Praktikoje dauguma į teismą besikreipiančių asmenų pasinaudoja Civilinio proceso kodekso (CPK) suteikta teise ir prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors egzistuoja nemaža galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių įvairovė, vyraujant turtiniams ginčams visgi pastebima, kad viena dažniausiai taikomų - atsakovo turto areštas.
Šiame straipsnyje aptarsime atsakovo turto aprašymo ypatumus taikant laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į CPK pakeitimus ir teismų praktiką.
Turto Areštas ir Procedūros
Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, tačiau į teismą besikreipiančiam ieškovui nežinant, kiek ir kokio turto turi atsakovas, šias priemones prašęs taikyti ieškovas per 14 dienų (nuo nutarties priėmimo dienos) turi kreiptis į antstolį. Per tą patį 14 dienų terminą antstolis turi patikslinti areštuoto turto duomenis. Praktikoje šis reglamentavimas neretai sukelia problemų, ypač jeigu į antstolį kreipiamasi likus kelioms dienoms iki 14 dienų termino pabaigos, pavyzdžiui, ieškovui nutartį dėl arešto gavus po 5-10 dienų nuo jos priėmimo.
Tokiais atvejais antstoliams neretai praktiškai nebeįmanoma per nustatytą terminą patikslinti areštuoto turto duomenų ir kyla reali rizika, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali taip ir likti neužtikrintas. Problemą iš dalies sprendė atsiradusios elektroninės bylos, ženkliai sutrumpinusios nutarties „keliavimo“ iš teismo pas ieškovą ir iš ieškovo pas antstolį laiką.
CPK Pakeitimai nuo 2024 m. Rugpjūčio 1 d.
Nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos įsigaliojus CPK pakeitimams situacija, tikėtina, keisis. Asmuo, prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turės teisę teismo nutartį antstoliui pateikti per 14 dienų. Antstoliui atlikti pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą bus suteikiamas atskiras 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo vykdyti.
Viena vertus, nauju reglamentavimu antstoliui suteikiama garantija, kad jis turės pakankamą ir aiškų terminą būtiniems veiksmams atlikti. Laikinąsias apsaugos priemones prašiusiam taikyti asmeniui taip pat aišku, kad nutartį antstoliui jis turi pateikti per 14 dienų ir nereikia „sukti galvos“ dėl to, kiek laiko dar reikėtų palikti antstoliui.
Vis dėlto, naujojoje CPK 147 str. 6 d. redakcijoje, priešingai nei dabar galiojančioje, nėra aiškiai nurodoma nuo kada skaičiuojamas pastarasis 14 dienų terminas: nuo nutarties priėmimo ar įteikimo ieškovui dienos. Kita vertus, antstoliui nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galios dvigubai ilgiau nei iki šiol (28 dienas vietoj 14 dienų). Tai tikrai nėra palanku žvelgiant iš skolininko (atsakovo) pozicijos.
"Padugnės": Čiurlionio giminaitis apkaltino protestuotojus | TYRIMAS Arūną Gelūną traukia į Rusiją
Skolininko Teisės ir Apribojimai
Pavyzdžiui, teismui pritaikius turto areštą skolininkas (atsakovas) yra priverstas laukti, kol antstolis nustatys turimą turtą ir jo vertę, kiek ir kokio turto reikia areštuoti. Per šį laiką skolininkui apribojama teisė disponuoti savo turtu nepaisant to, kad turto vertė galbūt ženkliai viršija ieškovo reikalavimų sumą.
Be to, skolininkas (atsakovas) neturi jokių efektyvių teisinių priemonių paskubinti ieškovą kreiptis į antstolį arba paskubinti patį antstolį, nesibaigus nustatytam terminui patikslinti areštuoto turto duomenis.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nei vienos ginčo šalies interesams negali būti suteikiamas nepagrįstas prioritetas, turi būti padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos.
Nepagrįsto Praturtėjimo Institutas
Ar byloje šalis turi galimybę savo teises gintis nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu, kai šalys yra pasirašiusios sutartį? Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinat, jog be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y.
Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos:
- Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų.
- Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių.
- Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo.
- Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).
- Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį.
- Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos.
- Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios - bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės - gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai.
Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti.
Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023 konstatuota, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, jog atsakovė (patikslintu priešieškiniu prašydama teismo priteisti iš ieškovės 10 793,10 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą, nurodydama, kad ji yra permokėjusi ieškovei 10 793,10 Eur, nes nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio ieškovė neteisingai skaičiavo ir skirstė pastate esančias patalpų naudotojams patirtas komunalinių paslaugų išlaidas, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.237 straipsnį, priešieškinio pagrįstumui spręsti nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo dydžio nustatymu. Teismams, neatskleidus bylos esmės, kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis liko neišspręstas atsakovės priešieškinio pagrįstumo klausimas, ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.