Lietuva, garsėjanti savo ežerais ir upėmis, turi nemažai apleistų sodybų prie vandens telkinių. Nors tokios sodybos dažnai reikalauja didelių investicijų ir renovacijos, jos gali tapti puikia galimybe įsigyti nuosavą kampelį gamtoje arba investuoti į turizmą.
Apleistų sodybų situacija Lietuvoje
Sulaukėme Žemaitkiemio miestelio gyventojo skambučio. Vyriškis bėdojo, jog gyvenvietėje yra kelios neprižiūrimos, apleistos sodybos. Jų teritorijos neva apžėlusios ir ši netvarka bado akis. Šių sodybų šeimininkai, kaip pasakojo žemaitkiemietis, gyvena Vilniuje, o turimo turto nei parduoda, nei tvarko. Pasak laikraščio skaitytojo, jie po įspėjimo vieną kartą per metus nušienauja žolę ir vėl pamiršta. Ir taip tęsiasi metų metus.
„Tokius žmones reikėtų ne tik paraginti tvarkytis ar įspėti, bet ir nubausti. „Labai džiaugiamės, kad žmonėms rūpi aplinka, jiems tai svarbu, - komentuodama situaciją kalbėjo Žemaitkiemio seniūnijos seniūnė Rita Mikutienė. - Miestelyje yra įvairiausių sodybų - labai prižiūrimų ir apleistų. Kaip sodybos įvairios, taip ir žmonių požiūriai - skirtingi. Tačiau yra švaros taisyklės ir jomis turime vadovautis. Jose numatyta, kad „savininkai privalo žaliuosiuose plotuose užtikrinti savalaikį žolės nupjovimą, prižiūrint taip, kad žolė būtų ne aukštesnė kaip 50 cm, o prie daugiabučių gyvenamųjų namų - ne aukštesnė kaip 30 cm.“ Taigi, jei žolės aukštis viršija normą, tuomet neprižiūrimų sodybų šeimininkams siunčiame įspėjimus tvarkytis, suteikdami laiko nusipjauti pievą. Vieni taip ir padaro, bet yra sodybų, kurių savininkai mirę, o paveldėtojai teisiškai nesusitvarkę dokumentų. Taip pat turime sodybą, priklausančią uždarajai akcinei bendrovei, kuri registruota miestelyje, bet savininkų nematėme.
Apleistų sodybų kainos ir populiarumas
Pigios sodybos - nepopuliarios. Tokių sodybėlių iki 30 tūkst. eurų galima rasti nemažai, o kituose Lietuvos kampeliuose, atokesnėse provincijose kai kurių kainos netgi gerokai mažesnės - galima surasti vos už porą tūkstančių eurų.
„Ober-haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka sako, kad tokios sodybos yra pakankamai atokiuose kaimuose, kurie nėra nei vaizdingoje vietoje, nei turi kokį nors vandens telkinį, nei pasižymi kažkuo išskirtiniu. „Kitas dalykas - tikriausiai tokių sodybų būklė yra pakankamai prasta ir jos tikriausiai nėra pritaikytos patogiam gyvenimui visais sezonais. Jos neatitinka šiandieninio pirkėjo, gyventojo poreikių“, - mano ekspertas.
Anot pašnekovo, sodybų kainoms ir likvidumui įtakos turi daugybė aspektų. Labai svarbi yra vieta, įrengimas, ar tai yra vaizdinga vietovė, sklypo dydis bei sodybos būklė. Svarbu atsižvelgti ir į tai, ar bus galimybė sodybą renovuoti, kiek tai kainuotų. „Žmonėms sodybos įdomios, tačiau tos, kurios kainuoja 50-70 tūkst. eurų ir yra visiškai pritaikytos gyventi tiek žiemą, tiek vasarą bei kurios yra visiškai suremontuotos. Taip pat tos, kurios turi pakankamai didelį žemės sklypą, yra vaizdingoje vietoje su patogiu susisiekimu“, - teigia A. Šapoka.
Pavyzdžiai apleistų sodybų kainų Lietuvoje:
- Kretingos rajone galima nusipirkti sodybą, kurios kaina - 15 tūkst. eurų. Namas medinis, statytas 1979 metais, parašyta, jog su daline apdaila, tačiau peržvelgus nuotraukas paaiškėja, kad namas pilnai įrengtas. Susidomėjusius gali nuvilti plotas, nes namas užima vos 19 kv. metrų, o jį supantis sklypas - vos 6 arus. Bet iki jūros - vos 9 kilometrai.
- Raseinių rajone sodybą galima nusipirkti už dar mažesnę kainą - 10 900 eurų. Tiesa, jūra šalia netyvuliuoja, tačiau plotas žymiai didesnis - namas užima 60 kv. metrų, o sklypo plotas yra 60 arų. Miško takeliu einant galima nusigauti iki Dubysos. Skelbime pažymima, kad gyvenvietė tvarkinga ir tinkama gyventi be papildomų investicijų.
- Už 10 500 eurų parduodama sodyba Lazdijų rajone. Vieno aukšto namas užima 71 kv. metrą, jame yra trys kambariai, šalia esantis sklypas užima 27 arus. Kaip ir dauguma panašių namų, šildoma kietu kuru. Skelbime rašoma, kad sodyba ramioje vietoje, už pusantro kilometro yra ežeras, patogus privažiavimas.
- Širvintų rajone parduoda sodybą taip pat už nedidelę kainą - vos 14 tūkst. eurų. Namas čia taip pat senas, rąstinis, statytas 1968 metais. Namo plotas siekia 80 kv. metrų, o sklypas šalia užima 50 arų. Skelbime rašoma, jog sodyba parduodama kūrybingiems žmonėms, mat ji apsupta laukinės gamtos, aplink žaliuoja kviečiai, čia visada grynas ir švarus oras. Sodyboje yra elektra, sodas, vandenį reikia semti iš šulinio. Iki Vilniaus - tik 50 kilometrų.
Jis sako, kad maždaug 2005 metais susidomėjimas sodybomis buvo pakankamai didelis ir tai yra natūralu. Sodyba dažniausiai yra ne pirmas būstas, o antras arba trečias. Tuo metu ekonominė padėtis buvo pakankamai gera. Per paskutinius aštuonerius metus interesas vėl padidėjo, nes tiek atlyginimai pakilo, tiek perspektyvos išaugo.
„Populiariausios vietos sodyboms yra ežeringi kraštai - Molėtai, Ignalina, Utena, Druskininkai ir tų rajonų periferijos. Žmonės juos renkasi atostogoms, kaip pagrindinį būstą renkasi labai retai, nebent tai yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie jau baigė savo darbus mieste“, - tikina ekspertas. Pasak jo, kadangi ši rinka nėra didelė ir aktyvi, pardavimai turėtų išlikti stabilūs - itin didelių pokyčių čia nenusimato.
Įmonės „Vilniaus turtas“ direktorius Antanas Kudarauskas aiškina, kad sodybų kainos net ir Vilniuje skiriasi ne keliasdešimt procentų, o net keliolika kartų, nes turto vertė priklauso nuo vietos, objekto būklės, populiarumo. „Jeigu objektas yra nepopuliarioje, susisiekimo atžvilgiu blogoje vietoje, jo būklė prasta, tai jis gali net kelis kartus kainuoti pigiau negu netoliese esantis objektas“, - teigia jis.
Anot jo, kuo ekonominio pakilimo laikotarpis ilgiau tęsis, tuo daugiau bus perkančių sodybas ir namus tolėliau nuo Vilniaus centro, nes tai, kas per krizę atrodė kaip tolimas užmiestis, dabar žmonėms atrodo kaip kelios minutės iki centro. „Nuo praeitos krizės pradžios praėjo jau 10 metų, per tą laiką požiūris į sodybas pasikeitė kardinaliai. Šiuo metu labai maža dalis žmonių žiūri į jas kaip į patrauklų turtą gyvenimui. Tačiau dėl užsitęsusio ekonominio pakilimo, žmonių nuomonės palaipsniui vėl kinta, vėl daugėja turinčių laisvų pinigų ir perkančių ne tik tai, ko reikia, bet ir prabangos prekes, tokias kaip sodybas. Todėl nors ir gerokai sumažėjęs, bet poreikis yra“, - teigia A. Kudarauskas.
Anot jo, daugiausia namų parduodama vietose, kurios yra beveik mieste, tačiau laikomos užmiesčiu. Kainos priklauso ne tik nuo vietos, bet ir nuo namo dydžio, modernumo, energinės klasės, kambarių skaičiaus, išplanavimo, būklės, žemės ploto, komunikacijų, infrastruktūros ir daugybės kitų dalykų. Vis dėlto, brangiausiai parduodami yra išskirtiniai ir prabangiai įrengti namai uždaruose kvartaluose, vilos Laurų kvartale arba Valakampiuose. Pigiausios - apleistos trobelės, kuriose nėra nei elektros, nei vandentiekio, o pastato būklė avarinė.
„Kiekvienas turi savo motyvus, kodėl yra geriau butas, arba kodėl yra geriau namas, sodyba. Dažniausiai tai priklauso nuo asmenų socialinės padėties, statuso, šeimyninės padėties, pajamų ir asmenybės raidos tarpsnio. Didžiausi namo privalumai: ramybė, mažai kaimynų, privatumas, laisvė, oras, savas maistas iš daržo ir, ko gero, pigesnis pragyvenimas. Beveik visi draugiškai sutiks, kad gyventi name yra pigiau. Panagrinėjus privalumus gyvenant bute ir name, tai namas laimėtų, bet viena iš pagrindinių, svarbiausia ir logiškiausia priežastis, kodėl žmonės renkasi butą, yra laikas Laikas sutapatinamas su saugumu, infrastruktūra, likvidumu, greičiu. Žmonės gyvena butuose, nes gali suspėti per parą nuveikti kur kas daugiau - visomis prasmėmis. Tik pradėjęs gyventi name supranti, kiek daug už tave buvo daroma mieste gyvenant bute: bendra aplinkos ir infrastruktūros priežiūra, saugumas, transportas, keliai ir t.t.“, - dėsto A. Kudarauskas.
Specialistas tikina, kad tendencijos rodo, jog dauguma vis dėlto kelsis į miestus ir didins jų tankumą - ypač populiariųjų didmiesčių. Miestai vis didės, nes juose yra saugiau, gyvenimas yra kokybiškesnis ir patogesnis bei taupomas laikas, lyginant su gyvenimu rajonuose ar priemiesčiuose.
Paupio sodybų privalumai ir galimybės
Sodybų pasiūla prie upės yra labai ribota, todėl tai yra pagrįsta investicija. Ribotas sodybų prieinamumas skatina paklausą, todėl laikui bėgant šios sodybos dažnai brangsta. Daugelį ant upės kranto esančių objektų galima išsinuomoti atostogoms arba turizmui, o tai gali sugeneruoti papildomas pajamas. Kadangi vis daugiau žmonių siekia atkurti ryšį su gamta ir mėgautis gyvenimu kaime, tikimasi, kad nekilnojamojo turto prie upės paklausa augs.
Paupio sodybos suteikia galimybę gyventi tvariau. „Tikra Vertė“ didžiuojasi giliomis paupio nekilnojamojo turto rinkos žiniomis. Nesvarbu, ar norite įsigyti sodybą asmeniniam naudojimui ar investicijai, mes teikiame profesionalias konsultacijas ir pritaikytas paslaugas, kad rastumėte tobulą turtą.
Patirkite paupio gyvenimo grožį su „Tikra Vertė“ - jūsų patikimu partneriu vertinant, perkant ir parduodant sodybas paupyje Lietuvoje.
„Tikra Vertė“ siūlo:
- Ekspertinis turto vertinimas: „Tikra Vertė“ nuodugniai įvertina kiekvieną paupio sodybą, įvertiname jos būklę, sklypo dydį ir artumą prie svarbiausių patogumų.
- Pritaikytos tarpininkavimo paslaugos: Mūsų patyrę brokeriai glaudžiai bendradarbiauja su jumis, kad surastų tinkamą sodybą prie upės, atitinkančią jūsų gyvenimo būdą ir biudžetą.
- Renovacijos ir plėtros patarimai: Jei svarstote apie sodybos paupyje atnaujinimą, „Tikra Vertė“ gali susisiekti su patikimais architektais ir rangovais, kurie padės jūsų viziją paversti realybe.
Ar esate pasirengęs investuoti į paupio gyvenimo žavesį ir ramybę? Tegul „Tikra Vertė“ padės surasti tobulą sodybą prie upės, atitinkančią Jūsų poreikius ir tikslus.
Tačiau prasidėjus II pasauliniam karui sodyba buvo nacionalizuota. Pasibaigus karui, ji ėjo iš rankų į rankas, savininkų buvo begalė, tačiau ji smarkiai nyko, nes niekas į ją neinvestavo. Pasak G.Laurinavičiūtės, vaizdas buvo itin liūdnas: užkaltos langinės, pro stogą lendančios medžio šakos, apaugęs parkas, žolės, krūmai ir nelegalios pasibuvimo vietos...
Tačiau ši liūdna istorija buvo nutraukta nusprendus sodybą rekonstruoti. Buvo atnaujintas parkas, žmonės pradėjo domėtis tiek atnaujinta sodyba, tiek istorija. „Parkas dabar yra gyvas, spalvotas, pilnas kultūros ir į jį sugrįžtančių žmonių“, - pasikeitimais džiaugiasi pašnekovė. O sodyba, anot jos, išlaiko J.Čerkeso-Besparnio dvasią ir toliau vykdo švietėjišką, kultūrišką veiklą.
NUPIRKAU APSLEISTĄ NAMĄ – 30 dienų renovacijos per 30 minučių pagreitintą vaizdo įrašą
Gražiausios sodybos Lietuvoje: Kėdainių rajono pavyzdys
Konkursas rengiamas kiekvienų metų birželio-rugpjūčio mėnesiais dviem etapais: I etapą einamųjų metų birželio mėnesį organizuoja atskirai kiekvienos seniūnijos seniūnas ir sudaro vertinimo darbo grupę; II etapą liepos-rugpjūčio mėnesiais organizuoja konkurso darbo grupė. Darbo grupė apžiūri vietoje ir išrenka gražiausiai tvarkomas konkurse dalyvaujančias sodybas. Konkurso nugalėtojai vėl dalyvauti konkurse gali ne anksčiau kaip po trejų metų.
Gražiausiai tvarkomos aplinkos vertinamos pagal šiuos kriterijus:
- kraštovaizdžio privalumų panaudojimas, aplinkos originalumas, išskirtinumas, suplanavimas
- pastatų sutvarkymas, etnografijos, mažosios architektūros elementų panaudojimas, pavėsinių, suolelių, vaikų žaidimų aikštelių, vandens baseinėlių, skulptūrų, kryžių, koplytstulpių, stogastulpių, paminklų, šulinių originalus įrengimas ir jų priežiūra
- sklypo suplanavimo racionalumas: sodo, daržo, poilsio zonų, pastatų optimalus išdėstymas jų originalumas bei išvaizda (fasadų spalvų darna, savitumas)
- želdynai, augalijos įvairovė, vešlumas, dekoratyvumas ir jų priežiūra
- gyvosios gamtos objektų įvairovė - inkilų, lesyklėlių įrengimas ir priežiūra, bitynų sutvarkymas, gyvūnijos laikymo sąlygos
- aplinkos švara ir tvarka (šienavimas, medžių genėjimas, gyvatvorių karpymas, piktžolių naikinimas, tinkamas buitinių nuotekų, nebaigtų statybų aikštelių tvarkymas, biodegraduojančių atliekų kompostavimas) bei gamtosaugos reikalavimų laikymasis
- vandens telkinių ir poilsio zonų priežiūra
- reklaminių iškabų kokybė ir jų derėjimas prie fasado
- bendrosios paskirties, šaligatvių, kelių, pakelių teritorijų priežiūra
Gražiausia individualaus gyvenamojo namo aplinka kaimiškojoje seniūnijoje - Ričardo Reikerto sodyba. Anksčiau Reikartai gyveno Rusnėje. Kai Ričardui buvo apie 20−25 metus, jis pamatė jam patikusį šlaitą prie Tiskūnų, Repengių kaime. Ir pasakė, kad čia kada nors bus jo namai, bus graži aplinka. Tokia buvo Ričardo svajonė, kurią jis galvoje ir širdyje nešiojosi daug daug metų. Ir štai 2012 metais įsigijo sklypą.
Dažniausiai žmonės pirma pasistato namą, ūkinius pastatus, o paskui tvarko aplinką. Reikartų šeima darė kitaip: pirma sutvarkė aplinką, paskui po kelių metų statėsi namus. Darbai prasidėjo nuo miškelio, pelkių išvalymo, nes čia gi buvo aplink laukinė gamta, augo netgi barščiai.
Plušėjo visa šeima, daug padėjo ir vaikai, du vyresnieji broliai (dar yra sesutė, bet ji dar buvo maža). Dabar name gyvena dvi šeimos - Ričardo ir sūnaus Arnoldo. Jie ir džiaugiasi gražia aplinka.
Ryčio Vieštauto, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo, vertinimo komisijos nario, nuomonė: „Sodyba įkurta vienoje vaizdingiausių Kėdainių rajono vietų, pietiniame Nevėžio šlaite. Gamta čia savaime nuostabi. Tačiau sodybos šeimininkai nepagailėjo pastangų subtiliai sutvarkyti ir pritaikyti savo poreikiams didžiulę teritoriją prie Nevėžio. Sodybos teritorija sutvarkyta labai funkcionaliai, bet tuo pačiu išlaikant natūralumą. Visa, kas sukurta, tarsi teigia, kad pagrindinis akcentas čia gamtos grožis, o sklype esančios augalų kompozicijos atrodo lyg natūralios gamtos tęsinys“.