Darbo saugos pažeidimai ir darbdavio atsakomybė Lietuvoje

Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta baudžiamoji bei administracinė atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų bei darbo įstatymų pažeidimus.

Darbdaviui svarbu žinoti, kokia atsakomybė numatyta už įvairius pažeidimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius darbdavio atsakomybę už darbo saugos pažeidimus, apžvelgsime nelegalaus darbo problemą ir darbuotojų teises.

Baudžiamoji atsakomybė už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 176 straipsnis numato atsakomybę už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus:

1. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
2. Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2741). Aktuali suvestinė redakcija nuo 2015-11-26.

Administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnis numato administracinę atsakomybę už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus:

• Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas - užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių [144] iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių [1448] eurų.
• Darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas - užtraukia baudą pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir kitiems darbuotojams - nuo penkių iki dvidešimt aštuonių eurų.
• Darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas atliekant pavojingus darbus - užtraukia baudą darbuotojui nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.
• Darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas, kai pavojingus darbus atlieka neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojas, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą - užtraukia baudą darbuotojui nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Administracinę nuobaudą už šiame straipsnyje ir šio kodekso 41 3, 41 4, 41 5 straipsniuose numatytus pažeidimus paskyręs organas (pareigūnas), nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamasis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbia per visuomenės informavimo priemones.

Kiti administraciniai teisės pažeidimai

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato ir kitus administracinius teisės pažeidimus darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje:

• Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos pažeidimas (41¹ straipsnis).
• Kliudymas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas arba jų reikalavimų nevykdymas (41² straipsnis).
• Nelegalus darbas (41³ straipsnis).
• Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas (41⁴ straipsnis).
• Darbo laiko apskaitos pažeidimas (41⁵ straipsnis).
• Moterų ir vyrų lygių teisių bei lygių galimybių pažeidimas (41⁶ straipsnis).
• Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo pažeidimas (41⁷ straipsnis).
• Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo pažeidimas (41⁸ straipsnis).
• Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse” pažeidimas (41⁹ straipsnis).
• Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse” pažeidimas (41¹⁰ straipsnis).
• Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi” pažeidimas (41¹¹ straipsnis).

Nelegalus darbas

Nelegalus darbas - tai darbas, kai žmogus dirba be oficialios darbo sutarties ir Sodra nėra informuota apie darbuotojo įdarbinimą. Tai reiškia, kad toks darbuotojas nemoka mokesčių ir negauna svarbių socialinių garantijų, tokių kaip sveikatos draudimas, pensijų kaupimas ar apsauga darbe.

Nelegaliu darbu taip pat laikoma, kai trečiosios šalies pilietis, yra įdarbinamas nesilaikant įdarbinimo reikalavimų (pvz. negavus leidimo dirbti (jei taikoma) ar gyventi Lietuvoje). Nelegalaus darbo atvejai fiksuojami įvairiuose veiklos sektoriuose, tačiau daugiausia pažeidimų nustatoma statybose.

Už nelegalų darbą darbdaviui gali būti taikomos įvairios atsakomybės rūšys, įskaitant baudžiamąją atsakomybę.

Kad darbas būtų legalus, užsienietis turi teisėtai gyventi Lietuvoje, turėti leidimą dirbti (arba būti atleistas nuo jo) ir pasirašyti darbo sutartį. Pasitikrinti, ar dirbate legaliai, galite prisijungę prie asmeninės Sodros paskyros. Pranešti apie nelegalų darbą galite čia.

Kodėl svarbu dirbti legaliai?

Darbas be darbo sutarties yra žala tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Dirbdamas nelegaliai, darbuotojas rizikuoja patirti daug neigiamų pasekmių. Dažnai jam nesumokamas darbo užmokestis arba jis mokamas gerokai mažesnis nei tikėtasi.

Toks darbuotojas gali būti atleistas be jokių įspėjimų, o jo teisių apsauga, numatyta Darbo kodekse, praktiškai neegzistuoja. Be to, jis nekaupia darbo stažo, nemoka mokesčių, todėl mažėja jo būsima pensija.

Rizikos dirbant nelegaliai

Dirbant nelegaliai, kyla įvairių rizikų:

• Jokios socialinės apsaugos: Neturėdamas oficialios sutarties, darbuotojas netenka teisės į socialines garantijas - tai reiškia, kad nelaimės atveju (pvz., susirgus ar patyrus traumą) nebus kompensuojamos nei gydymo išlaidos, nei prarastos pajamos.
• Darbo teisių pažeidimai: Nelegaliai dirbantys žmonės dažnai yra išnaudojami - gauna mažesnį nei minimalų atlyginimą, dirba neapmokamus viršvalandžius, dirba pavojingomis sąlygomis.
• Prekyba žmonėmis priverstiniam darbui: Nelegalus darbas sukuria pavojingas sąlygas, kuriose žmonės lieka neapsaugoti nuo priverstinio darbo. Tokia situacija yra palanki prekybos žmonėmis vykdytojams, kurie naudojasi darbuotojų nesaugumu ir manipuliuoja jais, versdami dirbti prieš savo valią.

Kaip apsisaugoti nuo nelegalaus darbo?

Norint apsisaugoti nuo nelegalaus darbo, svarbu:

• Išsiaiškinti savo teises: Atvykus į Lietuvą, svarbu susipažinti su Lietuvos įstatymais. Informaciją apie darbo teisę ir sąlygas galima rasti Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) interneto svetainėje.
• Gauti leidimą dirbti: Užsieniečiai, norintys legaliai dirbti Lietuvoje, turi gauti leidimą gyventi ir dirbti. Šis procesas gali užtrukti, tačiau legali darbo sutartis užtikrina apsaugą ir teisę į visapusišką socialinį draudimą.
• Pasirašyti darbo sutartį: Prieš pradedant dirbti, būtina pasirašyti oficialią darbo sutartį, kurioje būtų aiškiai nurodytos darbo sąlygos, pareigos, darbo laikas ir atlyginimas.
• Kreiptis į pagalbos organizacijas: Jei kyla abejonių dėl darbo sąlygų ar darbdavys siūlo dirbti nelegaliai, kreipkitės pagalbos.

Ką daryti, jei darbdavys nemoka atlyginimo?

Už atliktą darbą turi būti sumokėta per dešimt darbo dienų po mėnesio pabaigos, nebent sutartyje ar įstatymuose nurodyta kitaip. Jei atlyginimas nepervedamas laiku, pirmiausia raštu kreipkitės į darbdavį. Jei problemos nepavyksta išspręsti, galite kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Tai galite padaryti užpildę prašymą, pridėję darbo sutartį, algalapius ir kitus reikalingus dokumentus. Kreipimasis į darbo ginčų komisiją darbuotojui nieko nekainuoja. Be to, jei atlyginimas vėluoja, darbuotojas turi teisę reikalauti ne tik vėluojamos išmokėti sumos, bet ir delspinigių - 0,08% už kiekvieną uždelstą dieną.

Prekyba žmonėmis priverstiniam darbui

Priverstinis darbas - tai bet koks darbas, kurį žmogus yra priverstas atlikti prieš savo valią, patirdamas grasinimus, smurtą, apgaulę. Visais atvejais, kai žmogus įtaria, jog yra verčiamas teikti tam tikras paslaugas ar dirbti prieš savo valią, pasinaudojant jo pažeidžiamumu, apgaule, smurtu ar grasinant, apie tai nedelsiant reikėtų pranešti teisėsaugos pareigūnams, Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) telefonu +370 5 213 9772 arba el. paštu [email protected]. Daugiau informacijos apie prekybos žmonėmis rizikas, galite rasti čia.

Psichologinis smurtas darbe

Smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje yra draudžiamas. Taikomą psichologinį smurtą sunku atpažinti, kadangi jis gali būti išreikštas tiesiogiai ir netiesiogiai, turėti verbalinę ir neverbalinę išraišką.

Darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti. Jei manote, kad esate patiriamas psichologinio smurto darbe, svarbu būti aktyviam ir ginti savo teises.

Rinkite visus įrodymus, kurie gali patvirtinti nepriimtiną elgesį. Tai gali būti įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, taip pat liudininkų parodymai, galintys patvirtinti nederamą elgesį.

Kur kreiptis pagalbos?

Jeigu jaučiate, kad Jūsų kaip darbuotojo teisės yra pažeidžiamos - visada galite kreiptis į VDI.

Nuotolines konsultacijas darbo teisės klausimais teikia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Galite kreiptis telefonu +370 5 213 97 68 arba el. paštu [email protected].

Apibendrinant, darbdavys turi užtikrinti saugias ir teisėtas darbo sąlygas, o darbuotojas turi žinoti savo teises ir pareigas. Kilus ginčams, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų užtikrinta teisinga situacijos išsprendimas.

tags: #apsaugos #darbuotojo #padaryti #asmens #ir #turto