Apleistų sodybų skaičiavimo metodika Lietuvoje: žemės mokestis ir lengvatos

Šiame straipsnyje aptariama žemės sklypo dydžio nustatymo metodika, taikoma Lietuvoje, taip pat pateikiama informacija apie žemės mokestį ir galimas lengvatas.

Valstybinės žemės sklypo dydžio nustatymo metodika

Nuo šių metų vasario pradžios įsigaliojo žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, kurioje aiškiai aprašyta tvarka, kaip turi būti nustatomas valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti.

Formulė sklypo dydžiui nustatyti

Mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, turi būti nustatomas pagal formulę:

Smin = Astat + Spriež

Kur:

• Smin - mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, kurį sudaro statinio užimamas plotas ir statiniui prižiūrėti (prie jo privažiuoti, prieiti) reikalingas plotas;
• Astat - statinio užimamas plotas, kuris atitinka statinio konstrukcijų (taip pat ir išsikišusių konsolinių konstrukcijų, stogo konstrukcijų, balkonų ir kt.) projekciją į žemės paviršių;
• Spriež - statiniui prižiūrėti reikalingas plotas (kvadratiniais metrais).

Sklypo ploto apskaičiavimas

Statiniui prižiūrėti reikalingas žemės sklypo plotas apskaičiuojamas pagal formules, atsižvelgiant į statinio plotą:

• Iki 250 m² ploto statiniams: Spriež = 6 √Astat · 2,00
• 250 m² ir didesnio ploto statiniams: Spriež = 6 √Astat · 3,00
• 2 000 m² ir didesnio ploto statiniams: Spriež = 6 √Astat · 10,00

Mažesnio ploto valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas ar nuomojamas tik tuo atveju, jeigu dėl žemės sklypo gretimybių nėra galimybės suformuoti didesnio žemės sklypo.

Kultūros paveldo objektams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

Šia metodika turi būti vadovaujamasi rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, nagrinėjant pateiktus prašymus parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą ar jo dalį arba tikrinant, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse.

Žemės mokestis

Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis žemės mokestį, yra Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

Mokesčio mokėtojai

Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.

Mokestinis laikotarpis

Kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Mokestinė vertė

Žemės vidutinė rinkos vertė. Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:

• Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų ir
• Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių, ir
• Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

• Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės;
• Bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto;
• Lietuvos bankas;
• Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

• Bendro naudojimo kelių užimta žemė;
• Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
• Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
• Valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
• Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
• Gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
• Į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
• Į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė;
• Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą;
• Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;
• Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas.

Pagrindinės žemės mokesčio nuostatos

Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.

Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.

Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama: Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d.; Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d.

Šiandien dauguma žemės savininkų moka ne didesnį kaip 2 eurų metinį žemės mokestį. Tačiau Vyriausybė siekia pataisyti teisės aktus, kad mokestis už namų valdų sklypus miestuose pakiltų kelis kartus, o apleistų žemių savininkams - keliasdešimt procentų. Panagrinėkime, kaip veikia žemės mokesčio sistema ir kokie pokyčiai numatomi ateityje.

Žemės mokesčio mokėjimo tvarka

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 2 dienos (jei lapkričio 1-oji yra ne darbo diena). Tačiau gyventojus pasiekia ir vietos savivaldybių laiškai, kuriuose nurodoma sumokėti šį mokestį už nuomojamą valstybės žemę iki lapkričio 15 dienos.

Už laiku nesumokėtą žemės mokestį pradedami skaičiuoti delspinigiai nuo kitos dienos, kai baigiasi įstatymo numatytas mokesčio sumokėjimo terminas. Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų, o šiai dienai delspinigių dydis yra 0,03 % už kiekvieną pavėluotą dieną.

Kaip sužinoti mokėtiną sumą?

Gyventojai gali sužinoti kokio dydžio mokestį jie turi mokėti už turimą žemės sklypą keliais būdais:

• Prisijungę prie elektroninio deklaravimo sistemos.
• Paštu gavę popierinę deklaraciją.
• Paskambinę trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882.
• Bet kuriame VMI skyriuje.

Žemės mokesčio skaičiavimo principai

Dabar žemės mokestis skaičiuojamas nuo sklypo kainos, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, kurią Vyriausybė yra patvirtinusi 1999 metais. Žemės savininkams mokesčio dydį apskaičiuoja VMI teritoriniai skyriai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pateiktus Registrų centro. Savivaldybių tarybos turi teisę kai kuriems gyventojams šį mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti.

Šiai dienai metinis žemės mokesčio tarifas sudaro 1,5 % žemės kainos. Žemės ūkio paskirties, daugiabučių ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų bei kooperatinių bendrovių žemei taikomas 0,35 % tarifas. O 0,05 % tarifas taikomas sodininkų bendrijų, namų valdų žemei ir sklypams prie daugiabučių namų ar naudojamų ūkinei - komercinei veiklai.

Planuojami žemės mokesčio pokyčiai

Vyriausybė nusprendė keisti dabar galiojančius žemės mokesčio tarifus. Kartu su kitų metų Biudžeto įstatymu Seimui yra teikiami ir Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai. Tokiu būdu siekiama įteisinti, kad mokestis už privačią žemę, kaip ir mokesčiai už visą kitą nekilnojamąjį turtą, priklausytų nuo rinkos vertės.

Todėl siūloma pereiti prie žemės apmokestinimo, atsižvelgiant į jos vidutinę rinkos vertę, kuri būtų nustatoma masiniu arba individualiu vertinimu 5 metams. Siekiant išvengti staigaus žemės vertės padidėjimo, siūloma įteisinti 4 metų pereinamąjį laikotarpį (išskyrus apleistas žemes). Taip pat Vyriausybė siūlo įteisinti 0,01 - 4 % žemės mokesčio tarifų ribas nuo naujausios vertės, o konkrečius tarifus palikti nustatyti savivaldybių taryboms, kurios taip pat turės teisę taikyti mokesčio lengvatas - sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Pereinamuoju laikotarpiu žemės vertė, nuo kurios mokamas mokestis, būtų didinama po 20 % skirtumo tarp buvusios nominalios ir nustatytos naujos vidutinės žemės rinkos vertės.

Registrų centras pranašauja, kad po to kai bus pradėta skaičiuoti žemės mokestinė vertė pagal rinkos kainą, derlingose Lietuvos vietovėse, kuriose labiausiai išplėtota žemdirbystė, mokestinė žemės vertė sumažėtų arba nežymiai pakistų.

Žemės ūkio paskirties žemei būtų taikomos išlygos - daugeliu atveju žemės ūkio veiklai reikalingi dideli plotai, o iš tokios žemės gaunamos ekonominės naudos mastas yra ribotas, todėl kaip ir šiuo metu tai žemei būtų pritaikytas 0,35 % vertės mažinimo koficientas.

Apleistos žemės apmokestinimas

Siekiant sumažinti neprižiūrimos žemės plotus ir apriboti spekuliaciją žemės rinkoje, siūloma apleistai žemei taikyti maksimalų 4 % mokesčio tarifą. Tokios žemės savininkui nebus galima pasiūlyti jokių mokesčių lengvatų. Neprižiūrimai žemei būtų perpus sumažintas (iki 2 metų) pereinamasis vertės pasikeitimo laikotarpis, pirmais metais taikant 1,5 %, o antrais - 2,5 % tarifą.

Statistika ir faktai

2010 metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėjo sumokėti apie 53 mln. litų. Lietuvoje yra per 900 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka tik apie 550 tūkst. gyventojų ir bendrovių. Didžiajai daliai mokėtojų mokėtina suma nesiekia 50 litų, tokių visame krašte yra apie 320 tūkst.

Žemės mokesčio mokėtojai 2007 metais sumokėjo daugiau kaip 45 mln. litų, 2008 metais - beveik 48 mln. litų, o 2009 metais - 49 mln.

Kaip išvengti didesnių mokesčių už apleistą žemę?

Žemės sklypų savininkai, manantys, kad jų turtas nepagrįstai buvo priskirtas prie apleistos žemės, turi mažiau nei mėnesį išvengti didesnių mokesčių. Šiek tiek lengviau turėtų atsipūsti tie, kurių sklypai - gyvenamosios paskirties, arba turintys mažiau nei 10 arų.

„Liepos 1 d. baigiasi terminas, kai žmonės gali teikti pretenzijas dėl žemės sklypų priskyrimo prie apleistų teritorijų“, - sako Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijos planavimo skyriaus projektų vadovas Nerijus Misiūnas.

Kol kas Valstybės žemės fondas yra sulaukęs šiek tiek daugiau nei 100 užklausų pakeisti sklypo statusą.

Jis primena, kad žmonės gali pateikti pretenzijas dėl jų sklypo priskyrimo apleistai žemei internetu, per tinklalapį geoportal.lt. Tuomet turto savininkai neturi nurodyti sklypo koordinačių - sistemoje jos automatiškai pažymimos pagal kitus nurodytus turto duomenis. Kitu atveju, sklypų savininkams reikės susirasti turto koordinates pagal Lietuvos koordinačių sistemą - paprastai jos yra nurodytos geodeziškai matuotų sklypų dokumentuose.

Skelbta, kad Lietuvos sklypų būklė vertinta pasinaudojus palydovine informacija, todėl galėjo įsivelti netikslumų, pavyzdžiui, miško šešėlis galėjo būti interpretuotas kaip miškas. Būtent medžiai ir tapo pagrindiniu veiksniu nustatant, ar žemė yra apleista.

„Prie apleistų sklypų priskiriami sumedėjusia augmenija apaugę žemės plotai“, - patvirtino N. Misiūnas.

Tačiau, pasak jo, kai buvo sudaromas Registrų centrų centro sklypų žemėlapis, kurį galima pamatyti tinklalapyje regia.lt, apleistais sklypais pažymėtos tik tos žemės, kurių paskirtis yra žemės ūkio.

Tai reiškia, kad jei žmogus gyvenamosios paskirties žemėje pasistato namą, o likusiame plote pasisodina beržų, nors dėl medžių jo žemė gali būti priskirta apleistai, vien dėl to, kad ji yra gyvenamosios paskirties, jai nebus suteiktas apleisto sklypo statusas. Atitinkamai, nebus taikomi ir didesni mokesčiai.

Specialisto teigimu, jei žemėlapyje sklypas yra pažymėtas kaip apleista žemė, reikėtų išbandyti papildomas funkcijas ir su pele pasitikrinti, ar nepasirodo užrašas, kad apleistos žemės nėra.

Be to, prie apleistų sklypų nėra priskiriama ta žemės ūkio paskirties žemė, kuri yra mažesnė nei 10 arų. Tai reiškia, kad medžius auginančių nedidelių plotų savininkams didesni mokesčiai taip pat negresia.

Savivaldybių nustatyti tarifai

Pagal pasikeitusią tvarką mokesčius už žemę nustato savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė yra nustačiusi, kad 2013 m. komercinei, pramoninei ir sandėliavimo paskirties žemei nustatytas 0,4 proc. jos mokestinės vertės tarifas, kitos paskirties žemei taikomas 0,3 proc. tarifas, tačiau nenaudojamai žemei - 3 proc.

Atitinkamai, Vilniaus rajone žemės ūkio paskirties žemei nustatytas 0,6 proc. tarifas, kitos paskirties žemei - 0,3 proc., o apleistai žemės ūkio paskirties žemei - 2 proc. jos mokestinės vertės.

DELFI skelbė, kad apie 7 proc. Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra apleista ir nedirbama. Planuojama, kad iki 2016 metų apleistos žemės plotas sumažėtų 100 tūkst. ha ir 2016 m. būtų ne didesnis kaip 187 tūkst. ha.

Apibendrinant, žemės mokesčio sistema Lietuvoje yra nuolat kintanti, todėl svarbu sekti naujienas ir laiku susimokėti mokesčius, kad išvengtumėte delspinigių. Taip pat, jei manote, kad Jūsų žemė nepagrįstai priskirta apleistai, nedelsdami kreipkitės į atitinkamas institucijas.

tags: #apleistu #sodybu #skaiciavimas