Lietuvos teismų sistemoje, siekiant užtikrinti tinkamą teismingumo klausimų sprendimą, 1999 m. buvo įkurta Specialioji teisėjų kolegija. Ši kolegija atlieka svarbų vaidmenį atribojant bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetenciją, ypač bylose, susijusiose su turto privatizavimu.
Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta įvairiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Teismų įstatymą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis procesinės teisės normų reikalavimų.
Viena iš sąlygų teisės į gynybą įgyvendinimui yra ieškininio pareiškimo pateikimas laikantis įstatymo nustatytų teismingumo taisyklių. Svarbu atriboti bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetenciją. Nuo šio klausimo sprendimo priklauso, ar bus užtikrinta žmogaus teisė į operatyvų teismo procesą, garantuojamą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
Lietuvos teismų sistemos schema
Specialiosios Teisėjų Kolegijos Įgaliojimai ir Tikslai
Specialioji teisėjų kolegija buvo įkurta 1999 m. būtent tam, kad spręstų ginčus dėl teismingumo. Kolegijos darbo mastai (1999-2007 m. priimtos 945 nutartys) rodo, jog bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo praktika Lietuvoje dar nėra galutinai susiformavusi.
Pagrindinė nagrinėjamos temos problema yra ta, jog teismų praktika dėl bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo yra nenuosekli. Teisės moksle nėra vieningos nuomonės, ar bylos paskirstymas tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų yra teismingumo, ar priskirtinumo klausimas.
Atsižvelgiant į šios problemos aktualumą ir siekiant ją iširti, tyrimo objektu pasirinkta Specialiosios teisėjų kolegijos 1999 m. - 2008 m. praktika. Keliama hipotezė, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos nenuoseklumas lemia teisinio aiškumo dėl bylos priskirtinumo nebuvimą. Tyrimo tikslas - išanalizuoti Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką bei pateikti pagrindinius bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo problemų sprendimo teisinius būdus ir priemones.
Tyrimo Metodai
- Teoriniai: mokslinės literatūros, artimos pasirinktai darbo temai, analizė, vertinimas, lyginimas ir apibendrinimas.
Darbo struktūrą sudaro įvadas, trys dalys, išvados, literatūros sąrašas bei santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Darbe analizuojami klausimai dėl priskirtinumo sprendimo būdai, Specialiosios teisėjų kolegijos statusas, jos paskirtis ir reikšmė bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų jurisdikcinės kompetencijos atribojimo kontekste, taip pat analizuojamas sąvokų „priskirtinumas“ ir „teismingumas“ turinys bei šių sąvokų atskyrimo praktinė reikšmė, aptariami priskirtinumo taisyklių pažeidimo procesiniai teisiniai padariniai.
Remiantis atliktu tyrimu darbo pabaigoje pateikiamos devynios išvados. Pateikiama santrauka (lietuvių ir anglų kalba). Darbo apimtis - 66 puslapiai.
Teismingumo ir Priskirtinumo Sąvokos
Civilinio proceso teisės literatūroje nuo pat administracinių teismų įsteigimo 1999 m. iki šiol nėra iki galo sutariama, ar bylos paskirstymas tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų yra teismingumo, ar priskirtinumo klausimas. Teismingumas paprastai apibūdinamas kaip teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams. Tai yra bylų paskirstymo teismams tvarka, sistema.
Atitinkamai, V. Mikelėno nuomone, skiriamas trijų rūšių teismingumas: rūšinis (dalykinis), teritorinis ir funkcinis. Tuo tarpu nustatymą, kokios rūšies - bendrosios kompetencijos ar specializuotas - teismas nagrinės bylą, G. Ąžuolas laiko bylų priskirtinumo teismams klausimu.
A. Driukas pabrėžia, jog civilinis bylų priskirtinumo institutas atriboja ne tik visų teismų kompetenciją nuo kitų valstybės institucijų kompetencijos, jis skirtas atriboti ir teismų kompetenciją tarp atskirų teismų rūšių vieningoje teismų sistemoje bei tarp atskirų proceso formų bendrosios kompetencijos teismuose.
Naujausioje literatūroje civilinio proceso tematika nurodoma, kad remiantis ne teismingumo institutu, o bylų priskirtinumo taisyklėmis turi būti sprendžiama, kokios bylos nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose ir kokios administraciniuose teismuose, taip pat kokios bylos bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje nagrinėtinos baudžiamojo proceso, o kokios - civilinio proceso tvarka bei kokios administracinės teisės pažeidimų kodekso (ATPK) tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ taip pat vartojama ne teismingumo, bet priskirtinumo sąvoka (ABTĮ 70 str. 3 d., 142 str. 2 d. 1 p.).
Priskirtinumo Taisyklių Pažeidimo Padariniai
Svarbu atriboti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintus atsisakymo priimti ieškinį pagrindus - „ieškinys nenagrinėtinas teisme“ ir „ieškinys neteismingas tam teismui“. Pirmasis pagrindas taikomas ne tik tada, kai ieškinys apskritai nenagrinėtinas teisme, bet ir tais atvejais, kai byla nagrinėtina baudžiamojo ar administracinio proceso tvarka. CPK 137 str. 2 d. 2 p. numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, kai pareiškimas paduotas nesilaikant CPK nustatytų rūšinio ar teritorinio teismingumo taisyklių, pagal kurias nustatomas konkretus pirmosios instancijos teismas, kuriam byla yra teisminga.
Taigi, „teismingumo“ sąvoka apibrėžia konkretaus teismo kompetenciją nagrinėti bylą, o „priskirtinumo“ sąvoka aiškinama kaip padedanti nustatyti, kokio proceso tvarka turi būti nagrinėjamos bylos teisme. Priskirtinumo taisyklių pažeidimas lemia pareigą kreiptis į konkretų bendrosios kompetencijos teismą.
Teismingumo nustatymo schema
Civilinio proceso kodekso pakeitimai
2011 m. birželio 21 d. Seimas priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-1409(3) ir 7 lydinčiųjų įstatymų projektų pataisas. Priimtu Civilinio proceso kodekso pataisų projektu siekiama išspręsti išryškėjusias civilinio proceso teisinio reguliavimo problemas ir modernizuoti civilinį procesą, skatinti modernių komunikacijų naudojimą šiuolaikiniame civiliniame procese, taip pat palengvinti teismų darbą, įtvirtinant aiškesnes civilinio proceso taisykles bei šalinant praktines problemas, šiuo metu egzistuojančias civiliniame procese.
Siekiant paspartinti bylų sprendimą, tolygiau paskirstyti apeliacinės instancijos teisėjų darbo krūvį ir tinkamai įvertinti nagrinėjamų klausimų specifiką, numatoma, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinės vienas teisėjas (šiuo metu visuomet nagrinėja trys teisėjai) arba trijų ar išplėstinė penkių teisėjų kolegija.
Didinat viešojo intereso gynimo skaidrumą, detalizuota, kad prokuroras turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo bylose, kylančiose iš viešųjų pirkimų teisinių santykių; bylose, kylančiose iš valstybės ar savivaldybių turto privatizavimo teisinių santykių; bylose, kylančiose iš išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių; bylose dėl tyčinio bankroto; kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti visuomenės ar didelės jos dalies teises ir teisėtus interesus.
tags: #specialioji #teiseju #kolegija #turto #privatizavimas