Lietuva, turtinga savo istorija ir gamtos grožiu, siūlo įvairių apgyvendinimo galimybių, pradedant nuo senovinių piliakalnių ir baigiant moderniomis stovyklavietėmis. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip keitėsi apgyvendinimo vietos Lietuvoje, atsižvelgiant į kultūros ir gamtos paveldo objektus.
Kernavės piliakalniai - vienas iš UNESCO Pasaulio paveldo objektų Lietuvoje
Piliakalniai - seniausios apgyvendinimo vietos
Neatsiejama Lietuvos peizažo dalis - piliakalniai. Jų gausa rodo išskirtinę piliakalnių svarbą lietuvių tautos kultūrinei sąmonei ir istorinei gyvensenai, daugiau kaip tūkstantį metų jie atliko didžiulį socialinį ir politinį vaidmenį.
Piliakalnį kaip gynybinį įrenginį sudaro du pagrindiniai elementai: įtvirtinta vieta bei jos įtvirtinimai. Įtvirtinta vieta - tai piliakalnio aikštelė - buvęs pilies ar kitokio įtvirtinimo kiemas. Čia stovėjo įvairūs pastatai, buvo telkiama kariuomenė, slėptis subėgdavo apylinkių gyventojai. Aikštelę ribodavo įtvirtinimai. Jie buvo statomi ir iš žemių, ir iš medžio.
Prie piliakalnio glaudžiai šliejasi trys archeologijos paminklų komplekso dalys: papėdės gyvenvietės, priešpiliai ir papiliai.
Pavyzdžiui, Abejučių piliakalnis mena vėlyvojo geležies amžiaus gyvenvietę, kuri datuojama tarp I ir II tūkstantmečio pradžios. Tikėtina, kad ankščiau čia buvo pusiasalis, apsuptas ežerų ir pelkių.
Abejučių piliakalnis
Abejučių piliakalnis yra ant Asvejos ežero įlankos šiaurinio kranto. Aikštelė trapecinė, pailga, 75 m ilgio ir 40 m pločio. Aikštelės galai įtvirtinti dviem pylimų-griovių eilėmis (vakarinėje pusėje yra 3 pylimai). Šlaitai vidutinio statumo, 10-12 m aukščio. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia.
Abejučių piliakalnis
Kultūros paveldo objektai kaip laikinos apgyvendinimo vietos
Lietuvoje galima rasti įvairių kultūros paveldo objektų, kurie istoriškai galėjo būti naudojami kaip laikinos apgyvendinimo vietos arba susiję su apgyvendinimu.
Koplyčkalnis
Tai kalva ant kurios pastatyta Šereiklaukio dvarininkų privati koplyčia. Šalia jos - dvarininkų kapinės. Nuo dvaro link koplyčios veda apie 1,5 km ilgio medžių alėja.
1863 m. sukilimo Statiškės mūšio vieta
1863 m. birželio 29 d. Statiškės kaimo laukuose susikovė sukilėlių dalinys, vadovaujamas P. Suzino ir carinės Rusijos armijos dalinys, vadovaujamas Skrodulio ir kapitono Štern fon Gviazdovskio. Pasislėpęs smuklėje sukilėlių avangardas apšaudė rusus, su kuriais vėliau susikovė pagrindinės sukilėlių pajėgos. Į mūšį su rusais stojo apie 1200 vyrų. P. Suzinas žuvo mūšyje, vadovavimą perėmęs T. Šeligovskis išvedė likusius gyvus sukilėlius Lenkijos link. Mūšyje be vado P. Suzino žuvo 32 sukilėliai. Jie palaidoti netoli Statiškės ąžuolų.
Stovyklavietės - modernus apgyvendinimo būdas gamtoje
Šiais laikais stovyklavietės yra populiarus pasirinkimas mėgstantiems gamtą ir aktyvų poilsį. Lietuvoje yra įvairių stovyklaviečių, siūlančių skirtingus patogumus ir galimybes.
Štai keletas pavyzdžių:
- Stovyklavietė Dobrovolės k.: Stovyklavietė prie Krekenavos regioninio parko lankytojų centro, šalia Nevėžio senvagės yra pavėsinė su laužaviete.
- Ziniuko stovyklavietė: Privati stovyklavietė prie Snaigyno ežero. Yra informacinis stendas, tiltelis, tualetas.
- Abejučių I stovyklavietė: Įrengta ant Abejučių piliakalnio, pietrytinėje Asvejos ežero pakrantėje tarp Asvejos ir Ilgio (Gilaušio) ežerų. Šalia auga Abejučių ąžuolas. Yra trys stalai, pavėsinė. Nusileidus laiptais žemyn yra lieptelis ir stalas. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
- Abejučių II stovyklavietė: Įrengta prie Abejučių piliakalnio, po Abejučių ąžuolu, pietrytinėje Asvejos ežero pakrantėje, tarp Asvejos ir Ilgio (Gilaušio) ežerų. Yra nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Krantas patogus įleisti valtis. Šalia šios stovyklavietės yra Abejučių poilsinė-regykla kur yra stalas, suolai.
Stovyklavietė Vėžionyse (Varėnos r. sav.)
Apžvalgos vietos
Norintys pasigrožėti Lietuvos kraštovaizdžiu, gali apsilankyti apžvalgos vietose:
- Apžvalgos platforma Šereiklaukio kaime: Įrengta ant aukštumos krašto pačiame Šereiklaukio kaime, sovietmečiu veikusios, vėliau nugriautos žolės perdirbimo gamyklos vietoje. Užkopus galima apžvelgti visą Nemuno ir Jūros upių santakos apylinkę.
- Abejučių regykla-poilsinė: Abejučių regykla yra tarp Asvejos ir Ilgio (Gilaušio) ežerų, apsupta pušynų. Atsiveria nuostabūs vaizdai į Asvejos ežerą.
- Abšriūtų kalnas - Šereiklaukio miške esanti aukščiausia Rambyno regioninio parko vieta.
Apžvalgos bokštas Bitėnuose
Gamtos paveldo objektai
Lietuvoje taip pat yra gamtos paveldo objektų, kurie gali būti įdomūs turistams:
- Abejučių ąžuolas: Abejučių ąžuolas auga tarp Asvejos ir Gilaušio (Ilgio) ežerų, pietrytiniame regioninio parko pakraštyje. Jam - apie 250 metų.
- Abromiškio atodanga: Abromiškio atodanga - taip sukietėjusio smėlio skardis. Šiaurinėje jo dalyje taisyklingi, lygūs įstriži smėlio sluoksniai tartum perkerta, nupiauna vienas kitą. Toks ryškus sluoksniavimosi krypčių kitimas liudija apie staigų upės tėkmės kitimą.
- Adamavo ąžuolas: Adamavo dvaro teritorijoje auga galingas medis, kuriam apie 600 metų.
Adamavo ąžuolas
Lietuva siūlo įvairių apgyvendinimo galimybių, atsižvelgiant į skirtingus poreikius ir pomėgius. Nuo senovinių piliakalnių iki modernių stovyklaviečių, kiekvienas gali rasti sau tinkamą vietą, norint patirti šalies istoriją ir gamtą.
Kernavė - nemieganti žemė. Legendos, sakmės ir mitinės būtybės
tags: #apgyvendinimo #patalpos #arsena