Skyrybos gali būti taikios, tačiau kartais jos - tarsi minų laukas, kuriame sproginėja emocijos. Vis tik galiausiai tenka dalytis ne emocijomis, o drauge užgyventu nekilnojamu ir finansiniu turtu ar net skolomis. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.
Per pusę visas turtas dalijamas ne visada
Bene geriausiai visiems žinoma taisyklė − santuokoje įgytas sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo. Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikromis aplinkybėmis teismas gali netaikyti šio principo. Pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprašo jam ar jai priteisti didesnę turto dalį. Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė ar prastesnė finansinė padėtis.
Nors iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama, čia taip pat gali pasitaikyti išimčių. Jei vienam iš sutuoktinių priklausęs būstas bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu. Taip gali nutikti ir tuo atveju, jei su paskola turtas buvo įsigytas dar iki santuokos, tačiau netrukus buvo susituokta, o paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto.
Su paskola įgyto būsto dalybų scenarijai
Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.
Pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.
Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tiesa, tai - gana rizikingas kelias, mat tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.
Ketvirtojo scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.
Finansinis turtas, sukaupta pensija - taip pat bendri
Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam.
Egzistuoja ir kitas finansinio turto dalybų kelias, kada sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.
Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija. Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų.
Buvusiems sutuoktiniams teks pasidalinti ir skolas
Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.
Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, ir šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol. Neišsprendus šių klausimų, gali susidaryti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, kad tai - kito prievolė.
Santuoką nutraukdami bendru sutarimu dėl turto padalijimo ir kitų klausimų sprendžiate patys, tad galite susitarti taip, kaip jums patogu. Atkreiptinas dėmesys, jog, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo.
Kaip dalijamos vaiko išlaikymo išlaidos?
Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.
Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 777 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.
Tačiau svarbu žinoti, kad tai yra tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni, jei jis, pavyzdžiui, turi ypatingų gabumų, lanko būrelius ar sporto užsiėmimus.
Dovanotos lėšos: asmeninė ar bendra nuosavybė?
Dažna situacija - tėvai dovanoja lėšas sūnui ar dukrai tam, kad šie įsigytų, įsirengtų ar pagerintų savo būstą. Jei sūnus ar dukra yra susituokę, jiems nusprendus nutraukti santykius ir pasidalinti bendrą turtą kyla nemažai klausimų. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų atžvilgiu yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, kurį įgyja sutuoktiniai, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe, sako R. „Toks teisinis reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į santuokos esmę ir skirtas sutuoktinių lygiateisiškumui bei kiekvieno turtinių interesų apsaugai užtikrinti. Visgi net ir santuokos metu sutuoktiniai gali įsigyti turto asmeninės nuosavybės teise, kuris priklausys tik vienam iš partnerių.
Visgi yra atvejų, kai dovanojimo sutartyje nėra nuostatos, kad sutuoktinio tėvas ar motina dovanoja pinigus sutuoktiniams bendrai. „Dažna situacija, kai tėvai sūnui ar dukrai dovanoja lėšas nesudarydami jokios rašytinės sutarties. Be to, paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, pavyzdžiui, šeimos gyvenamoji vieta, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų. Tai yra, sutuoktiniai tvarko būstą neakcentuodami, kiek lėšų kiekvienas skiria,išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro turto pasidalijimo ar vedybų sutartis. Tokias atvejais norint įvertinti sutuoktinio tėvų ketinimus dovanojimo metu ir dovanotų lėšų nuosavybės formą (asmeninė ar bendroji jungtinė), tenka analizuoti aplinkybių visumą: dovanojimo aplinkybes, sutuoktinių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius”, - sako R.
Anot jos, svarbu nepamiršti bendros taisyklės, jog santuokos metu viskas kuriama šeimos labui, todėl ir santuokos metu įsigytas ar sukurtas turtas yra bendras, tai yra, bendroji jungtinė nuosavybė. pagrindo kitaip vertinti situacijos. Anot teisininkės, visgi yra keletas būdų, kaip apsidrausti nuo painių situacijų: „Pirmiausia, tėvams išreiškus norą padovanoti pinigų, reikėtų pasirūpinti rašytine dovanojimo sutartimi aiškiai nurodant, kokios lėšos yra dovanojamos, kam ir kokiu tikslu. Įstatymų numatytais atvejais dovanojimo sutartis turi būti tvirtinama notaro. Jei tėvai dovanoja asmeniškai sūnui ar dukrai, šios asmeninės lėšos turėtų būti laikomos atskiroje sąskaitoje, tam, kad būtų galima stebėti jų judėjimą. Galiausiai, sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį: ikivedybinę, jei šalys dar tik rengiasi santuokai, ar povedybinę, jei šalys jau yra susituokusios. Taip pat sutuoktiniai gali pasirašyti turto pasidalijimo sutartį ir aiškiai apsibrėžti gyvenamojo būsto ar kito turto nuosavybės formą (asmeninė, bendroji dalinė ar bendroji jungtinė). Taip pat reikėtų susitarti ir kaip bus su tokio turto pagerinimu, jei toks būtų.
Kaip turto padalijimas tvarkomas skyrybų metu? - Įprastų teisinių klaidų išvengimas
Vedybų sutartis - aiškumas ir saugumas
Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.
Skyrybų kainai reikšmės turi sutuoktinių turimo turto balansas ir sutuoktinių pozicijos dėl atitenkančio turto dalių. Kuo daugiau turto turi sutuoktiniai ir kuo sunkiau jie sutaria dėl dalybų, tuo ilgiau užtrunka skyrybų procesas, todėl skyrybų kaina padidėja. Sutuoktinių turimo turto kiekis ypač didelę reikšmę skyrybų kainai turi ginčo atveju, kadangi teismui papildomai turi būti sumokamas žyminis mokestis, kuris yra skaičiuojamas nuo reikalaujamo priteisti turto vertės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.89 straipsnio 1 dalyje yra išvardytas turtas, kuris pripažįstamas asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe. Į šį sąrašą patenka ir vienam iš sutuoktinių po santuokos sudarymo padovanotas turtas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau tokiu atveju svarbu, kad dovanojimo sutartyje būtų aiškiai išreikšta, jog turtas dovanojamas asmeninėn nuosavybėn, o ne sutuoktiniams bendrai.
Sutuoktinis turi teisę savo nuožiūra (t. y. nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios) disponuoti (įkeisti, parduoti, perleisti, dovanoti ir pan.) savo asmeniniu turtu, išskyrus atvejus, kai tas turtas yra pripažintas šeimos turtu (CK 3.84 straipsnio 1 dalis).
Asmeninis turtas ir išimtys
Taigi iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, o kitas sutuoktinis jokių teisių į šį turtą neturi. Išimtis taikoma turtui, esančiam šeimos būstu (šeimos gyvenamąja vieta), kadangi tokiu atveju atsiranda šeimos turto teisinis rėžimas.
Asmeninė nuosavybė gali tapti bendru turtu, kai vienas iš sutuoktinių ženkliai pakelia kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės vertę. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu. “Pagerinimas iš esmės” - pavyzdžiui, kapitalinis buto remontas, o ne tik sienų perdažymas. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija.
Analogiškai daroma, ir jei vienas sutuoktinis įdėjo daugiau nuosavų pinigų perkant tą daiktą. Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinio dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis.
Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Įstatymuose yra įtvirtintos sąlygos, kada sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta. gavus turtą kaip žalos atlyginimą ar dovanų.
Bendras gyvenimas nesusituokus: turto dalybos
Neretai šis procesas tampa sudėtingas ir nemalonus, o partneriams, kurie gyveno kartu nesusituokę, jis komplikuojasi dar labiau. „Kartu gyvenančių ir bendrą turtą įsigijusių, tačiau nesusituokusių porų turtinių santykių teisinis reglamentavimas, atvirkščiai nei civilinę santuoką sudariusių asmenų, Lietuvoje beveik neegzistuoja.
Pirmoji situacija - partneriai yra turto bendrasavininkai, t.y. kiekvienas iš jų aiškiai žino savo turto dalį ir nuo pat turto įsigijimo momento šias dalis apsibrėžia. Antroji situacija - turtas perkamas tik vieno iš partnerių vardu, tačiau įsigijimo tikslas yra bendras.
„Jei vis dėlto pora siekia turtą pasidalinti kitokiomis dalimis ar gauti kompensaciją iš partnerio už didesnę investuotų pinigų dalį, galima sudaryti taikos sutartį, ją pateikiant patvirtinti teismui. Tokia sutartis patvirtinama gana greitai ir nereikia dalyvauti teisme. Nenorint šių klausimų tvarkyti teismine tvarka, juos tinkamai įforminti gali padėti ir notaras. Abiem atvejais svarbiausia yra abipusis sutarimas dėl visų sąlygų.“ - pažymi M.
Anot ekspertės, jei pora buvo nesusituokusi, tačiau turtas įsigytas bendru tikslu, vertinama, kad jie vis tiek yra susieti turtiniais santykiais, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį. „Teismas ginčą sprendžia atsižvelgdamas į šiuos aspektus - nustatoma, ar porą sieja jungtinė veikla, ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kokia jo dalis tenka kiekvienam iš bendraturčių. Gyvenimas kartu ir bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis teismui dažniausiai būna pakankamas pagrindas pripažinti partnerių jungtinę veiklą ir susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės“, - komentuoja M.
Poros, norėdamos įsigyti būstą, dažniausiai naudojasi banko finansavimo paslaugomis. „Tokiu atveju reikia įrodinėti, kas už ką buvo atsakingas finansiškai ir kieno lėšomis buvo mokamos paskolos įmokos, aptarti tolimesnių įsipareigojimų kreditoriui vykdymą. M. Šadbarė pažymi, kad neišmokėtos paskolos likutis svarbus tada, kai partneriai nesutaria dėl turto atsidalinimo kompensacijos forma.
„Dažniausiai skyrybų metu ginčai kyla todėl, kad bendrai gyvenantys asmenys nesudaro rašytinių sutarčių dėl bendro gyvenimo metu įgyjamo turto. Tuomet sunkiau įrodyti poros susitarimą įsigyti turtą bendros nuosavybės teise ir kiek konkrečiai prisidėjo kiekvienas iš partnerių“, - pasakoja M. Norint, kad turto dalybų procesas būtų sklandesnis, siūlytina raštu įforminti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios tikslas - apibrėžti nesusituokusių asmenų teises ir pareigas dėl įgyjamo turto.
Pagrindinė sklandžių turto dalybų sąlyga yra ne santuokos faktas, o tai, ar partneriai buvo aiškiai nusistatę turto dalis ir (ar) dėl jų sudarę rašytinius sutarimus, atitinkančius teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl turto nuosavybės. „Kilus ginčui, jo sprendimo sėkmė bet kokiu atveju priklauso nuo turimų įrodymų.
Taigi, neretai pasitaiko, kad vienas iš sutuoktinių į santuoką „atsineša“ savo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nusipirktą turtą, santuokos metu tokį turtą paveldi arba toks turtas jam būna padovanojamas. Šį turtą sutuoktiniai visą santuokos laikotarpį prižiūri, jį naudoja šeimos poreikiams, į turtą (jo pagerinimą) investuoja bendras santuokines lėšas ir tokiu būdu iš esmės padidina tokio turto vertę.
Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: (1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita); (2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; (3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Svarbu pažymėti, jog sprendžiant dėl vieno sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš labai reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.
Skyrybų metu dalinant sutuoktinių įgytą turtą po santuokos sudarymo, vadovaujamasi bendra taisykle (prezumpcija), kad visas turtas tarp sutuoktinių dalinamas pusiau po ½ dalį, tačiau įstatymas numato, jog nuo lygių dalių principo gali būti nukrypstama, pavyzdžiui, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Konkrečiu atveju, skaitytoja skyrybų metu galėtų pretenduoti į gyvenamojo namo ½ dalį, jeigu nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Apibendrinant, jeigu sutuoktiniai nėra susitarę dėl kitokio teisinio režimo, pagal įstatymą jų sutaupytos lėšos iš darbo užmokesčio ir / ar individualios veiklos pajamų būtų pripažįstamos bendromis ir todėl santuokos nutraukimo metu kaip ir kitas santuokoje įgytas turtas gali būti dalinamos. Santuokos metu yra galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtą vieno sutuoktinio vardu, tačiau siekiant išvengti galimų ginčų dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo atveju, rekomenduojama sudaryti vedybinę sutartį, kurioje galima susitarti dėl tokio teisinio režimo visam ar konkrečiam turtui, arba aiškiai notarine tvarka išreikšti sutuoktinių valią dėl konkretaus turto įgijimo vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise.
Svarbu atsiminti
Visos teisės saugomos. Tai yra todėl, kad galiojančios LR Civilinio kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams ir šeimos santykius reguliuojančios teisės normos jiems nėra taikomos.
tags: #nekilnojamo #turto #paskola #skyrybu #atveju