Antra Santuoka: Turto Teisiniai Aspektai Įgyti Iki Santuokos

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje kasmet fiksuojama dešimtimis tūkstančių naujų santuokų, tačiau tuo pačiu ir tūkstančiai ištuokų, kai poros nusprendžia pasukti skirtingais keliais. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kada skyrybų metu tenka dalintis bendrą turtą, kuris santuokos metu yra įgytas vieno iš sutuoktinių vardu. Poroms, kurios nusprendžia išsiskirti, dažnai kyla ginčų dėl bendrame gyvenime susikurto bendro turto.

Todėl svarbu žinoti, kaip teisiškai reglamentuojamas turtas, įgytas iki santuokos, ir kaip jis dalinamas skyrybų atveju. Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Todėl, teisinėje praktikoje kasdien sulaukiame daugybę klausimų, susijusių su skyrybomis ir turto dalybomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 3.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog yra skiriamas šis sutuoktinių turto teisinis rėžimas: pagal įstatymus ir pagal sutartis. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi būti nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.

Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas sutuoktinis teismui gali įrodinėti, jog nors ir turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba atvirkščiai, asmenine nuosavybe įgytas turtas iš tikrųjų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, buvo sukurtas abiejų sutuoktinių bendrai, ženkliai padidėjo turto vertė po santuokos sudarymo, prisidėjus abiem sutuoktiniams bei kitais atvejais.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
• Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo individuali įmonė buvo pertvarkytą į uždarąją akcinę bendrovę, iš esmės padidėjus jos kapitalui. Tad įmonės vertės padidėjimas, prieaugis pripažintinas bendrąja jungtine buvusios individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinio (-ės) nuosavybe.
• Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Pavyzdžiui, sutuoktinė yra rašytoja ir už išleidžiamas knygas gauna honorarą. Honoraras yra bendroji sutuoktinės ir jos vyro nuosavybė.
• Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunomos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.

Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas. Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.

Svarbu pabrėžti, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja nuosavybe, net tuo atveju, jei jis registruotas ir vieno asmens vardu. Dažniausiai čia pasitaikantis atvejis - automobilis. Automobilis negali būti registruotas kelių asmenų vardu, tad visada turi vieną „šeimininką“. Tik teisiškai priklauso abiem sutuoktiniams.

Visos gaunamos pajamos, pavyzdžiui, nuompinigiai už buto nuomą, dividendai už akcijas, darbo užmokestis - tai bendras turtas ir priklauso abiems sutuoktiniams nepriklausomai nuo to, kiek kuris iš jų prisidėjo prie šio turto atsiradimo.

Pavyzdys: Jei vienas sutuoktinis uždirba 10 tūkst. eurų per mėnesį, o kitas - 1 000 eurų per mėnesį, jų bendros pajamos sieks 11 tūkst.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
• Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
• Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
• Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
• Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.
• Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata. Nagrinėjant bylą teisme, buvo kaltu pripažintas vairuotojas, kuris sumokėjo iš jo priteistą pinigų sumą už sveikatos sužalojimą. Gauta pinigų suma priklauso tik sveikatos sužalojimą patyrusiam sutuoktiniui. Arba, pavyzdžiui, dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo sutuoktinis buvo sužalotas, ko rezultate jam buvo išmokėta sveikatos draudimo išmoka.
• Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Galioja bendra taisyklė, jog iki santuokos abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama. Jei būstas įgytas dovanojimo, paveldėjimo, ar pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki santuokos ir priklausęs vienam iš sutuoktinių, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), toks turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.

Jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta ir paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto, skyrybų atveju santuokoje/bendro ūkio vedimo metu sumokėta kredito suma dalijama pusiau, ir kitam sutuoktiniui išmokama kompensacija, kuri sudaro pusę sumokėtų įmokų santuokos metu/bendro ūkio vedimo metu.

Santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sutartyje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams.

Po santuokos nutraukimo asmenine sutuoktinio nuosavybe lieka turtas, kuris įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Turto prigimtį ir pobūdį turi pagrįsti rašytiniai įrodymai, išimtinais atvejais galima remtis ir liudytojų parodymais. Tokio turto dalybų pavyzdys galėtų būti atvejis kai sutuoktinis parduoda paveldėtą turtą, ir vietoj to - nusiperka kitą.

Procesiniai aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, pagal turto prigimtį savaime aišku, kad rūbai, kosmetika priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, tačiau kitokio pobūdžio turto, pavyzdžiui, žemės sklypo, prigimtį rekėtų jau įrodinėti rašytiniais įrodymais - sutartimis, pažymomis, raštais, išrašais ir pan.

Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Pavyzdžiui, gaisro metu sudegė namas su visais dokumentais. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.

Paveldėjimo Aspektai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK yra įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Taigi remiantis įstatymų nustatytu turto teisiniu režimu, vyro mirties atveju, pusė santuokos metu įgyto turto priklausytų sutuoktinei. Tuo tarpu pasisakant dėl mirusio sutuoktinio turto dalies paveldėjimo nurodome, jog Lietuvoje galima paveldėti dviem būdais - pagal įstatymą arba pagal testamentą. Akcentuojame, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Taigi sutuoktiniui nesudarius testamento vyro vaikai, kaip pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, paveldėtų vyrui priklausantį turtą.

Tačiau remiantis CK 5.13 straipsniu palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Taigi vyrą pergyvenusiai sutuoktinei pagal įstatymą taip pat priklauso dalis mirusio sutuoktinio turto.

Pavyzdys: Jei moteris įsigijo namą iki santuokos, namas būtų laikomas asmenine sutuoktinės nuosavybe ir vyro vaikai šio nekilnojamojo turto paveldėti negalėtų. Automobilis taip pat būtų laikomas atskirai įgytu turtu, todėl svarbu nustatyti, kieno vardu jis yra įregistruotas.

Priešvedybinės ir Povedybinės Sutartys

Visai kitaip, kai sutuoktiniai nėra sudarę priešvedybinės ar povedybinės sutarties, kadangi santuokoje jų įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kas reiškia, kad visas turtas priklauso abiems sutuoktiniams.

Tokiu atveju šalys gali konkrečiai sutarti, kad vieno asmens gautos pajamos ar įsigytas turtas priklauso jam asmeniškai ir kitas sutuoktinis į jį pretenduoti negali. Sutartimi kartu galima numatyti, jog asmeninis yra ne tik turtas bei pajamos, bet ir įsipareigojimai, skolos. Tokiu atveju sutartis apsaugo ne tik nuo galimo kito sutuoktinio nesąžiningumo, bet kas svarbiausia - nuo trečiųjų asmenų, t.y.

Kuomet nėra priešvedybinės ar povedybinės sutarties, iki santuokos įgytas turtas laikomas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Be to, kiekvienam sutuoktiniui asmeniškai priklauso ir jam asmeniškai padovanotas arba jo paveldėtas, po santuokos sudarymo turtas bei asmeninio naudojimo daiktai tokie kaip avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai ir pan. Pavyzdžiui, jei iki santuokos sudarymo vienas iš asmenų turėjo butą, santuokoje jo butas išliks tik jo asmenine nuosavybe.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).

Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.

Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus sesijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 m.).

LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą .

Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.

tags: #antra #santuoka #jei #turtas #igytas #iki