama įmonės veikloje (procentais), kuri nustatoma atsižvelgiant į turto rūšį ir ekonominę naudą: naudojant transporto priemones - į įmonės reikalais nuvažiuojamų kilometrų skaičių, naudojant patalpas - į patalpų plotą (tūrį), naudojamą įmonės veiklai, naudojant įrenginius - į įrenginių darbo laiką ir pan.
Pavyzdys: IĮ Savininko Įnašas
Tarkime, kad, įmonėje atlikus papildomą akcijų emisiją, akcininkai pasirašė įsipareigodami pirkti 160 paprastųjų akcijų po 100 Lt už kiekvieną, iš viso už 16000 Lt 19X5 gruodžio 31 d. jie įsipareigojo somėti ir tą pačią dieną įnešė į įmonės kasą 12200 Lt, įsigydami 120 akcijas.
Dar 3800 Lt akcininkai įsipareigojo sumokėti per 10 d., pradedant 19X6 m. sausio 15d. Šiuo atveju 19X5 m. gruodžio 31 d.
Apskaitos Lygybė ir Nuosavybės Formos
Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo apskaičiuoti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė). Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu, kitaip tariant, apibūdina, kas konkrečiai įdėjo turtą į įmonę. Steigiant įmonę, visą turtą įdeda savininkas. Jiems priklausys ir įmonės ūkininkavimo rezultatas, gaunamas naudojant visą įmonės turtą. Šį rezultatą galima apibūdinti kaip pelną, pasireiškiantį konkretaus įmonės turto padidėjimu, arba nuostolį pasireiškiantį šio turto sumažėjimu.
Lygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitinė lygybe. Ji pagrįsta dviem požiūriais: tas pačias vertybes, kuriomis įmonė disponuoja. Turtas parodo mums, kas konkrečiai priklauso įmonei, kitaip tariant, kuo ji disponuoja. Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek ir kam priklauso įmonės turto.
Nuosavybės aspektu tikslinga išskirti personalines įmones, ūkines bendrijas bei akcines bendroves (korporacijas).
Personalinės įmonės savininko nuosavybė išreiškiama terminu kapitalas. Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui.
Ūkinės bendrijos atveju savininkų nuosavybė išskaidoma atskiriems asmenims pagal turto įdėjimų į įmonę dydį. Ūkinėje bendrijoje, esant keliems savininkams, atsiranda būtinybė paskirstyti ūkininkavimo rezultatą savininkams. Štai todėl nuosavybės dalyje fiksuojama, kokia turto dalis priklauso kiekvienam savininkui. Pagal tai, kiek kiekvienas iš jų įnešęs turto, galima paskirstyti pelną. Tai yra logiška, nes didesnis turtas uždirba didesnę pelno dalį.
Nuosavybės Apskaita Akcinėse Bendrovėse
Akcinių bendrovių savininkų (akcininkų) nuosavybės pagrindas yra akcinis kapitalas, kurio priklausomybę akcininkams patvirtina specialūs vertybiniai popieriai - akcijos. Akcinis kapitalas parodo, kokia abstraktaus įmonės turto dalis priklauso savininkams (akcininkams).
Akcinėse bendrovėse apskaitininkai kapitalo suformavimą atspindi turto sąskaitoje ir kapitalo sąskaitoje. Dažniausiai už akcijas apmokama pinigais. Sakykime, kad asmuo įsigijo 85 paprastąsias įmonės akcijas už bendrą 8500 Lt suma.
Po šios operacijos padidėja įmonės turtas ir jos kapitalas, nes akcijas įsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininku.
Šeimos Verslas ir Sutuoktinių Turtas
Šeimos verslą galima apibūdinti kaip verslą, kai viena šeima kontroliuoja verslo sprendimus ir mažiausiai du jos nariai yra įsitraukę į bendrą verslą. Tai lyg dviejų skirtingų, bet sujungtų sistemų - verslo ir šeimos - sąveika, kuri pasižymi neapibrėžtomis ribomis ir skirtingomis taisyklėmis.
Šeimos verslo formos pasirinkimas (individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė, mažoji bendrija ar kita) yra svarbu, bet nė viena iš jų neturi specialių taisyklių, kurios lengvai suderintų verslo ir šeimos vertybes. Nė viena iš įstatymo numatytų verslo formų nenumato, kad tarp steigėjų egzistuoja asmeniniai ryšiai. Todėl šalių susitarimas įgyja labai svarbią reikšmę užtikrinant, kad visi šeimos verslo dalyviai būtų traktuojami sąžiningai ir į jų visų lūkesčius būtų atsižvelgta. Dažniausiai nesutarimai atsiranda tada, kai trūksta aiškumo. Jei yra nubrėžtos aiškios linijos, tie, kurie jas ignoruoja, atsiduria silpnesnėje pozicijoje.
Jei šeimos verslas yra valdomas sutuoktinių, jų santuokos nutraukimas turės milžiniškas pasekmes. Šalys ne tik turi nutraukti santuokinius ryšius, bet daugeliu atveju vienas iš jų, arba abu, turi pasitraukti iš bendro verslo. Tuo pačiu metu vyksta dviejų teisinių subjektų: santuokos ir verslo pertvarkymas. Susidūrus verslo logikai su Civiliniame kodekse įtvirtintu sutuoktinių turto režimu, dažnai laimi pastarasis.
Skyrybų procese svarbiausia ekonominė partnerystė yra santuoka, o ne verslas, todėl teismas vadovausis įstatymo nustatytomis sutuoktinių turto dalijimo taisyklėmis, nebent sutuoktiniai bus sudarę vedybų sutartį, ir susitarę dėl kitokių taisyklių.
Sudarius vedybų sutartį, joje galima numatyti, kad verslo turtas bus vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, arba sutuoktinių jungtinė nuosavybė, kartu numatant, kaip verslo turtas ir su juo susiję finansiniai įsipareigojimai bus dalijami. Bet reikėtų nepamiršti, kad vedybų sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, gali būti pripažinta negaliojančia dėl įvairių priežasčių.
Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru, t.y. teigiama, kad visas sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtas turtas, tiek ir po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas, yra laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį yra atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, yra laiko kriterijus. Pagal šį kriterijų yra vertinamas konkretaus turto objekto įsigijimo laikas ir santuokos sudarymo momentas.
Atsižvelgiant į tai, kad didėja skaičius porų, gyvenančių kartu nesudarius santuokos, gali būti, kad iki santuokos sudarymo būsimi sutuoktiniai gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį, bendrai įgijo turto, pavyzdžiui, butą. Tokiu atveju laikoma, jog jie įgijo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne kurio nors iš sugyventinių asmeninėn nuosavybėn.
Svarbu: Tinkamas planavimas yra esminis dalykas. Kai kuriais atvejais, akcininkų sutartis gali padėti užtikrinti, kad verslas liktų šeimos rankose, pavyzdžiui, numatant galimybę atpirkti akcijas, jei jos atitektų buvusiam sutuoktiniui.
Sutuoktiniams nesudarius vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.
Kai įmonę (ūkį, verslą) po santuokos sudarymo įsteigė vienas sutuoktinis, turtas, skirtas tokiai įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu ar kitais santuokos pasibaigimo atvejais). Tas pats pasakytina ir apie įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamas, - jos bus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Individualios Įmonės Turto Pavyzdžiai
Panagrinėkime personalinę S. Jūs jau žinote, kad vadovaujantis įmonės principu, savininko (namas, įvairūs apyvokos daiktai ir kita) ir įmonės turtas yra atskirti. Šios įmonės turtą sudaro: patalpos, instrumentai, įvairios atsarginės detalės bei 15000 litų.
Patalpos, instrumentai, atsarginės dalys bei dalis pinigų įdėta į šią įmonę paties savininko. Be to, 10000 litų S. Rugys pasiskolino iš banko, nes ketina pirkti įrengimų.
Kaip matote, turto pusėje parodyta, kuo konkrečiai disponuoja Ši įmonė, tai - pinigai, atsarginės dalys, instrumentai ir patalpos. O nuosavybės pusėje parodyta, kam priklauso tas turtas: 40000 litų S. Rugiui ir 10000 litų bankui.
Finansinė Struktūra
Įmonės finansinę struktūrą galime vertinti kaip labai subjektyvų dalyką. Rizikos nebijantys investitoriai dažnai renkasi įmonę su didesne skolintojų nuosavybės dalimi. Šį pasirinkimą jie motyvuoja galimybe uždirbti daug didesnį pelną negu kitose įmonėse.
Pabandykime nuspręsti, kuri iš šių įmonių turi palankesnę finansinę struktūrą. Iš pradžių patrauklesnė atrodo įmonė „Statyba", nes ji turi daug mažiau skolų. Mažesnis skolų kiekis yra palankus tiems, kurie ruošiasi įsigyti jos akcijų, nes tokios įmonės veikla jiems atrodys mažiau rizikinga.
Šią įmonę palankiau vertintų ir kreditoriai, nes ji turi pakankamai savo nuosavybės (nuosavo turto) skoloms padengti. Ir akcininkai, ir kreditoriai, investuodami ar skolindami turtą šiai įmonei, rizikuoja žymiai mažiau.
Aišku, kad kiekvienas akcininkas, įsigydamas šios įmonės akcijų, rizikuoja daugiau negu įmonės „Statyba" akcininkai. Tačiau didelė rizika rinkoje dažniausiai susijusi su palyginti dideliu pelnu.
Kita vertus, reikėtų pagalvoti, kaipgi įmonė sugebėjo pritraukti tokią santykinai didelę skolintojų nuosavybės dalį.
IĮ Bankrotas ir Savininko Atsakomybė
Įstatymai nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, už kurios prievoles įmonės savininkas atsako visu turtu. Tačiau LAT savo praktikoje išaiškino, kad ne visais atvejais kreditorius su savo reikalavimu gali kreiptis tiesiogiai į įmonės savininką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinėjo bylą, kurioje bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo (A.L. individualios medienos perdirbimo įmonės (IĮ)) negrąžintą sumą, kurią IĮ pasiskolino sudariusi paskolos sutartį su banku. Teismas nurodė, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4d.), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str.).
Nuosavybės Apskaita
Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo apskaičiuoti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė). Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu, kitaip tariant, apibūdina, kas konkrečiai įdėjo turtą į įmonę.
Lygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitinė lygybe. Ji pagrįsta dviem požiūriais: tas pačias vertybes, kuriomis įmonė disponuoja. Turtas parodo mums, kas konkrečiai priklauso įmonei, kitaip tariant, kuo ji disponuoja. Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek ir kam priklauso įmonės turto.
Savininkų nuosavybei apskaityti skirtos to paties pavadinimo, kaip ir balanso skyriai A.I.-A.V., sąskaitų grupės Nr.30 - Nr. 34: Nr. 30 Kapitalas, Nr. 31 Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis), Nr. 32 Perkainojimo rezervas, Nr. 33 Rezervai.
Individualios Įmonės Privalumai ir Trūkumai
IĮ turi šiuos privalumus: įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją.
Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu.
Individualių įmonių privalumai:
- Labai paprasta steigimo procedūra.
- Individualios įmonės veiklos pradžiai pakanka nedidelio kapitalo, taip pat neapibrėžtas įstatinio kapitalo dydis. Individualios įmonės steigėjas yra vienas fizinis asmuo.
- Įmonės veiklos visus sprendimus priima pats savininkas. Tuo vadovaujantis savininkas turi visišką veiksmų laisvę pasirinkti metodus, būdus ir priemones savo verslui įgyvendinti ir vystyti.
- Visas uždirbtas pelnas priklauso įmonės savininkui.
- Individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Tai reiškia, kad individuali įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Jai nebūtina sudaryti finansinę atskaitomybę, užtenka užpildyti mokesčių deklaraciją.
- Įmonės savininkas, save paskyręs įmonės vadovu, gali tvarkyti ir buhalterinę apskaitą. Neprivaloma samdyti individualios įmonės direktorių ir buhalterį.
- Individualios įmonės savininkas gali laisvai, bet kuriuo metu pasiimti lėšų iš įmonės banko sąskaitos ir kasos savo reikmėms (žinoma, šios lėšos LR įstatymų nustatyta tvarka yra apmokestinamos).
- Individualios įmonės savininkas bet kuriuo metu gali paskolinti ir įnešti nuosavas lėšas į įmonės sąskaitą. Tai leidžia savininkui išvengti nemokumo, kai įmonė neturi apyvartinių lėšų. Taip sumažinama skolų rizika.
- Jei reikia, nelikviduojant individualios įmonės galima pertvarkyti į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę ar į viešąją įstaigą.
- Supaprastinta likvidavimo procedūra.
Individualių įmonių trūkumai:
- Savininkas atsako visu savo asmeniniu turtu (kreditoriniai įsipareigojimai pirmiausia išieškomi iš įmonės turto). Neribota turtinė atsakomybė.
- Ribotos galimybės didinti kapitalą. Savininkas turi investuoti į savo verslo plėtrą išimtinai savo lėšas arba skolintas lėšas. Individuali įmonė negali plėstis pritraukdama naujų investuotojų (akcininkų).
- Neturi lygiaverčio verslo partnerio (kuris turėtų teisę į pelną).
- Dažniausia individualios įmonės finansiniai ištekliai yra maži, nepakankami įmonės veiklai plėsti. O turint mažai turto, paprastai yra sudėtinga gauti finansavimą bankuose, todėl sumažėja plėtros ir konkurencijos galimybės.
- Mirus savininkui, sudėtingas paveldėtojo įmonės teisių perėmimas ar likvidavimas.
IĮ Apskaita ir Mokesčiai
Tvarkingai ir nuosekliai vedama Individualios įmonės buhalterinė apskaita leidžia sudaryti tikslų įmonės balansą, sekti įmonės pajamas bei išlaidas, apskaičiuoti mokesčių dydžius. Žinoma, Individualios įmonės apskaita žymiai paprastesnė nei didesnių juridinių vienetų, tokių kaip Uždaroji akcinė bendrovė, apskaita.
Visas individualios įmonės ūkines operacijas reikia registruoti specialiame ūkinių operacijų registravimo žurnale. Individuali įmonė neprivalo teikti metinių finansinių ataskaitų, nebent įmonės steigimo dokumentuose numatyta kitaip. IĮ buhalteris neprivalomas, įmonės apskaitą gali tvarkyti pats vadovas.
Dažnai individualių įmonių veiklos apimtys nedidelės, tad samdyti buhalterį pagal darbo sutartį, kad ir pusei etato - įmonei tampa per brangu. Tokiais atvejais, nenorint tvarkyti buhalterijos pačiam vadovui, siūloma kreiptis į buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančias įmones. Taip gaunama kokybiškai ir tvarkingai vedama buhalterinė apskaita už prieinamą kainą.
Pagrindiniai mokesčiai, kuriuos reikia mokėti Individualiai įmonei:
- Jei įmonė yra PVM mokėtoja - mokamas PVM iki sekančio mėnesio 25 d.;
-
tags: #apskaitoje #individuali #imone #turto #isigijimas