Bendroji nuosavybė - tai turtas, kuris priklauso dviem ar net daugiau savininkų. Turtas lygiomis arba skirtingomis dalimis gali priklausyti keliems savininkams. Taip toks turtas ir įregistruojamas Registrų centre: nurodoma, kokia turto dalis kuriam savininkui priklauso.
„Jeigu turtas priklauso dviem bendrasavininkams lygiomis dalimis, tai ir bus pažymėta ½ yra vieno savininko ir ½ - kito savininko“, - aiškina teisininkė. Savininkų gali būti ir daugiau ir registrų centre visos tos dalys yra pažymimos. Tokia nuosavybės forma galima keliais atvejais: kai keli asmenys perka turtą kartu ar paveldi jį, gauna dovanų. Nuosavybe besidalinantys asmenys dažniausiai būna giminaičiai, ypač dažnai - paveldėjimo atveju, tačiau tai nėra būtina sąlyga.
Bendrasavininkų Teisės ir Pareigos
Dažniausiai, pasak pašnekovės, problema kyla tada, kai turtą naudoja tik vienas bendrasavininkas. „Jeigu kalbame apie dviejų kambarių butą su virtuve, vonia ir koridoriumi, tai faktiškai tokiame bute būtų sunku gyventi dviem nepažįstamiems asmenims. Tokiu atveju iškyla klausimas, ką daryti kitam bendrasavininkui, kuris nesinaudoja turtu? Kaip gauti pajamų iš savo dalies ir ar prisidėti prie bendrų išlaidų?“ - kalba V. Jos teigimu, tokiu atveju teisė numato labai paprastą, lakonišką taisyklę: išlaidos, pvz., už būsto išlaikymą, turi būti dengiamos proporcingai turimai daliai, nepaisant to, kad kažkuris turtu nesinaudoja.
„Jeigu savininkas nerealizuoja galimybės naudotis savo turtu, tai jo neatleidžia nuo, pvz., komunalinių buto išlaidų“, - tvirtina teisininkė. Taip pat - ir remonto darbų: elektros, lifto, stogo remonto ir pan. Savo nuosavybės dalį galima parduoti, tačiau pirmiausia ją nupirkti reikia pasiūlyti kitam bendrasavininkui.
Pasiūlymo Pardavimo Tvarka
„Šis pasiūlymas būtinai turi būti pateiktas per notarą, kad turėtume įrodymą, jog pasiūlymas buvo pateiktas“, - tvirtina V. Petrylaitė. Pasiūlyme turi būti nurodyta konkreti kaina, už kurią siūloma nupirkti dalį. Jeigu bendrasavininkas nesutinka pirkti, jam turto dalies nereikia, įgyjama teisė parduoti bet kam, tačiau už tą pačią jam siūlytą kainą.
Turto Atidalijimas
Turto atidalijimas, pasak jos, yra geriausias būdas tada, kai bendrasavininkai nesusitaria dėl turto valdymo ir jo parduoti nepavyksta. Bet kuris iš bendrasavininkų, jeigu nesusitariama gražiuoju, gali kreiptis į teismą ir reikalauti atidalinti turtą. Pirmenybė, anot pašnekovės, visada atiduodama faktiniam atidalijimui.
„Teismas pirmiausia įvertins galimybę faktiškai atidalinti. Pvz., jei yra dviejų aukštų namas, pirmas aukštas - vienam savininkui, antras - antram. Tokiu atveju vienam bendrasavininkui atitenka visas turtas, bet jis turi sumokėti kompensaciją kitam. Kompensacija nustatoma pagal rinkos kainą arba pasitelkiant turto vertintojus.
„Tačiau vienu ar kitu būdu teismas turtą vis tiek atidalins, nes tai yra absoliuti teisė. Jeigu neturėtume šios garantijos, niekada negalėtume išspręsti šio konflikto tarp dviejų nesusitariančių bendrasavininkų“, - tikina V.
Kaip pinigai dalijami skyrybų metu
Turto Padalijimas Skyrybų Atveju
Skyrybų metu įprasta dalinti vyro ir žmonos turtą (ir skolas) per pusę. Vyras ar žmona gali papildomai gauti tą turtą, kuris buvo įsigytas ar pagamintas vien to sutuoktinio dėka (t.y. vien dėl jo pinigų, darbo, ryšių). Pavyzdžiui:
- Turtą, kurį jis vienas paveldėjo po santuokos.
- Turtą, kurį jis gavo kaip žalos atlyginimą ar panašias išmokas.
- Turtą, kurį jis įsigijo už savo lėšas, sukūrė savo darbu ir pan.
Verta atkreipti dėmesį, kad “savo lėšos” - tai pinigai, įgyti pagal šiuos punktus. Likęs turtas dažniausiai yra bendroji jungtinė nuosavybė ir paprastai per skyrybas dalijamas per pusę. Tai apima santuokos metu gautas/įgytas pensijas, atlyginimus, buto nuomos pajamas, įmonių akcijas, dividendus.
Turto Pagerinimas
Net ir asmenine vieno sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dažnai būna pagerintas kito sutuoktinio arba abiejų bendrai:
- Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu.
- Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija.
- Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinių dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis.
Turtas, kuris yra glaudžiai susijęs su vieno sutuoktinių asmeniniu gyvenimu, jam ir lieka. Tai, pavyzdžiui, jo drabužiai, namų apyvokos daiktai, profesinės veiklos/verslo daiktai ir lėšos. Taip pat asmenišku turtu laikoma intelektinė nuosavybė (autorių teisės, patentai, prekių ženklai).
Mažiau turto atitinkamai priteisiama tam sutuoktiniui, kuris dalį bendro turto prarado: dėl savo aplaidumo, nesąžiningumo ar kitų priežasčių sumažino šeimos pajamas, dalį bendro turto padovanojo, sunaudojo asmeniškai ir pan.
Kas parašyta aukščiau galioja, jeigu nėra vedybinės sutarties. Tokia sutartis gali viską iš esmės pakeisti, jei ji yra, dažniausiai ja ir vadovaujamasi dalijant turtą.
Turto Padalijimas Nesantuokiniuose Santykiuose
„Kartu gyvenančių ir bendrą turtą įsigijusių, tačiau nesusituokusių porų turtinių santykių teisinis reglamentavimas, atvirkščiai nei civilinę santuoką sudariusių asmenų, Lietuvoje beveik neegzistuoja. Pirmoji situacija - partneriai yra turto bendrasavininkai, t.y. kiekvienas iš jų aiškiai žino savo turto dalį ir nuo pat turto įsigijimo momento šias dalis apsibrėžia. Antroji situacija - turtas perkamas tik vieno iš partnerių vardu, tačiau įsigijimo tikslas yra bendras.
Jei vis dėlto pora siekia turtą pasidalinti kitokiomis dalimis ar gauti kompensaciją iš partnerio už didesnę investuotų pinigų dalį, galima sudaryti taikos sutartį, ją pateikiant patvirtinti teismui. Tokia sutartis patvirtinama gana greitai ir nereikia dalyvauti teisme. Nenorint šių klausimų tvarkyti teismine tvarka, juos tinkamai įforminti gali padėti ir notaras. Abiem atvejais svarbiausia yra abipusis sutarimas dėl visų sąlygų.“ - pažymi M.
Anot ekspertės, jei pora buvo nesusituokusi, tačiau turtas įsigytas bendru tikslu, vertinama, kad jie vis tiek yra susieti turtiniais santykiais, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį.
„Teismas ginčą sprendžia atsižvelgdamas į šiuos aspektus - nustatoma, ar porą sieja jungtinė veikla, ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kokia jo dalis tenka kiekvienam iš bendraturčių. Gyvenimas kartu ir bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis teismui dažniausiai būna pakankamas pagrindas pripažinti partnerių jungtinę veiklą ir susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės“, - komentuoja M.
Poros, norėdamos įsigyti būstą, dažniausiai naudojasi banko finansavimo paslaugomis. „Tokiu atveju reikia įrodinėti, kas už ką buvo atsakingas finansiškai ir kieno lėšomis buvo mokamos paskolos įmokos, aptarti tolimesnių įsipareigojimų kreditoriui vykdymą.
M. Šadbarė pažymi, kad neišmokėtos paskolos likutis svarbus tada, kai partneriai nesutaria dėl turto atsidalinimo kompensacijos forma. „Dažniausiai skyrybų metu ginčai kyla todėl, kad bendrai gyvenantys asmenys nesudaro rašytinių sutarčių dėl bendro gyvenimo metu įgyjamo turto. Tuomet sunkiau įrodyti poros susitarimą įsigyti turtą bendros nuosavybės teise ir kiek konkrečiai prisidėjo kiekvienas iš partnerių“, - pasakoja M.
Kaip Išvengti Ginčų Dėl Turto Dalybų?
Norint, kad turto dalybų procesas būtų sklandesnis, siūlytina raštu įforminti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios tikslas - apibrėžti nesusituokusių asmenų teises ir pareigas dėl įgyjamo turto. Pagrindinė sklandžių turto dalybų sąlyga yra ne santuokos faktas, o tai, ar partneriai buvo aiškiai nusistatę turto dalis ir (ar) dėl jų sudarę rašytinius sutarimus, atitinkančius teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl turto nuosavybės.
„Kilus ginčui, jo sprendimo sėkmė bet kokiu atveju priklauso nuo turimų įrodymų.
Alternatyvūs Būdai Padalinti Butą
Siūlome pamąstyti apie medžiaginę pertvarą - paprasčiausią užuolaidą, taip pat dekoratyvinę kiauraraštę sienelę, kuri neblokuos šviesos. Originalaus dizaino spinta taip pat gali tarnauti kaip puiki pertvara. Užuot ją statę prie sienos, pastatykite prieš lovą. Spinta ne tiks taps puikia pertvara, interjero elementu, tačiau ir vieta daiktams susidėti. Beje, mes siūlome įmontuoti dureles abiejose pusėse, o spintą padalinti į dvi dalis - svetainėje pro stiklo dureles matytųsi, pvz., gražus servizas, o miegamojo dalyje būtų įrengtos patogios lentynos ar kabyklos drabužiams.
Svarbu atsiminti: kiekvienas būsto bendraturtis turi teisę savo turtą perleisti, išnuomoti ar parduoti, išskyrus keletą įstatymuose nurodytų išimčių. Būsto bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąją nuosavybę, išskyrus tuos atvejus, kai ji parduodama iš varžytynių.
| Situacija | Veiksmai |
|---|---|
| Bendrasavininkai nesusitaria | Kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo |
| Skyrybos | Dalinti turtą per pusę, atsižvelgiant į asmenines lėšas ir pagerinimus |
| Nesantuokiniai santykiai | Sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį |